Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Administracinė byla Nr. TA-525-72-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. S-575-422-11Nutartis · 2011-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. TA-525-72-11Nutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-438-127-12Nutartis · 2012-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
TA-525-72-11
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00067-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA525-72/2011Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00067-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir Utenos skyrius) direktoriaus 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. (2.57)P-45 (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino Įsakymą, kuriuo J. K. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

II.

2011 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Utenos skyriaus apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2011 m. gegužės 27 d., nurodė, jog paskutinė apeliacinio skundo pateikimo teismui diena buvo 2011 m. birželio 10 d. Utenos skyrius apeliacinį skundą padavė 2011 m. birželio 15 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Kadangi atsakovas prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą nepareiškė, apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III.

2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas, kartu su kuriuo pateiktas prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.

Nurodo, kad jo atstovai pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, nes buvo komandiruoti į Vilnių. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas Utenos skyriuje gautas 2011 m. birželio 1 d., todėl tik tada paaiškėjo sprendimo motyvai, kurie iki to momento nebuvo žinomi. Kadangi teismo sprendimas Utenos skyriuje gautas tik 2011 m. birželio 1 d., būtų neteisinga skaičiuoti, jog apeliacinis skundas turėjo būti paduotas teismui iki 2010 m. birželio 10 d., tokiu būdu būtų sutrumpintas apeliacinio skundo padavimo terminas ir ribojama teisė paduoti apeliacinį skundą. Be to, tuo pačiu metu vyko ir kiti du to paties pareiškėjo skundų teisminio nagrinėjimo procesai, kuriems buvo ruošiamasi. Pažymi, jog rodė iniciatyvą anksčiau gauti teismo sprendimą, nes 2011 m. gegužės 30 d. atsakovo atstovai buvo užėję į Panevėžio apygardos administracinio teismo raštinę, kur paprašė sprendimo nuorašo, tačiau jiems buvo pasakyta, jog tokio sprendimo raštinė dar neturi. Taip pat atstovai paprašė faksu atsiųsti sprendimo nuorašą, tačiau jis išsiųstas tik 2011 m. gegužės 31 d. paštu. Pabrėžia, jog domėjosi bylos baigtimi, tačiau toks suklydimas atsirado ne dėl siekio piktnaudžiauti procesu. Teigia, jog bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka turėtų reikšmės administracinių teismų praktikos formavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Byloje neginčijamai įsiteisėjusia ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatyta, jog atsakovas praleido apeliacinio skundo padavimo teismui terminą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisakys. Tačiau atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai jam tapo žinomi tik 2011 m. birželio 1 d., todėl būtų neteisinga skaičiuoti, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo teismui termino diena yra 2011 m. birželio 10 d., be to, atsakovas buvo aktyvus, siekdamas sužinoti procesinio teismo sprendimo motyvus.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi apeliacinio skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pateikiami objektyvūs įrodymai ir argumentai, kad jis praleistas dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Todėl nepagrįsta pripažintina atsakovo pozicija, jog būtų neteisinga skaičiuoti apeliacinio skundo terminus ABTĮ nustatyta tvarka, nes skundžiamo procesinio sprendimo turinys atsakovui tapo žinomas tik 2011 m. birželio 1 d.

ABTĮ 93 straipsnis nustato, jog jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atstovai nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l. 79). Taip pat nustatyta, jog sprendimo nuorašas atsakovui išsiųstas 2011 m. gegužės 31 d. (b.l. 85), t. y. praleidus ABTĮ 93 straipsnyje nustatytą terminą viena diena. Tuo tarpu atsakovas apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2011 m. birželio 15 d. Todėl net ir tuo atveju, jeigu galėtų būti vertinama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas atsakovui išsiųstas pavėluotai, pati savaime tokia aplinkybė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudarytų pagrindo pripažinti, jog atsakovas terminą praleido dėl priežasčių, pripažintinų objektyviomis.

Be to, pabrėžtina, jog atsakovas yra valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl šiuo atveju nėra svarbi ta aplinkybė, jog procesinio sprendimo paskelbimo metu atsakovo atstovai buvo komandiruoti į Vilnių, taip pat nesvarbu ir tai, kad buvo ruošiamasi kitoms byloms pagal to paties pareiškėjo skundus. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimas nepriklausė išimtinai nuo atsakovo valios. Atitinkamai pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl šios bylos reikšmės administracinių teismų praktikos formavimui negali sudaryti pagrindo netaikyti ABTĮ įtvirtintų procesinių terminų skaičiavimo taisyklių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, atsakovo prašyme nurodytus motyvus, sprendžia, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Todėl atsakovo prašymas netenkintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

netenkinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas