Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2016 m. gruodžio 22 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią valandą, namų, esančių Panevėžio m., Liepų al.(duomenys neskelbtini), kambaryje, gulinčiai lovoje mamai G. J., sudavė kumščiu ne mažiau trijų kartų į veidą bei galvą ir ne mažiau trijų kartų į dešinį šoną, po to spyrė jai vieną kartą į kairį šoną, taip sukėlė savo artimai giminaitei – motinai G. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-12-22, apie pietus savo mamai G. J. padavė 20 eurų, kad ji nupirktų maisto. Pats išėjo iš namų ir su draugu vartojo alkoholį. Grįžo į namus apie 17.00 val., ant stalo pamatė beveik tuščią degtinės butelį ir sėdinčią lovoje girtą mamą. Supykęs ėmė vadinti mamą alkoholike, klausti kur yra jo pinigai. Mamai atsakius, kad pragėrė, jis labai supyko ir kaire ranka mamą stipriai prispaudęs prie lovos, dešine ranka sudavė jai smūgius į veidą ir galvą. Dar iš įniršio dešine koja spyrė mamai kelis kartus į šonus. Pripažįsta, kad galėjo suduoti įtarime išvardintus smūgius. Kadangi pats buvo stipriai neblaivus, nuėjęs atsigulė į lovą, pabudo tik 2016-12-23, apie 8-9 val. Pamatė sužalotą mamą, kuri verkė, kad jis ją sumušė dėl 20 eurų. Nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 65-66, 70 ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios G. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad gyvena Liepų al. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kartu su savo sūnumi A. J.. Prieš Šv. Kalėdas, kuri tai diena buvo nepamena, sūnus buvo davęs jai 20 eurų. Už tuos pinigus ji pirko maisto, bei degtinės už 5 eurus. Po dviejų dienų, buvo vakaras, į namus grįžo sūnus, visiškai girtas. Pradėjo rėkti ant jos dėl to, kad už tuos pinigus pirko degtinę, gėrė. Jai gulint lovoje sūnus kumščiu sudavė į veidą ne mažiau trijų kartų, į dešinį šoną ne mažiau trijų kartų, kiek pamena vieną kartą spyrė iš kojos, kur pataikė nepamena, nes buvo išgėrusi. Kai sūnus mušė, jai neskaudėjo, bet kitą rytą labai skaudėjo šoną. Kitą rytą kaimynė V. pas ją buvo atėjusi, pamatė, kad ji sumušta, klausė kas atsitiko, ji ir papasakojo. Taip pat apie tai papasakojo ir dukrai. Sūnui atleidžia, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia, neprieštarauja, kad byla bus baigiama baudžiamuoju įsakymu (b. l. 40-41).

Iš liudytojos J. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jos mama yra G. J., o brolis – A. J.. Jie abu gyvena kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute Liepų al. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Abu nevengia alkoholio, abu yra ūmaus būdo. Pati prieš mamą vartojamo smurto niekada nematė, tačiau nuvykdama aplankyti mamos kartais matydavo ją sumuštą. 2016 m. gruodžio 23 d., ryte jai paskambino mamos kaimynė V., pasakė, kad važiuotų pažiūrėti mamos, nes ji stipriai sumušta, kad ją mušė A. Nuvykusi pastebėjo, kad mamos veidas baisus: patinęs, aplink nosį matėsi prilipęs kraujas. Mama dejavo dėl kažkurio šono skausmo, negalėjo pati atsisėsti. Klausė A., kodėl jis taip pasielgė. Pradžioje bandė gintis, po to trumpai pasakė, kad mušė mamą dėl 20 eurų, kuriuos mamai davė maistui, o ji juos pragėrė. Mamos paklausė ar reikia kviesti policiją ir jai sutikus – policiją iškvietė. Motina vykti į priėmimo skyrių apžiūrai atsisakė, todėl iškvietė jai greitąją pagalbą, kuri ją vietoje apžiūrėjo (b. l. 47-48).

