Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-867-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
2S-867-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Atsakovas
D. I.
Ieškovas
I. I.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Civilinė byla Nr. 2S-867-485/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova;
procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 121.14.; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. I. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8833-249/2009 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui D. I. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-7) prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2008-07-31, Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1488 dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, šalių dukters V. I. (gim. 2008-08-18) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovei, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-15, viso 2 200 Lt, nepilnametės dukters turto tvarkytoja uzufrukto teise nustatyti ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo jos materialiniam išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol ieškovė mokysis, priteisti ieškovei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, sumokant 10 000 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusius 20 000 Lt mokant po 300 Lt kas mėnesį.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 24) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą dukrai V. I. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant laikino išlaikymo lėšas į I. I. sąskaitą Nr. LT6765158481217121, AB Ūkio banke.

Teismas nurodė, kad laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Priteisiant vaikui laikiną išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, teismas pripažino būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Teismas nurodė, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. Sinkevič v. M. Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22), t.y. 800 Lt, kuri kaip išlaikymo našta vaikui, padalintina abiems tėvams (2007-12-17 LR Vyriausybės nutarimo nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo").

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 31-32) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1. teismas gynė tik ieškovės teises ir nepaisė šalių interesų pusiausvyros, neišdėstė aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadą,

2. atsakovas su ieškove negyvena kartu nuo 2009 m. vasario mėnesio, tačiau nuo to laiko atsakovas siuntė ieškovei pinigus dukters išlaikymui,

3. teismas nevertino prašomos priteisti sumos dydžio. Atsakovo nuomone, mergaitei esant pusės metų amžiaus, 800 Lt išlaikymas iš abiejų tėvų yra per didelis,

Šalies argumentai

4. ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų savo argumentams dėl prašomos sumos priteisimo pagrįsti, o teismas jų ir nevertino, taip pat teismas neteisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, vadovaujasi ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šiuo metu atsakovas yra vaiko auginimo atostogose, todėl gauna nemažą pašalpą už šalių dukros priežiūrą, ieškovė yra Kauno jaunimo mokyklos 9 klasės mokinė, be to, abi šalys santuokoje neįgijo jokio materialaus turto. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad 2009 m. kovo mėnesį pervedė ieškovei 420 Lt. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, be to, ir pats atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl jo finansinių galimybių mokėti dukrai jos išlaikymui 400 Lt kas mėnesį. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo nuomonę, kad 800 Lt išlaikymas mažametei dukrai yra per didelis, kadangi iš ieškinio turinio matyti, kad mergaitė turi širdies ligą, jai reikalinga operacija, t. y. mergaitė turi specialiųjų priežiūros ir slaugos poreikių. Be to, Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teikia išlaikymą savo dukrai, šių metų kovo mėnesį pervedė ieškovei 420 Lt dukros priežiūrai. Teismo nuomone, šie argumentai nepatvirtina, kad atsakovas ir vėliau, nagrinėjant bylą, tinkamai vykdys savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti dukrą. Taip pat atskirajame skunde atsakovas nepateikia jokių argumentų kaip ir kiek jis prisideda prie būsto, kuriame gyvena jo dukra, išlaikymo, kaip kitaip prisideda prie tinkamų sąlygų vaikui augti užtikrinimo.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas gynė tik ieškovės teises ir nepaisė šalių interesų pusiausvyros, neišdėstė aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadą, taip pat teismas nevertino ar pagrįstai ieškovė prašo priteisti tam tikrą sumą dukters išlaikymui. Kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje pripažino būtinu skirti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą šalių dukrai ir šį dydį nustatė, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Kolegija pažymi, kad atskirajame skunde atsakovas ir pats nepateikė jokių argumentų, kurie leistų teismui suabejoti atsakovo finansiniu pajėgumu, negalėjimu mokėti dukrai 400 Lt išlaikymą, nepateikė teismui jokios, jo nuomone, pagrįstos šalių dukros poreikių analizės.

Kolegija, atsižvelgdama į šalių nepilnametės dukters interesus, mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel