- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- I-1395-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01464-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- SIA „Parex Brokeru Sistema“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Advokatai
- Marius Urbelis
- Kategorijos
- 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ atstovui advokatui Mariui Urbeliui, atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja SIA „Parex Brokeru Sistema“ skunde prašo teismo panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-05-04 sprendimą Nr. A-145 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-23 sprendimą Nr. 18KP-20-117. Nurodo, kad Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir MD prie FM) 2012-05-04 sprendimu Nr. 1 A-145 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-23 sprendimą Nr. 18KP-20-117, kuriame pareiškėjai buvo apskaičiuota 4 170 Lt muito mokesčio, 9 633 Lt PVM mokesčio, 1 425 Lt PVM delspinigių bei 1 380 Lt baudos dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15). Ginčijami sprendimai nepagrįstai grindžiami 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - ir Bendrijos muitinės kodeksas), 96 bei 203 str. MD prie FM bei Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad pareiškėja tranzitu gabentos prekės nepateikė muitinės paskirties įstaigai. Vilniaus teritorinė muitinė ir MD prie FM netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 96 str. bei 1993-07-02 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 366 str. 1 d. reikalavimus. Pareiškėja, siekdama įrodyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990, 4966 CMO, 225 KW, pagaminimo metai – 2005, kuriam buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15), buvo pateiktas muitinės paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinei muitinei bei MD prie FM pateikė rašytinius išrašus iš muitinės duomenų sistemos MCC/ECN, iš kurių matyti, kad prekės gabenimo procedūra 2010-10-19 buvo užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir prie pastabų nurodytas IE045 kodas bei, kad pranešimas išsiųstas. Vadovaujantis MD prie FM generalinio direktoriaus 2005-12-09 įsakymu Nr. 1B-793 patvirtintų Elektroninės tranzito deklaracijos pateikimo, priėmimo ir įforminimo bei kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų Bendrijos/bendrųjų tranzito procedūrų vykdymu, mainų taisyklėse išaiškinimu, nurodyta transporto priemonė buvo laiku, t. y. iki nustatyto termino pabaigos, pristatyta į paskirties įstaigą – Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą. Tiek teritorinė muitinė, tiek MD prie FM pripažino, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN 2010-10-19 buvo užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Įrašą MCC/ECN sistemoje apie prekės - automobilio „Mercedes“ gabenimo procedūros užbaigimą padarė muitinės pareigūnas, kurio identifikacinis kodas 2479. Todėl daro išvadą, kad duomenis apie minėtos tranzito procedūros užbaigimą galėjo įvesti tik muitinės pareigūnas ir tik tada, kai minėta transporto priemonė buvo pateikta į paskirties įstaigą. Įrodymų, paneigiančių tokią išvadą nei Vilniaus teritorinė muitinė nei MD prie FM skundžiamuose sprendimuose nenurodė. Vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 1 d. bei Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 str., pareiškėja įvykdė savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu, todėl nėra pagrindo MD prie FM išvadai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. nuostatas pareiškėjai atsirado importo skola. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pareiškėjai pateikus tinkamus įrodymus apie automobilio, kuriam įforminta muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15), pateikimą paskirties ištaigai bei šios tranzito procedūros užbaigimą, laikytina, jog jis įvykdė įsipareigojimus, susijusius su muitinio tranzito procedūros taikymu. Atsakovas nepagrįstai sprendimą grindžia Rusijos Federacijos Kaliningrado muitinės 2011-04-19 raštu Nr. 211-09/2199, kadangi Bendrijos muitinės kodeksas, nei šio kodekso Įgyvendinimo nuostatos neįpareigoja pareiškėją kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytoją, išvežti muitinės deklaracijoje nurodytą prekę į trečiąją šalį, t. y. į Rusijos Federaciją. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 366 str. ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 str. pareiškėjos, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojos, prievolės muitinei pasibaigia pristačius prekę, nurodytą muitinio tranzito deklaracijoje, į paskirties įstaigą. