Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrum AJS“ atstovui Giedriui Stancikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrum AJS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai, prašymų negauta (b. l. 122–124).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2017 m. gruodžio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį su priedu Nr. 1 dėl personalo paieškos ir atrankos Nr. 21/12/2017 (b. l. 7–14). Papildomai 2018 m. gegužės 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo iš dalies papildė nurodytą sutartį ir pakeitė sutarties priedo Nr. 1 tam tikras sąlygas (apmokėjimo už ieškovės surastus darbuotojus sąlygas) (b. l. 15–17). Vadovaujantis sutartimi, ieškovė įsipareigojo teikti personalo paieškos ir atrankos bei kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal sutartį. Pardavimo faktūrų žurnalas patvirtina, kad ieškovė iš viso išrašė atsakovei 10 PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 8 079,84 Eur sumą (b. l. 19). Skolų suvestinė patvirtina, kad atsakovė apmokėjo 3 384,50 Eur sumą. Atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 4 695,34 Eur (b. l. 20). Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros su atliktų darbų perdavimo aktais (b. l. 21–30). 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NOS Nr. 0386 (sąskaitos faktūros suma – 1 610,03 Eur, tačiau yra atliktas dalinis sąskaitos faktūros apmokėjimas 691,46 Eur sumai), neapmokėta suma – 918,57 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. rugsėjo 12 d.; 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija NOS Nr. 0411, neapmokėta suma – 1 293,04 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. spalio 11 d.; 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija NOS Nr. 0450, neapmokėta suma – 554,24 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. lapkričio 26 d.; 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija NOS Nr. 0485, neapmokėta suma – 1 226,63 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. sausio 16 d.; 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija NOS Nr. 0500, neapmokėta suma – 702,86 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. vasario 1 d. Elektroninis susirašinėjimas (b. l. 31–54) patvirtina šalių bendradarbiavimą bei paslaugų teikimą pagal sutartį (derinamos paslaugų teikimo sąlygos, siūlomos bei tvirtinamos darbuotojų kandidatūros, teikiami duomenys apie darbuotojų išdirbtą laiką, siunčiamos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas apmokėjimui, derinami atsiskaitymai už suteiktas paslaugas, atsakovė raginama atlikti vėluojančius mokėjimus ieškovei). Ieškovė nurodo, kad neapmokėtos sąskaitos yra išrašytos dirbant pagal principą, kuris numatytas šalių pasirašytame 2018 m. gegužės 23 d. susitarime Nr. 1, t. y. šalys buvo susitarusios mėnesinį įkainį už ieškovės surastą darbuotoją. Minėtam darbuotojui atvykus pas atsakovę ir išdirbus per ataskaitinį laikotarpį (kalendorinį mėnesį) tam tikrą dienų skaičių, atsakovė atsiųsdavo ieškovei informaciją kiek konkretus darbuotojas išdirbo. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo jas atsakovei. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pradžioje atsiskaitymas už suteiktas paslaugas nors ir su trikdžiais, bet vykdavo, tačiau galiausiai atsakovė tik atsiųsdavo mėnesinius duomenis, o išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėdavo.

Kaip skolos įrodymą ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, tai yra, negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už suteikiamas paslaugas tvarkos bei terminų. Taigi, vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų teisių ir pareigų turinį PVM sąskaitos faktūros nėra vieninteliai įrodymai, todėl privalo būti analizuojami ir kiti šalių sutartinius santykius patvirtinantys faktai, aplinkybės, įrodymai.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas suteikė tinkamas paslaugas. Dėl to atsakovė neturi pareigos šių sąskaitų apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje–komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovei prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės minimos paslaugos teikimo ar darbų atlikimo. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai–teisiniai santykiai neatsiranda. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimą grindžia ne tik išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi bei elektroniniu šalių susirašinėjimu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės minimos paslaugos teikimo. Ieškovė pateikė įrodymus apie sutarties vykdymą ir susidariusią skolą, todėl teismas gali konstatuoti, kad atsakovei kyla prievolė apmokėti įsiskolinimą.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog realiai atliko paslaugas, už kurias prašo atsakovės sumokėti, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė pagal PVM sąskaitas faktūras suteikė netinkamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.716 straipsnis, 6.720 straipsnis).

2017 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovei tinkamai ir laiku neatsiskaičius su ieškove už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė, nepaisant šalių susitarimo dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, t. y. prašo priteisti mažesnius delspinigius.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 591,04 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, jog skolininkui praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kreditorius be atskiro įspėjimo įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas, taip pat skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovei kyla papildoma pareiga sumokėti ieškovei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą 40,00 Eur sumą, skirtą kompensuoti ieškovės išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 160,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 17,99 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“, į. k. 121937714, buveinės adresas Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Paryžiaus Komunos g. 18-16, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostrum AJS“, į. k. 302794142, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Totorių g. 3, 4 695,34 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 34 ct) skolą, 591,04 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 4 ct) delspinigius, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“, į. k. 121937714, buveinės adresas Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Paryžiaus Komunos g. 18-16, valstybei 17,99 Eur (septyniolikos eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.