- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1437-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17535-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., Z. B., A. B., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., Z. B., A. B., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo: nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėjęs faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jos sūnus J. B..
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2588-214/2013 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. priėmė palikimą po savo tėvo V. B. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. B. nespėjo įregistruoti savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. Todėl šiai dienai pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso vis dar V. B.. Šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo senelis (pareiškėjo tėvo tėvas) V. B. įgijo, t. y. pasistatė, gyvendamas santuokoje su žmona (pareiškėjo močiute, tėvo mama) M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo močiutei (pareiškėjo tėvo motinai) M. B., tuo metu įstatymo nustatytu terminu pareiškėjo tėvas J. B. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po mamos mirties faktiniu turto valdymu perėmė jai priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip savo jo mamai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Po M. B. mirties Klaipėdos m. 4-ajame notaro biure (pagal palikėjos paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą) nėra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjo tėvas J. B. po savo mamos M. B. mirties iki savo paties mirties gyveno ir rūpinosi paveldėtu mamos nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjo tėvas jį prižiūrėjo, pagal galimybes tvarkė, naudojosi ir mokėjo už jį išlaikymo mokesčius. Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog J. B. dar (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymoje apie atsiskaitymą už šaltą vandenį patvirtino, jog jokių įsiskolinimų už suteiktą paslaugą nėra. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo 2021 m. rugsėjo 10 d. rašte taip pat patvirtino, kad už suvartotą elektros energiją atsiskaityta. Šios aplinkybės įrodo pareiškėjo tėvo J. B., kaip paveldėtojo, atlikimą aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir valdyti palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėjo tėvo mamos M. B. mirties dieną bei šiandien gyva esanti kita įpėdinė, pareiškėjo tėvo sesuo I. S. pritarė, kad jų mamos palikimą priimtų brolis – pareiškėjo tėvas J. B.. Po pareiškėjo tėvo J. B. mirties pareiškėjas, suinteresuotas asmuo jo brolis A. B. ir suinteresuotas asmuo pareiškėjo tėvo žmona ir pareiškėjo mama Z. B. įstatyto nustatytu terminu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau J. B. palikimo sudėčiai nustatyti ir paveldėti turtą po jo mirties reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėjo tėvo J. B. vardu būtų galima įregistruoti jo nuosavybės teisę į paveldėtą tėvo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitokia tvarka, t. y. ne teismo, pareiškėjas negali gauti minėto dokumento.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra pareiškėjo tėvo J. B. sesuo. Mirus mamai M. B., ji nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Ji sutiko ir šiuo metu sutinka, kad mamai M. B. iki jos mirties nuosavybės teise priklausiusį turtą priimtų, prižiūrėtų ir valdytų kaip savo jos brolis J. B.. Jis tą ir padarė: mamai priklausiusį turtą, t. y. namo su priklausiniais dalį, esančius (duomenys neskelbtini), valdė, pagal galimybes prižiūrėjo ir išlaikė iki savo paties mirties brolis J. B.. Ji palaiko pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašo šią bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji yra pareiškėjo tėvo J. B. žmona. Ji patvirtina, kad mirus sutuoktinio mamai M. B., jos vyras J. B. nesikreipė dėl savo mamos palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į paveldėjimo vietos notarą, tačiau savo faktiniais veiksmais pradėjo valdyti ir valdė iki savo paties mirties M. B. iki jos mirties nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pagal galimybes prižiūrėjo ir išlaikė namo dalį ir jo priklausinių dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Ji palaiko pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašo šią bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis yra pareiškėjo brolis ir pareiškėjo tėvo J. B. kitas sūnus. Mirus močiutei, tėvo mamai M. B., A. B. tėvas rūpinosi iki savo paties mirties močiutei M. B. priklausiusiu turtu, už jį mokėjo mokesčius. Todėl jis taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir prašo šią bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų M. B. ir J. B., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateikto medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su Z. B., vaikai – M. B., A. B..
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2588-214/2013 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. priėmė palikimą po savo tėvo V. B. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). Notarės liudijimas patvirtina, kad V. B. palikimą priėmė sūnus J. B.. Pareiškėjo tėvas J. B. nespėjo įregistruoti savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą.
Pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso vis dar V. B.. Šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo senelis (pareiškėjo tėvo tėvas) V. B. įgijo, t. y. pasistatė, gyvendamas santuokoje su žmona (pareiškėjo močiute, tėvo mama) M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini).
Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė, nes sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai – A. B. (miręs), J. B. (miręs), I. S..
Mirus pareiškėjo močiutei (pareiškėjo tėvo motinai) M. B., tuo metu įstatymo nustatytu terminu pareiškėjo tėvas J. B. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po mamos mirties faktiniu turto valdymu perėmė jai priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip savo jo mamai nuosavybės teise priklausiusį turtą.
Po M. B. mirties Klaipėdos m. 4-ajame notaro biure (pagal palikėjos paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą) nėra užvesta paveldėjimo byla.
Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog J. B. dar (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymoje apie atsiskaitymą už šaltą vandenį patvirtino, jog jokių įsiskolinimų už suteiktą paslaugą nėra. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo 2021 m. rugsėjo 10 d. rašte taip pat patvirtino, kad už suvartotą elektros energiją atsiskaityta.
Po pareiškėjo tėvo J. B. mirties pareiškėjas, suinteresuotas asmuo jo brolis A. B. ir suinteresuotas asmuo pareiškėjo tėvo žmona ir pareiškėjo mama Z. B. įstatyto nustatytu terminu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau J. B. palikimo sudėčiai nustatyti ir paveldėti turtą po jo mirties reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėjo tėvo J. B. vardu būtų galima įregistruoti jo nuosavybės teisę į paveldėtą tėvo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitokia tvarka, t. y. ne teismo, pareiškėjas negali gauti minėto dokumento.
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodė, kad po M. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jos sūnus J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jos sūnus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.