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Taip pat atkreipė dėmesį, kad MD prie FM sprendime nepasisakyta dėl skundo argumentų, susijusių su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo prieštaravimu konstituciniam teisinės valstybės principui (teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams). Nėra jokių abejonių, kad įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą atliko Lietuvos muitinės pareigūnai. Nei Vilniaus teritorinė muitinė nei MD prie FM nepateikė jokių įrodymų, jog Lietuvos muitinės pareigūnai, atlikę įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, būtų pažeidę teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti įrašų muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą teisingumu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, jog Lietuvos muitinės pareigūnams padarius įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, pareiškėjai nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros. Neįvertinus ginčijamuose sprendimuose pareiškėjai taikytino teisėtų lūkesčių principo, suponuojančio teisinį tikrumą ir saugumą, sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Šie principai laikytini ir Europos Bendrijos teisės sistemos dalimi, todėl jų turi būti paisoma. Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad pareiškėjas pagrįstai gali remtis teisėtų lūkesčių principu, jeigu kompetentingos institucijos pačios sukūrė pagrindą šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti. Pareiškėjui pateikus įrodymus apie muitinės tranzito procedūros uždarymą ir Lietuvos muitinės įstaigoms pripažinus šį faktą, nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros. Taip pat nurodo, kad nesutinka su baudos skyrimu, kadangi mano, kad tinkamai įvykdė įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu, todėl jai neteisėtai paskirta bauda bei priskaičiuoti PVM delspinigiai, pažeistas proporcingumo principas. Mano, kad būtų pasiekti Bendrijos muitinės kodekso 201-205 str. nustatytų priemonių tikslai, pilnai pakaktų sumokėti tik atsiradusią skolą muitinei. Tuo tarpu delspinigių ir baudos skyrimas, turinčių baudžiamojo poveikio elementų, akivaizdžiai viršija Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniuose nustatytu priemonių tikslu įgyvendinimą ir todėl prieštarauja proporcingumo principui. Be to, aiškinant ir taikant proporcingumo principą šiame ginče, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nei Vilniaus teritorinės muitinės, nei MD prie FM nėra laikomas atlikusiu įformintos tranzito procedūros sukčiavimo veiksmus arba prisidėjęs prie jų atlikimo. Pareiškėjo veiksmuose nėra jokios kaltės dėl muitinės pareigūno atliktų įrašų į MCC/ECN sistemą pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15). Be to, nurodyta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) buvo pradėta be pareiškėjo žinios ir sutikimo. Minėtą tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) įformino nenurodytas muitinės tarpininko Atlantic Express Corporation filialo atstovas. Todėl abejoja, ar ši muitinės deklaracija apskritai buvo įforminta su Atlantic Express Corporation filialo žinia ir pavedimu, ir ar ši deklaracija nebuvo įforminta padarius galimai nusikalstamas veikas pagal BK 300 str. Delspinigių ir baudų taikymas pareiškėjo atžvilgiu taip pat prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, įtvirtintiems Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d. bei teisingumo bei protingumo principams, kaip jie suprantami ETT praktikoje. Taip pat nurodo, jeigu aiškinant ir taikant atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų ir Bendrijos muitinės kodekso atitinkamus straipsnius kiltų klausimai dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą minėtų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes (I tomas, b. l. 1-8).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie LR FM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja nei Kauno teritorinei muitinei, nei MD prie FM dokumentų, įrodančių Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros pagal tranzito dokumentą MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) užbaigimą, nepateikė. Konstatuojant tranzito procedūros užbaigimą, paskirties muitinės įstaigos patvirtinimas nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Patvirtinant arba paneigiant minėtą faktą turi būti įvertinami visi muitinės turimi duomenys. Pareiškėjos teiginius dėl tranzito procedūros pagal tranzito dokumentą MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) užbaigimo bei automobilio (duomenys neskelbtini) išgabenimo iš Bendrijos paneigia Rusijos Federacijos muitinės pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės į Rusijos Federacijos teritoriją įvežta nebuvo. MD prie FM neturi pagrindo netikėti Rusijos Federacijos muitinės pateikta informacija, atitinkamai yra pagrindo teigti, kad pareiškėja neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tranzito dokumentas MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) buvo galimai pateiktas asmens, neturinčio tam įgaliojimų. