Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8595-1163/2024 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams R. E. ir G. K. dėl bendrijos mokesčių ir gyventojo teisių pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui. Todėl šalis, teikdama prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo. Apeliantas, nors ir suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymą argumentavo tik tuo, kad žodinio proceso tvarka būtų galima išklausyti ginčo šalis, užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumą ir pagrįstumą. Juolab, kad ieškovas galėjo išsamiai išdėstyti savo poziciją atskirajame skunde, todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl neteisėtų gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos pirmininkų veiksmų (neveikimo), nesilaikęs privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi teismas padarė išvadą, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Apeliantas savo nesutikimą su tokia teismo pozicija atskirajame skunde grindžia tuo, kad šiuo atveju bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija nėra sudaryta, dėl ko, jis neturėjo galimybės tokia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

11. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

12. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas inicijuoja ginčą dėl gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos valdymo organų veiksmų (neveikimo), t. y. ginčą tarp bendrijos nario ir bendrijos valdymo organo. Tuo tarpu pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalį, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. DNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Taigi, ieškovui ginčijant gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos valdymo organų veiksmus (neveikimą), jis privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

14. Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad šiuo atveju bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija nėra sudaryta. Tokie duomenys matyti ir iš Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 53-5-461, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad bendrijoje nesudaryta ginčų nagrinėjimo komisija. Duomenų, kad minėta komisija šiuo metu yra sudaryta, nėra. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kad ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pasielgė pernelyg formaliai. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir siekiant, kad ieškovo teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą nebūtų neproporcingai ribojama, ieškinio priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti ieškovo V. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.