Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Šukytei,

2017 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei V. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl žalos (nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Mano, kad pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Lina Šukytė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė V. K. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota viešo paskelbimo specialiame internetiniame teismų tinklapyje būdu. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė darbo birža apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovei V. K. bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (minėta, toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus prašymo priteisti iš atsakovės 1 631,52 Eur permokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir NSDĮ) reglamentuoja nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę (1 straipsnis). NSDĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju; 3) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. NSDĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2015 m. gegužės 11 d. atsakovė užsiregistravo Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. Atsakovė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriui 2015 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. PR21-5779 ir prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių patvirtinimo, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. dirbo Suomijoje. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniais bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 5-9, 28 punktais, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. NI-SP1-1871 nusprendė atsakovei nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. skirti 301,70 Eur per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką bei nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. skirti 239,49 Eur per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką. Už minėtą laikotarpį atsakovei iš viso išmokėta 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos suma.

Byloje nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. dirbo Suomijoje, vadinasi, bylai aktualus Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 63 punktas, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimą atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir iš jos išvykstantiems asmenims reglamentuoja Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-214 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas). Europos Komisijos patvirtintos formos perkeliamuosius ir struktūrizuotus elektroninius dokumentus (SED pranešimus) išduoda teritorinės darbo biržos, o nedarbo socialinio draudimo išmokoms skirti ir mokėti reikalingus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teikia Lietuvos darbo birža. Fondo valdyba toliau moka nedarbo draudimo išmokas asmenims, išvykusiems į kitą Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybę narę ieškoti darbo ar grįžusiems į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių.

Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad nustatant teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, sumuojami kitose valstybėse narėse įgyti bedarbio draudiminiai laikotarpiai, jeigu paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvos Respublikoje, išskyrus išimtis, nustatytas Tvarkos aprašo 25 punkte. Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, jog apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, sumuojami kitose valstybėse narėse įgyti bedarbio draudiminiai laikotarpiai neatsižvelgiant į tai, ar paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvos Respublikoje, kai bedarbis: 25.1) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje ir dirbo pagal darbo sutartį laive, kuris plaukiojo su kitos valstybės narės vėliava; 25.2) dirbo pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir: 25.2.1) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 987/2009 14 straipsnio 8 dalį, joje dirbo; 25.2.2) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje, nors dirbo kelioms įmonėms, kurių registruota buveinės vieta arba veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse, bet ne Lietuvos Respublikoje; 25.2.3) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, negyveno Lietuvos Respublikoje, tačiau didelę veiklos dalį vykdė įmonėje (įmonėse) ar pas darbdavį (darbdavius), kurio registruota buveinės ar veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje; 25.3) vykdė savo individualią veiklą dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir: 25.3.1) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį joje dirbo; 25.3.2) Lietuvos Respublikoje yra jo veiklos centras, kaip tai suprantama pagal Reglamento 987/2009 14 straipsnio 9 dalį, jeigu jis negyvena vienoje iš valstybių narių, kurioje dirba didelę laiko dalį; 25.4) paskiausio darbo metu išsaugojo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, kuri yra jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė, nes: 25.4.1) buvo pasienio darbuotojas; 25.4.2) buvo sezoninis darbuotojas; 25.4.3) atitiko šio Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytas sąlygas; 25.5) yra asmuo, kuriam taikomas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ar jų paskirtų įstaigų susitarimas dėl išimčių taikymo nustatant taikytinus teisės aktus bedarbiams, kai jie, paskutinį kartą vykdydami profesinę veiklą, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė. Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, jog nustatant, ar bedarbis paskiausio darbo metu išsaugojo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, būtina atsižvelgti į tai, ar: 26.1) darbas kitoje valstybėje narėje buvo laikino pobūdžio; 26.2) asmens, dirbančio kitoje valstybėje narėje, nuolatinė gyvenamoji vieta liko Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog nustatant teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, į stažą įskaičiuojamas kitose valstybėse narėse įgytas nedarbo socialinio draudimo stažas tik tuo atveju, jei paskutinė asmens darbovietė buvo Lietuvos Respublikoje arba bedarbis atitinka Tvarkos aprašo 25 punkte reglamentuotas išimtis.

Bylos medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas iš Lietuvos darbo biržos gavo duomenis apie tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. dirbo Suomijoje ir kad šis laikotarpis neatitinka Tvarkos aprašo 25 punkte numatytų išimčių, be to, iš Lietuvos darbo biržos taip pat gauta informacija, kad 2016 m. sausio 23 d. sustabdytas atsakovei nuo 2015 m. gegužės 11 d. suteiktas bedarbio statusas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. (9.109)R3-6598 kreipėsi į Klaipėdos teritorinę darbo biržą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar atsakovės draudiminis laikotarpis nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., įgytas Europos Sąjungos valstybėje narėje, atitinka Tvarkos aprašo 25 punkte numatytas išimtis. Klaipėdos teritorinė darbo birža 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. SR-496(1.34) informavo VSDFV Utenos skyrių, kad atsakovė nepateikė informacijos ir įrodančių dokumentų, kurie patvirtintų darbinių ir draudiminių laikotarpių nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. atitikimą Tvarkos aprašo 25 punkte numatytas išimtis. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis gauta informacija, 2016 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. NI_SP1-749 neskirti atsakovei nedarbo socialinio draudimo išmokos. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. NI_SP5-517 nustatyta 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. (9.117)R3-12080 išsiuntė atsakovei VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. NI_SP5-517 nuorašą su prašymu grąžinti susidariusią 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką iki 2016 m. balandžio 28 d. arba pateikti raštišką prašymą dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis. Atsakovė, gavusi VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą 2016 m. kovo 29 d. pateikė VSDFV Utenos skyriui skundą, kuriuo ginčijo nustatytą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (4.71E)R3-14685 atsakovės skundo netenkino. Atsakovė minėto VSDFV Utenos skyriaus sprendimo neskundė. VSDFV Utenos skyrius pakartotinai 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (9.117) R3-19117 atsakovei išsiuntė VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. NI_SP5-517 nuorašą su prašymu grąžinti susidariusią 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką iki 2016 m. birželio 13 d. arba pateikti raštišką prašymą dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis. Atsakovei iki nurodytos datos negrąžinus nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, VSDFV Utenos skyrius 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. spalio 19 d. raštais atsakovę dar kartą ragino grąžinti susidariusią 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką arba pateikti raštišką prašymą dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis, tačiau atsakovė minėtų raštų neatsiėmė ir permokos iki šiol negrąžino.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog nėra duomenų leidžiančių teigti, kad atsakovei, kuri dirbo Suomijoje iki prašymo skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką pateikimo, taikytina Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta išimtis. Akcentuotina, kad tokią pat išvadą padarė ir VSDFV Utenos skyrius, kuris 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (4.71E)R3-14685 netenkino atsakovės skundo dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos grąžinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (4.71E)R3-14685 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai nustatė, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu atsakovė prašymo skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką pateikimo metu neturėjo teisės gauti šios išmokos Lietuvos Respublikoje. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. NI_SP5-517, kuriuo atsakovei nustatyta 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas.

NSDĮ 20 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 60 punkte numatyta, jog neteisingai išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pareiškėjui grąžino 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis NSDĮ 20 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 60 punktu, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriui iš atsakovės V. K. priteistina 1 631,52 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (juridinio asmens kodas 193180814) iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 631,52 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 52 centus) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.