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-08 įsakymu Nr. 1B-317 patvirtintų Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją taikymo muitinėje taisyklių 18.6. p., tranzito procedūros vykdytojas, turintis bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, turi informuoti asmenis, įgaliotus vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, apie prisijungimui prie muitinės informacinėje sistemoje įregistruotų garantijos duomenų reikalingus kodus ir užtikrinti šių kodų saugų naudojimą. Minėtą reikalavimą papildo ir šių taisyklių 19 p., numatantis, kad vykdytojui, turinčiam bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, tenka ir kitos muitų teisės aktų nustatytos prievolės, taip pat leidime nurodytos prievolės. Įvertinus minėtų teisės aktų reikalavimus, muitinės procedūros vykdytojas pats sprendžia, kokie asmenys turės prieigą prie muitinės informacinės sistemos. Taigi, pareiškėjui teko atsakomybė ir už atitinkamo kodo suteikimą bei jo saugų naudojimą. Muitinė negali būti atsakinga už tai, kad tranzito deklaraciją pareiškėjo vardu pateikė tariamai šios teisės neturėjęs asmuo. Pažymėjo, kad pareiškėjai Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2010-05-01 išdavė Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą TC 33 Nr. 10LV009999000JVB6, kuriame nėra nurodyti asmenys, įgalioti pasirašyti Bendrijos/bendrojo tranzito deklaracijas viršininko vardu (10 langelis). Tokiu būdu, tai dar kartą įrodo, kad už tokios teisės suteikimą bei atitinkamų kodų naudojimą buvo atsakinga pati pareiškėja. Tai, kad teisę pareiškėjos vardu naudoti sertifikatą turi ir kiti asmenys, buvo patvirtinta pareiškėjos 2011-03-01 raštu Nr. 07-17, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, vykdydama tyrimą, kreipėsi į UAB „Transverslas“, su kuria turi sudaręs sutartį Nr. 01.1-58 (2009-07-01) dėl garantinio lakšto TC33 naudojimo. Pareiškėja minėtos sutarties nei muitinei, nei teismui nėra pateikusi. Pareiškėja, pateikdama Muitinės kriminalinei tarnybai 2012-05-25 pareiškimą-prašymą Nr. 07-83, kuriuo prašė išsiaiškinti, ar muitinės tarpininkas UAB „Atlantic Express Corporation“ nėra atsakingas už neteisėtą prisijungimo kodų perdavimą V. D.. Tokiu būdu, matyti, kad pareiškėja perdavė muitinės tarpininkui kodus, reikalingus pateikiant Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą. Todėl muitinės tarpininkas pareiškėjos vardu veikė teisėtai. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nei muitinei, nei skunde teismui nepateikia jokių duomenų apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) gabenimo tranzitu aplinkybes, t. y. nenurodo kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įsigijo minėtą automobilį, kas jį turėjo nugabenti į paskirties muitinės įstaigą, kam turėjo būti perduotas automobilis ir pan., todėl daryti išvados, kad mokesčių mokėtojas aktyviai ir sąžiningai bendradarbiavo su muitine, negalima. Dėl baudos skyrimo bei delspinigių skaičiavimo nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgusi į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, paskyrė pareiškėjai minimalią 10 proc. baudą. Atsiradus importo skolai už iš Bendrijos muitų teritorijos neišgabentą transporte priemonę, atsirado skola muitinei, o jos laiku nesumokėjus, atsirado teisinis pagrindas skaičiuoti delspinigius. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pateikiamu Europos Teisingumo Teisme jurisprudencijos aiškinimu ir mano, kad tiek delspinigiai, kurie yra priemonė kompensuoti valstybės biudžetą negautoms pajamoms, tiek bauda, kuria siekiama atgrasyti pažeidėją nuo tokių pažeidimų ateityje, gali būti ir turi būti taikomi kartu su įpareigojimu skolininkui sumokėti importo mokesčius. Pažymėtina, kad muitinė neturi duomenų, kad tranzitu gabento automobilio pareiškėja neteko dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, todėl šis mokestinis pažeidimas buvo tyčinis. Aplinkybių, dėl kurių pareiškėją būtų galima atleisti nuo baudos be delspinigių vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. ir 141 str. išdėstytais pagrindais, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas (I tomas, b. l. 61-64).