- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- ATP-421-114/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad šis 2011 m. birželio 10 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, rajone vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, išvydęs kelyje einančius pėsčiuosius, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir nesugebėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, nes stabdomu automobiliu partrenkė pėsčiąjį A. P., dėl ko pėsčiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-08-10 nutarimu D. K. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Už pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 2500 litų baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 3000 litų baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 5000 litų baudą su automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., konfiskavimu. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrino ir paskyrė D. K. galutinę subendrintą nuobaudą - 5000 litų baudą su automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti į Alytaus rajono apylinkės teismą; iškviesti į teismą ir apklausti liudytojais Alytaus apskrities VPK Kelių policijoje dirbančią inspektorę ar specialistę, kuri pratęsė pareiškėjui išduoto laikinojo vairuotojo pažymėjimo galiojimą, tyrėją C., pil. A. ir S. P. bei jų tėvą; paskirti užduotį specialistui siekiant nustatyti, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas A. P.; prijungti prie šios administracinės bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 52-1-00620-11; išreikalauti išrašus iš medicininių dokumentų apie A. P. ir S. P. diagnozuotas ligas; paskirti byloje medicininę ekspertizę siekiant nustatyti, ar gali pil. A. P. būdamas neblaivus valdyti ir atsakyti už savo veiksmus. Apeliantas tvirtina, kad automobilį vairavo turėdamas tam teisę, turėjo laikinąjį vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas buvo pratęstas iki 2011-06-20. Ikiteisminio tyrimo metu laikinąjį vairuotojo pažymėjimą su Alytaus apskrities VPK kelių policijos raštinės įrašu su štampu, suteikiančiu laikinai vairuoti transporto priemones, jis padavė tyrėjui C., paaiškino situaciją. Tačiau tyrėjas C. susipažinęs su pateiktu laikinuoju ir galiojančiu vairuotojo pažymėjimu pareiškė, jog tai neleistina ir suglamžęs išmetė į šiukšlių dėžę, tokiu būdu sunaikindamas pateiktą tikrą įrodymą, kokiu pagrindu 2011-06-10 jis vairavo transporto priemonę. Tai jis bandė paaiškinti ir bylą nagrinėjant teisme. Apeliantas teigia, kad A. P. pats nukrito ant automobilio, t.y., girtas eidamas susisuko, susvirduliavo, bandė suduoti ranka į automobilio priekinį kapotą, tačiau tuo metu užvirto ant automobilio kapoto ir trenkėsi galva į automobilio stiklą. To, kas užfiksuota nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jog nesugebėjęs sustabdyti automobilio trenkėsi į A. P., nebuvo. Jis A. P. parvedė į namus. Nei broliai P., nei jų tėvas nekvietė policijos. Tik vėliau, kai A. P. pasidarė bloga ir jis buvo pristatytas į ligoninę, šis pasakė, kad sužalotas patrenkus automobiliui. Ikiteisminio tyrimo metu prieštaravimai tarp jo ir P. parodymų nepašalinti. Automobilio konfiskavimas bus apsunkintas, nes automobilis parduotas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutarimą palikti nepakeistą, D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
D. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Praktika Nr. 7, b.l. 259).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis vairavo automobilį turėdamas tam teisę, kad dėl eismo įvykio taip pat kaltas ir nukentėjusysis, kad iš eismo įvykio pasitraukė, nes nukentėjusiojo tėvas sakė jam važiuoti namo, automobilis priklauso ne jam. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėjas nurodo ir apeliaciniame skunde. Tačiau teismas, pripažindamas D. K. kaltu padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, šių D. K. parodymų nevertino. D. K. kaltu pripažino remdamasis rašytiniais bylos duomenimis. Motyvuotų išvadų dėl D. K. kaltės nepateikė. Nutarime nenurodoma, kodėl teismas remiasi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais duomenimis ir netiki pareiškėjo parodymais. Taip pat pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus nukentėjusiojo, liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, juolab, kai jie prieštarauja atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3061/2010).
Teismas taip pat nerašė teismo posėdžio protokolo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą pagrįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, asmenų duotus parodymus, reikštus prašymus.
Ginčijamu nutarimu nutarta konfiskuoti automobilį Mazada 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso M. D.. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkas apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą informuotas nebuvo, taip apribojant jam galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo D. K. žinioje teisėtumo. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir todėl buvo pažeistos transporto priemonės savininko teisės.
Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl padarytų procesinių pažeidimų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, prašymų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.