Iš liudytojos V. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d., apie 9.00 val., nuėjusi pas kaimynę G. J. pamatė, kad šios veidas yra sumuštas, iš nosies bėgo kraujas, buvo patinęs paakys. Paklausus kas atsitiko, G. J. pasakė, kad ją mušė sūnus A. J.. Mušė dėl to, kad sūnus jai padavė 20 eurų, o ji juos išleido. Pati būdama namuose jokio triukšmo negirdėjo. Sūnus ją sumuša nebe pirmą kartą, tik ji į policiją nesikreipia ( b. l. 45).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, Liepų al. (duomenys neskelbtini) esantis butas. Butas vieno kambario, atitvertas spinta. Prie pietinės sienos stovi sofa-lova, prie šiaurinės sienos stovi lova, šaldytuvas. Įvykio vietoje apžiūrėta G. J., kurios veido dešinėje pusėje yra kraujosruva, virš dešinės akies, ties antakiu. Taip pat yra kraujosruva smakro dešinėje pusėje. Po nosimi yra sudžiuvusio kraujo likučiai. Kairėje veido pusėje, po akimi yra įdrėskimai, nubrozdinimai. Moteris sėdi ant lovos, šalia jos yra pagalvė, sutepta krauju. Kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 12-14).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d., apie 13.49 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Liepų al. (duomenys neskelbtini) pranešėjos brolis sumušė motiną. Policiją kvietė J. P.. Atvykus į įvykio vietą smurtą patyręs asmuo – G. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais iš kumščių. Ant moters matėsi mėlynės veido srityje, sakė, kad skauda dešinės pusės šoną. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, į alkotesterį įpūsti nesugebėjo. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva po kaire akimi nuo smūgių kumščiu, patinimas ties nosimi, mėlynė apatinėje veido dalyje. Smurtu įtariamas A. J. paaiškino, kad supykęs ant mamos dėl to, kad ji išleido jo duotus 20 eurų alkoholiui, todėl mušė mamą. A. J. elgėsi ramiai, gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 20-21 ).

Iš 2016 m. gruodžio 30 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas garso įrašas pavadinimu „2016_12_23_13-46-50_25.08“. Įrašas atidarytas kompiuterinės programos „VLC media player“ pagalba. Atidarius matyti, kad įrašo trukmė yra 1 min. 10 s. Pokalbis tarp operatoriaus ir skambinančiojo prasideda įrašo 00 min. 03 s. Operatorius sako: „112 klausau“. Moteriškas balsas pasisveikina, sako ,,laba diena, čia iš Panevėžio trukdo, aš norėčiau policijos pagalbos. Čia suprantat Liepų (duomenys neskelbtini), čia suprantat kaip gavosi sūnus sumušė savo motiną miegant, taip neblogai sumušė“. Operatorius tikslinasi adresą, moteris dar kartą jį pakartoja. Operatorius patikslina kas ten sumušta. Moteriškas balsas atsako: „motina, čia mano motinos kambariukas, ji čia priregistruota, o brolis nepriregistruotas. Jie čia pagėrę matosi, kraupus vaizdas“. Operatorius pasitikslina ar čia moters brolis sumušė jos motiną, moteriškas balsas tai patvirtina, bet po to sako: „nu aš taip spėju. Jisai sako, kad ne, bet aš taip spėju, kad jisai“. Operatorius paklausia ar reikalinga greitoji ir įrašas baigiasi. Įrašas įrašytas į kompaktinį diską ir pridedamas prie baudžiamosios bylos ( b. l. 16, 17-19 ).

Iš 2017 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 178/2017(05) matyti, kad tikėtina, kad tyrimui pateiktuose G. J. dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo justi fizinį skausmą ( b. l. 36 ).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 2487, matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d., 14.19 val. A. J. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas ( b. l. 52).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra jis, smurtaudamas prieš šeimos narį - mamą G. J., t. y. kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į veidą bei galvą, ne mažiau trijų kartų į dešinį šoną, po to spyrė vieną kartą į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. J. neteistas (b. l. 76,77), baustas administracine tvarka, nuobaudų galiojimas išnykęs (b. l. 81–82), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 79). A. J. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89–92), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-23 14.19 val. iki 2016-12-25 12.50 val. (2 paros) (b. l. 53, 59).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71,72) – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas BK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, A. J. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-23 14.19 val. iki 2016-12-25 12.50 val. (2 paros) ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – kompaktinį diską su 2016 m. gruodžio 23 d. garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.