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-26 raštą Nr. 16T-7.34/21-178, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal BK 200 str. 1 d., kurio metu surinkti duomenys patvirtina, kad siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15), fiktyviai buvo užbaigta tranzito muitinės procedūra. Deklaracijoje nurodyta transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990) nebuvo išvežta iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Tyrimo metu nustatyta, kad iš JAV į Europos Bendrijos muitų teritoriją atgabentai transporto priemonei Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste buvo įformintas BAD importo rinkinys 8VR40502573 (2008-12-23) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai. Laikantis minėtos procedūros atlikimo tvarkos, 2010-10-15 laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra buvo užbaigta ir tą pačią dieną reeksportuojamam automobiliui įforminta tranzito deklaracija T1 MRN 10LTVR400011BE3D24, kurioje nurodytas tranzito atlikimo terminas - 2010-10-23, paskirties muitinės įstaiga - Kybartų kelio postas (LT). Procedūros vykdytojas - SIA „Parex Brokeru Sistema“, turintis leidimą patvirtinantį vykdytojo atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Tranzito procedūra pagal MRN 10LTVR400011BE3D24 kompiuterizuotoje tranzito sistemoje MCC/ECN, skirtoje deklaracijų duomenų apdorojimui, užbaigta 2010-10-19 Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje sistemoje, apie pradėtą tyrimą 2011-02-01 raštu Nr. 2B-18.8/20-2062 informavo procedūros vykdytoją SIA „Parex Brokeru Sistema“ bei paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad automobilis (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990) buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Bendrovė muitinės reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. 2B-18.8/19-3328 (2011-02-21) dėl tranzitu gabento automobilio įvežimo į Rusijos Federacijos muitų teritoriją per Muitinės departamentą pateikė užklausą Rusijos muitinei, iš kur buvo gautas atsakymas Nr. 24-09/2199 (2011-04-19), kad minėtas automobilis į Rusijos Federaciją nebuvo įvežtas. Muitinė, atsižvelgdama į Kauno kriminalinės tarnybos raštą dėl fiktyvaus tranzito procedūros užbaigimo ir gavusi atsakymą iš Rusijos Federalinės muitinės tarnybos, 2012-02-23 priėmė sprendimą Nr. 18KP-20-117, kuriuo procedūros vykdytojui SIA „Parex Brokeru Sistema“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 įregistravo 4170 Lt muito, 9633 Lt PVM ir 1425 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 1380 Lt baudą. MD prie FM 2012-05-04 sprendimu Nr. 1A-145 muitinės sprendimą patvirtino ir sustabdė 4170 Lt muito išieškojimą iki bus išspręstas mokestinis ginčas. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti gabenama su minėta tranzito deklaracija, nebuvo pateikta paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 str. nuostatos. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog muitinei yra pateikti reikalingi įrodymai, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta. Po atlikto tyrimo, išaiškėjus naujoms aplinkybėms, muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 d. Bendrijos tranzito procedūra laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš numatytų dokumentų. Šiuo tokie įrodymai muitinei nebuvo pateikti. Pareiškėjas įrodyti, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 24-09/2199, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, tranzitu gabenta minėta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išvežta. Prekės gavimas paskirties muitinės įstaigoje ir jos neišgabenimas į trečiąją valstybę, laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų yra neįmanomas. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 ir 2 dalies nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo momentu. Skolininku laikomas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šiuo atveju pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl yra atsakingas už prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 str. atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Europos Teisingumo Teismas 2008-04-03 byloje Nr. C-230/06 (48-5lp) taip pat yra pasisakęs apie procedūros vykdytojo atsakomybę, kai tranzitu gabenamos prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą dėl veiksmų, kuriuos atliekant procedūros vykdytojas nedalyvavo ir kurie greičiausiai buvo įvykdyti bendrininkaujant muitinės darbuotojams, konstatavęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu argumentu dėl neteisėtai paskirtos baudos bei priskaičiuotų delspinigių. Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama mokestines prievoles ir skirdama baudą griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų kuriuos detaliai išdėstė ginčo sprendime. Kadangi pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) apskaičiuotą importo mokesčių mokestinę prievolę laiko pagrįsta, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punkto, 97 str. ir 139 str. nuostatomis, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Mano, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali atsirasti tinkamai neįvykdžius teisės aktais nustatytų tranzito procedūros įvykdymo sąlygų už kurių vykdymą jis yra atsakingas (I tomas, b. l. 58-60).