Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A–174-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 2.9; 2.1.6.2

2008 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-11 nuosprendžio, kuriuo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. ir 7 p. nuteistajam K. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiojo P. R., atlyginti P. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš nuteistojo K. S. nukentėjusiojo P. R. naudai priteista 46 Lt už ekspertizės atlikimą ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 15 d., apie 10 val., Šilutės rajone, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Žiogaičių kaime esančioje ganykloje tyčia sudavė lenta nukentėjusiajam P. R. per galvą bei kairį šoną, o po to koja spyrė į nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nežymiai sužalojo P. R.. Apeliantas teigia, kad jis P. R. nesužalojo ir neturėjo tikslo jį sužaloti. Tvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir specialisto išvada. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, nes buvo renkami tik jį kaltinantys duomenys, jo prašymai atlikti procesinius veiksmus buvo ignoruojami (neapklausti liudytojai, kuriuos jis prašė apklausti). Anot apelianto, nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, o liudytojų – P. R. sutuoktinės G. R. ir jų šeimos draugo J. J. – parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi, o nukentėjusysis siekė materialinės naudos. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais dėl faktinių įvykio aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad tai yra vienas iš jo gynimosi būdų. Apeliantas nurodo, kad P. R. atėjęs į jam priklausančią ganyklą pasiaiškinti dėl savo karvės, pirmas jį užpuolė – metė į jį akmeniu, bet nepataikė, po to abiem rankomis lenkėsi paimti lentą, jis taip pat viena ranka paėmė lentą, bandė ją ištraukti, tačiau, matydamas, kad P. R. tokia ilga lenta vis tiek jam nesuduos, lentą paleido ir pasišalino, siekdamas išvengti konflikto. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visų pirma prieš jį buvo nukreipti aktyvūs P. R. veiksmai, kad jokių objektyvių duomenų apie smūgių sudavimą P. R., išskyrus abejotinus P. R. ir liudytojų parodymus, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika P. R..

Nuteistasis R. S. tvirtina, kad P. R. dėl savo paties aktyvių veiksmų (jis pagriebė neobliuotą lentą) galėjo susižeisti plaštakos V pirštą, o kitų, anot apelianto, P. R. sužalojimų ekspertas nenurodė, nes jie ir nebuvo padaryti.

Apeliantas dėl priteistos neturtinės žalos nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog P. R. padaryta tokia žala. Teigia, kad moralinė žala nukentėjusiajam apskritai nebuvo padaryta, nes jis P. R. nesužalojo. Toks nukentėjusiojo reikalavimas yra ne kas kita, kaip tik būdas nepagrįstai pasipelnyti. Apylinkės teismas, priteisdamas P. R. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, rėmėsi vien tik subjektyviais duomenimis – finansiškai suinteresuoto nukentėjusiojo ir nenuosekliais liudytojų parodymais.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1d.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, nepagrįstas. Apeliantas nenurodė, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiojo P. R. parodymų teisingumu. Šie parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo gynybinė versija, kad jis nesumušė nukentėjusiojo, yra paneigta byloje esančiais įrodymais – specialisto išvada, liudytojų parodymais. Apylinkės teismas nustatė, kad įvykį matė kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona G. R., kuri tuoj po sumušimo jį nuvedė į automobilį. Vien tik ta aplinkybė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona, neduoda pagrindo abejoti jos parodymu teisingumu, nes juos patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Liudytojo J. J. parodymais netikėti taip pat nėra pagrindo. Jis nurodė konflikto nematęs, tačiau nurodė, kad tuoj po įvykio atvažiavęs į ganyklą matė verkiančią nukentėjusiojo sutuoktinę, matė kad P. R. iš piršto bėgo kraujas, ant P. R. nugaros ir ant alkūnės matėsi sumušimo žymės. P. R. jam pasakė, kad jį sumušė K. S.. J. J. iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo ir pagrįstai jais rėmėsi. Jeigu tikėti nuteistojo parodymais, kad jie abu ėmė nuo žemės lentą ir po to, kai nuteistasis tą lentą paleido, neaišku iš kur pas nukentėjusįjį galėjo atsirasti jam nustatyti sužalojimai.

Nukentėjusiojo P. R. parodymus patvirtina ir specialisto išvada. Apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, nenustatė matomų sužalojimų, nepaneigia paties sužalojimo fakto, todėl atmestinas. Ekspertas nukentėjusįjį apžiūrėjo praėjus daugiau negu dviem mėnesiams po įvykio, todėl matomų sužalojimų galėjo ir nebūti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ekspertas vertino medicininius dokumentus, nustatė, kad nukentėjusysis hospitalizuotas 2007-07-15, tai yra tą pačią dieną, kada buvo padaryta nusikalstama veika, išrašytas ambulatoriniam gydymuisi 2007-07-20, galutinė klinikinė diagnozė – galvos sumušimas ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės juosmeninės srities sumušimas, dešinės plaštakos V piršto galinės falangos odos nubrozdinimas. Atsižvelgiant į stebėtų ir aprašytų sužalojimų išraišką, kreipimosi datą bei laiką, buvusį nurodytą traumos patyrimo laiką, turimi duomenys neprieštarauja tam, kad nukentėjusysis traumą patyrė 2007-07-15. Todėl apelianto teiginys, kad ši specialisto išvada negali būti įrodymas, nepagrįstas. Priešingai, specialisto išvada yra objektyvus įrodymas, pagrindžiantis nukentėjusiojo sužalojimo faktą.

Taip pat pažymėtina, kad įvykio dieną, tuojau po įvykio buvo iškviesti medicinos darbuotojai, apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams. Dėl to policijoje buvo atliktas tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo sumušimo nebuvo pradėtas, nes esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymiams toks tyrimas neatliekamas. Iš įvykio vietos P. R. buvo nuvežtas į ligoninę, taigi niekas kitas jo sužaloti negalėjo, nes tuo metu konfliktas buvo kilęs tik tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, kitų asmenų ten tuo metu nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kaip liudytojus apklausti policijos pareigūną ir gydytoją, nes šie asmenys įvykio aplinkybių nematė, policijos pareigūnas atvyko po įvykio, o nukentėjusiojo sužalojimo faktas patvirtintas eksperto išvada, joje esančiais medicininiais dokumentais, kuriuos parašė gydytojas ir kuriuos ekspertas įvertino, nuosekliais nukentėjusiojo, apklaustų liudytojų parodymais.

Byloje yra duomenų, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 23). Žemaičių Naumiesčio seniūnas apibūdino K. S. kaip konfliktišką asmenybę, kurio elgesys gali būti neprognozuojamas (b. l. 22).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl apelianto kaltės.

Apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., todėl iš jo remiantis CK 6.250 str. 2 d. priteista atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo faktą nereikia. CK 6.250 str. 1 d. nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam P. R. padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nesunkiu sveikatos sutrikdymu. P. R. dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje, patyrė fizinį skausmą, kančias. Apylinkės teismas, vertindamas prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mastą, nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad nuteistasis ūkininkauja ir gauna pajamų. K. S. nežymiai sužalojo senyvo amžiaus P. R. sveikatą. Nuteistojo kaltė įrodyta, todėl pagrįstai iš jo nukentėjusiojo naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.