Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. P. ir D. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. P. ir D. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nurodytas aplinkybes, laikė, kad jų nurodytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, todėl jų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas nagrinėtinas notarine tvarka (CK 3.54¹ straipsnis). Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, remdamasis iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybių kreiptis į notarą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

11. CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

12. Taigi, šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai, esant šių sąlygų visumai: (i) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; (ii) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); (iii) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; (iv) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir (v) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

13. Pažymėtina, jog įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjų prašyme nurodomomis aplinkybėmis, nurodė, jog pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

15. Apeliantas priimtos nutarties nepagrįstumą grindžia apribota galimybe dėl to, jog apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pasinaudoti įstatymo normomis dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kai kuriomis galimybėmis šiuo konkrečiu atveju apeliantui, tikėtina, nėra galimybės pasinaudoti (pvz., nuotolinis notarinio veiksmo atlikimas, nuvykimas į notaro biurą), tačiau kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

16. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius, išskyrus tuos, kurių pobūdis nesuderinamas su šio kodekso 50 straipsnyje nuteistiesiems nustatytais draudimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose tais atvejais, kuomet suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, negalia ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą (28 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę sudaryti civilinius sandorius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, net ir tuos, kurie tvirtinami notarine tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjo bausmės vykdymo pabaiga numatyta 2026 m. balandžio 17 d., kas reiškia, kad jau netrukus pareiškėjas turės galimybę nutraukti santuoką įstatyme nustatytu būdu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų prašymas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritartina ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, teigė, jog atliktos mediacijos metu pareiškėjo sutuoktinė D. P. nesutiko nutraukti santuoką bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą pateikti duomenys liudija, jog nėra gautas pareiškėjos D. P. sutikimas dėl privalomos mediacijos vykdymo, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja privalomos mediacijos metu nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu. Teismas pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, privalomos mediacijos sąlyga konkrečiu atveju nėra taikoma.

20. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar kreditoriai sutinka su tuo, kad ateityje visi išvardinti įsiskolinimai būtų pripažinti pareiškėjo D. P. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.54³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditoriai turi teisę per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sutuoktiniams ir jų pranešime nurodytam notarui raštu pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galinčių pažeisti sutuoktinių bendrų kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus, ir konkrečius siūlymus, kaip į šiuos prieštaravimus būtų galima atsižvelgti. Taigi, vien kreditorių fakto buvimas, nesant duomenų apie kreditorių CK 3.54³ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštus prieštaravimus, nesudaro pagrindo pareiškėjų pareiškimo nagrinėti teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. P. ir D. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.