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-26 raštą Nr. 16T-7/34/21-178 apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 200 str. 1 d. dėl to, kad, siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15), buvo fiktyviai užbaigta muitinės tranzito procedūra automobiliui (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo išvežtas iš Europos Bendrijų muitų teritorijos (I tomas, b. l. 83). Pagal pateiktą informaciją atlikusi tyrimą, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad jos Žirmūnų krovinių poste muitiniam tikrinimui buvo pateiktas automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990, 4966 CMQ, 2005 m. laidos, gabenamas taikant išorinio tranzito procedūrą pagal MNR 10LTVR4000EK00B546. Automobiliui buvo įformintas importo BAD rinkinys Nr. 8VR40502573 (2008-12-23) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikino įvežimo perdirbti procedūrai. Procedūra užbaigta 2010-10-15, įforminus reeksporto muitinės sankcionuotą veiksmą pagal MNR 10LTVR4000EK00B546. 2010-10-15 šiam automobiliui įforminta tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR00011BE3D24, procedūros vykdytojas – SIA „Parex Brokeru Sistema“, MCC/ECN sistemoje ji 2010-10-19 užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste. Vilniaus teritorinė muitinė apie pradėtą tyrimą 2011-02-01 raštu informavo pareiškėją ir prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad minėtas automobilis buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Vilniaus teritorinė muitinė 2011-02-21 raštu per Muitinės departamentą kreipėsi į Rusijos muitinę dėl tranzitu gabento automobilio (duomenys neskelbtini) įvežimo į Rusijos Federacijos muitų teritoriją (b. l. 87). Kaliningrado operatyvinė muitinė 2011-04-19 rašte Nr. 911-09/2199 nurodė, kad minėta transporto priemonė į Rusijos teritoriją įvežta nebuvo (I tomas, b. l. 90). Pareiškėja, atsakydama į Vilniaus teritorinės muitinės raštą, 2011-03-01 rašte nurodė, kad automobilis pagal tranzito deklaraciją MRN Nr. 10LTVR400011BE3D24 (2010-10-15) (duomenys neskelbtini) 2010-10-19 atvyko į paskirties įstaigą, buvo patikrintas pareigūno, kurio vartotojo ID 2479 ir gabenimas buvo užbaigtas. Tranzitinės prekės pristatytos į paskirties įstaigą laiku, įvykdžius visus tranzito terminus ir tai patvirtina išrašai iš NCTS sistemos ir Latvijos muitinės departamento tranzito procedūros skyriaus (I tomas, b. l. 82). Įvertinusi tyrimo metu gautus duomenis, Vilniaus teritorinė muitinė 2012-02-23 sprendimu Nr. 18KP-20-117 nusprendė pripažinti, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2012-02-23 ir už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal MRN 10LTVR400011BE3D24 jos vykdytojui – SIA „Parex Brokeru Sistema“ – apskaičiavo 4170 Lt muito, 9633 Lt PVM, 1425 Lt PVM delspinigių bei paskyrė 1380 Lt baudą (I tomas, b. l. 75-77). Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, 2012-03-22 pateikė MD prie FM skundą (gautą 2012-03-26) (b. l. 69-74). MD prie FM 2012-05-04 sprendimu Nr. 1A-145 pareiškėjos skundo netenkino ir patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-23 sprendimą Nr. 18KP-20-117 bei sustabdė 4170 Lt muito išieškojimą iki bus išspręstas mokestinis ginčas (I tomas b. l. 65-68).
Pareiškėja SIA „Parex Brokeru Sistema“, ginčydama Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-23 sprendimo Nr. 18KP-20-117 ir MD prie FM 2012-05-04 sprendimo Nr. 1A-145 teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, kad tranzito procedūra buvo tinkamai užbaigta, ką patvirtina muitinės paskirties įstaigos patvirtinimas, be to, šios muitinės procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR00011BE3D24 nei ji, nei jos įgalioti atstovai nevykdė: su įmonės Atlantic Express Corporation filialu Lietuvoje ji nėra susijusi, šiai įmonei nėra suteikusi įgaliojimų jos (pareiškėjos) vardu įforminti tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR00011BE3D24, jos (pareiškėjos) prisijungimo prie muitinės deklaravimo sistemos kodais buvo pasinaudota neteisėtai.
1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 366 str., nustatančio įrodymus, patvirtinančius Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, 1 d. numato, kad vykdytojas, muitinei priimtinu būdu pateikdamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekes ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, pristatytos įgaliotajam gavėjui, gali įrodyti, kad procedūra užbaigta iki deklaracijoje nurodyto termino, o 2 d. – kad Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje.
