- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-03
- Bylos Nr.
- 2-405/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A.J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria ieškovui grąžintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-856-343/2006 pagal ieškovo A.J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A.J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami civilinę bylą, pažeidė Konstituciją, įstatymus ir tuo padarė ieškovui 18 360 Lt turtinę ir 131 640 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui A.J. 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad vienas iš ieškovo reikalavimų yra pripažinti, kad teismai pažeidė teisės aktus ir padarė žalą ieškovui. Toks reikalavimas reiškia, kad teismas turėtų peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir konstatuoti, kad buvo pažeista Konstitucija ir įstatymai. Teismų sprendimų teisėtumas yra tikrinamas bylas nagrinėjant instancine sistema. Ieškovo nurodomi teismų sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl toks ieškinio dalykas negali būti. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas, prašydamas priteisti žalą, nenurodė ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), t.y. nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atlyginti žalą. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalindamas teismo nurodytus trūkumus ieškovas pateikė papildytą ieškinį, kuriame nurodė, jog valstybės valdžią vykdantys teismai veikė priešingai įstatymo leidėjo valiai, būdami šališki trečiojo asmens naudai, sąmoningai tyčia atsisakė spręsti civilinę bylą kaip reikalauja Konstitucija ir įstatymai, tyčia ir sąmoningai padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas nurodė Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus, kurie buvo pažeisti nagrinėjant jo civilinę bylą, todėl yra nurodytas materialinės civilinės atsakomybės pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovui A.J. grąžino ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. įpareigojo ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškovas nustatytu laiku trūkumų nepašalino, todėl teismas atsisakė priimti ieškininį pareiškimą. Be to, teismas nurodė, jog ieškinio papildymą pateikė įgaliotas asmuo D.Š., tačiau, vadovaujantis CPK 56 straipsnio nuostatomis, D. Š. negali būti atstovu teisme. Todėl D. Š. yra netinkamas atstovas ir jis neturi teisės veikti ar atlikti procesinius veiksmus ieškovo vardu. Teismas taip pat nurodė, kad D. Š. yra suteikta teisė vesti bylą teisme, tačiau jis neturi teisės pateikti ieškinio atstovaujamojo vardu, todėl D. Š. neturi teisės pateikti ieškinio teismui.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas D.Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį ir paskirti ieškinį nagrinėti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį siekia atimti iš ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo ginamo intereso apgynimo. Ieškovas pateikdamas ieškinį konkrečiai nurodė tarptautines ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, kuriomis grindžia ieškinį, todėl teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovo nurodomas ieškinio dalykas netinkamas. Be to, teismas atsisakė paneigti arba patvirtinti ieškovo argumentus išdėstytus ieškinio papildyme, t.y. savo atsisakymo nemotyvavo. Teismas klaidingai išaiškino įgaliotinio D.Š. teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konsultacijoje Nr. A3-104 išaiškino, kad notariškai patvirtintu įgaliojimu gali būti įgaliotas bet koks asmuo vykdyti įgaliotojo valią, atstovavimui teisme gali sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu, advokato padėjėju, kartu su jais atstovauti teisme arba atlikti kitus procesinius veiksmus numatytus įgaliojime. Todėl ieškovo pateiktas įgaliotinio D. Š. įgaliojimas yra tinkamas ir suteikia teisę vykdyti įgaliotinio valią – pateikti ieškinio papildymą. Be to, ieškovas yra užsienyje, todėl pats negali pasirašyti ieškinio, tačiau D. Š. pateikė su atstovaujamuoju suderintus atskirojo skundo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme arba per atstovus. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 str. 1 d.). Asmenų galinčių būti atstovais teisme sąrašas yra baigtinis, todėl jokie kiti fiziniai asmenys negali būti savarankiškais atstovais teisme.
Ieškovas A.J. įgaliojo fizinį asmenį D.Š. atstovauti jį teisme (b.l. 52). Byloje nėra duomenų, kad D.Š. yra asmuo nurodytas CPK 56 straipsnio 1 dalyje, t.y. asmuo galintis savarankiškai atstovauti įgaliotoją teisme, todėl jis negali būti atstovu teisme ir negali pasirašyti bei pateikti atskirojo skundo.
Jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 315 str. 2 d. 2 p.). Kadangi atskirąjį skundą pateikęs D.Š. neturi teisės jo paduoti, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 15 d. konsultacijoje Nr. A3-104 dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo yra nurodyta, kad „asmuo gali vesti savo bylą teisme pats arba per atstovą. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo (įgaliotojas) negali pats sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, jis gali įgalioti tai padaryti kitą asmenį (įgaliotinį), kad ir neturintį teisės būti savarankišku atstovu pagal pavedimą teisme. Šiam asmeniui duodamame įgaliojime turi būti numatyta įgaliotinio teisė sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu, advokato padėjėju dėl atstovavimo įgaliotojui konkrečioje byloje, keliose arba visose jo civilinėse bylose (CPK 58 straipsnis). Tokiame įgaliojime taip pat gali būti numatyta įgaliotinio teisė įgalioti advokatą ar advokato padėjėją, su kuriuo bus sudaroma teisinės pagalbos sutartis, atlikti visus CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus ar konkretų procesinį veiksmą, kuris turi būti specialiai aptartas įgaliojime ir yra būtinas tinkamam įgaliotojo procesinių teisių įgyvendinimui (pvz., pareikšti ieškinį, jeigu įgaliotojas yra ieškovas, arba priešieškinį, jeigu įgaliotojas yra atsakovas). Įgaliotojo duodamu įgaliojimu įgaliotiniui gali būti suteiktos ir kitos teisės, pavyzdžiui, kartu su advokatu, advokato padėjėju atstovauti teisme arba atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 56 straipsnio 2 dalis), sudaryti teisinės pagalbos sutartį neviršijant tam tikros honoraro sumos ir pan.“. Taigi, ieškovas A. Janutis turi teisę įgalioti kitą fizinį asmenį sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu ar advokato padėjėju, taip pat gali suteikti teisę kartu su advokatu ar advokato padėjėju atstovauti įgaliotoją teisme, tačiau neturi teisės įgalioti kitą fizinį asmenį savarankiškai veikti įgaliotojo vardu teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad „vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, (...) advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 3 d. konsultacija Nr. A3-122 dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo). Taigi apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjas atstovauti negali.
Ieškovui išaiškintina, kad ieškovas ar jo atstovas gali sudaryti sutartį su įstatymo leidžiamu asmeniu ir turi teisę kreiptis į teismą prašydamas atstatyti terminą atskirajam skundui pateikti (CPK 78 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal D.Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutarties, nutraukti.