Kadangi Kaliningrado operatyvinė muitinė 2011-04-19 raštu Nr. 911-09/2199 patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990, 4966 CMQ, 2005 m. laidos, į Rusijos Federaciją įvežta nebuvo, pati pareiškėja, be įrašo kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje, jokių kitų Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 d. numatytų įrodymų, pagrindžiančių Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, nepateikė, trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai nusprendė, kad Bendrijos tranzito procedūra šiuo atveju nėra užbaigta: Įgyvendinimo nuostatų 363 str. 1 d. numato, kad prekių pateikimo paskirties įstaigai dieną ši įstaiga, remdamasi pranešimu apie atvykimo patvirtinimą, praneša išvykimo įstaigai apie prekių atgabenimą, o šio straipsnio 3 d. – kad 1 d. nurodytas pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas, kad procedūra užbaigta kaip apibrėžta 366 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai, kad su įmonės Atlantic Express Corporation filialu Lietuvoje nėra susijusi, šiai įmonei nėra suteikusi įgaliojimų jos (pareiškėjos) vardu įforminti tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR00011BE3D24, jos (pareiškėjos) prisijungimo prie muitinės deklaravimo sistemos kodais buvo pasinaudota neteisėtai, nėra įrodyti, be to, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: visų pirma, pareiškėja tokią versiją iškėlė tik ginčui pasiekus teismą – tokios aplinkybės nebuvo nurodytos nei teritorinei muitinei atliekant tyrimą (I tomas, b. l. 82), nei kilusį ginčą nagrinėjant MD prie FM (I tomas, b. l. 69-74). Pareiškėja tuo metu įrodinėjo, kad tranzito procedūra užbaigta tinkamai, nors jau anksčiau iš esmės negalėjo nepastebėti, kad įmonės Atlantic Express Corporation filialas Lietuvoje, įformindamas minėtą tranzito procedūrą, naudojosi jai (pareiškėjai) išduotais kodais, mokėjo už garantijos suteikimą, nors, pareiškėjos teigimu, SIA „Parex Brokeru Sistema“ ir įmonės Atlantic Express Corporation filialo Lietuvoje nesiejo sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad pastarasis teiginys taip pat nėra įrodytas, kadangi kitoje administracinėje byloje įmonės Atlantic Express Corporation filialo Lietuvoje direktorė J. K., kurios apklausti liudytoja nagrinėjamoje byloje nepavyko nenustačius jos buvimo vietos, nurodė, kad jos įmonė buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su SIA „Parex Brokeru Sistema“ (II tomas, b. l. 3); kaip teismo posėdyje nurodė liudytoju apklaustas V. D., užpildęs muitinės tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR00011BE3D24, SIA „Parex Brokeru Sistema“ atstovai kodus, reikalingus įforminti tranzito deklaraciją, ne saugojo, o laisvai platino ir skatino jais naudotis už atitinkamą mokestį; nebaigto ikiteisminio tyrimo, kurio dalyku yra ir epizodas dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. WDBTK75G65T038990, 4966 CMQ, 2005 m. laidos, neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, nėra surinkta duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui požymių (II tomas, b. l. 4-5).
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje, priimtoje prijungtoje administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, kurioje spręstas analogiškas savo pobūdžiu mokestinis ginčas vyko tarp tų pačių šalių, suformuoti teisės aiškinimai dėl tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės: „<... Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, vykdymą atsako jos vykdytojas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Tokiu būdu kodeksas aiškiai nurodo, kad procedūros vykdytojas visada atsako už procedūros įvykdymą; 2 dalis numato atvejus, kai už procedūros vykdymą atsako vežėjas arba gavėjas, bet net ir tuo atveju neatleidžia procedūros vykdytojo nuo atsakomybės. Kadangi tranzito procedūros vykdytojas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjas, todėl jis privalėjo deramai įvertinti visus faktorius bei riziką, ar galės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties įstaigai. Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavę, jog muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-521/2009 ir kt.) Taigi, pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinius klausimus. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas, siekiant nustatyti galimus neteisėtų veikų vykdytojus, nelaikytinas priežastimi, kuri kokiu nors būdu šalintų ar įtakotų procedūros vykdytojo atsakomybę. Todėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir galimų neteisėtų kitų asmenų veiksmų vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. ...>“.
Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, pasisakyta ir dėl analogiškų savo esme teiginių, susijusių su baudos ir delspinigių skaičiavimu, taip pat dėl analogiškų savo turiniu prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą: PVM delspinigių apskaičiavimą ir baudos skyrimą reglamentuoja ne pareiškėjo nurodytos Bendrijos muitinės kodekso, o Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo atitinkamos nuostatos. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, jog pagal šių aktų nuostatas delspinigių apskaičiavimui ir baudos skyrimui nėra svarbi mokesčio mokėtojo kaltės forma, todėl tai, kad pareiškėjas nėra kaltinamas sukčiavimu, negali būti laikoma, kad baudos skyrimas ir delspinigių apskaičiavimas pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus; pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl pareiškėjo keliamų klausimų nėra pagrindo, kadangi dėl minėtų klausimų šis teismas jau yra pasisakęs.
Kadangi ir šiuo atveju Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama delspinigius ir skirdama baudą laikėsi teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. ir 139 str.), nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjai delspinigiai apskaičiuoti ir bauda skirta pažeidžiant proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendž i a:
Netenkinti pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ prašymo dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.