Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4441-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-4441-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03543-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
P. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4441-643/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03543-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 13–15) ir prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) 2014-05-08 sprendimą Nr. (6.5)I-4320 ir 2014-06-16 sprendimą Nr. (6.5)I-5363; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką – 10 361,82 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Fondo valdyba, atsisakydama atnaujinti terminą skundui paduoti, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys terminui atnaujinti nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjo manymu, Fondo valdyba formaliai ir neteisėtai vertino prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodytus pagrindus. Pareiškėjas mano, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes Konstitucinis Teismas tik 2012 m. vasario 6 d. pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai. O iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad įstatymas yra dalinai neteisėtas, kreiptis su skundu dėl įstatymo neteisėtumo būtų neprotinga, kadangi toks kreipimasis prieštarautų Civilinio kodekso 1.5 str., nes teisiškai neįmanoma, kad galiojantis įstatymas atskiriems asmenims būtų taikomas skirtingai. Pareiškėjas skundą, be kita ko, grindžia Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2014-04-22 nutartis adm. b. A143-816/2014, 2013-03-12 nutartis adm. b. A552-519/2013).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė tenkinti. Prašė vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika – 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje Nr. A-570-/822/2015 pateiktais išaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 24-27) prašo jį atmesti. Nurodo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti senatvės pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, nustatytą šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, t.y. 650 Lt. Senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta mokėti ne visą pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-06-21 sprendimu Nr. 11-17­10923, pareiškėjui nuo 2010-06-24 paskirtos senatvės pensijos dydis buvo 1217,91 Lt. Pagal pareiškėjo pateiktą prašymą ir vadovaujantis Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2011-06-24 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-14249 pareiškėjui buvo iš naujo paskirta 1238,13 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis nuo 2010-01-01 buvo 1108,26 Lt, o nuo 2011-06-24 – 1126,47 Lt. Pareiškėjas 2010 - 2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam laikotarpiu nuo 2010-06-24 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjui yra mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad pareiškėjas 2014-04-03 pateikė prašymą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, kuriuo prašė apskaičiuoti 2010 - 2011 metais dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį ir ją išmokėti. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-04-08 raštu Nr. (10.1­02) 3-45802 persiuntė Fondo valdybai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai teritorinių skyrių sprendimams, veiksmams (neveikimui) apskųsti, nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2014-04-03 prašymą ta apimtimi, kuria jis prašė išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014-04-30 rašte Nr. (10.1-02) 3-55751 pateikė pareiškėjui duomenis apie laikotarpiu nuo 2010-06-24 iki 2011-12-31 jam paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėtos perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba 2014­-05-08 sprendimu Nr. (6.5)I-4320 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014-06-09 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-06-24 pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti, pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas su 2014-05-29 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau Fondo valdyba, konstatavusi, kad pareiškėjo 2014-05-29 prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis galimybę paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, 2014-06-16 sprendimu Nr. (6.5) I-5363 nusprendė neatnaujinti praleisto termino Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-06-24 pradėti pareiškėjui mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-04-03 bei 2014-05-29 prašymus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 37-40) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius savo atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pareiškėjas P. B. yra senatvės pensijos gavėjas, kuriam nuo 2010-06-24 iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 28).

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajame pensijų skyriuje 2014-04-03 buvo gautas pareiškėjo prašymas paskaičiuoti ir išmokėti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo (b. l. 32).

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-04-08 raštu Nr. (10.1-02)3-45802 pareiškėjo prašymo dalį dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 33).

Fondo valdyba, atsakydama pareiškėjui į jo 2014-04-03 prašymo dalį dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, 2014-05-08 sprendimu Nr. (6.5) I-4320 nurodė, jog jis praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą ir pasiūlė jam iki 2014-06-09 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 45–47).

Fondo valdyboje 2014-06-02 buvo gautas pareiškėjo P. B. 2014-05-29 prašymas atnaujinti praleistą terminą ir išmokėti 2010-2011 m. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Prašyme nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu Laikinojo įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai ir iki to kreiptis su skundu dėl įstatymo neteisėtumo būtų neprotinga, be to, prašyme remiasi LVAT 2014-04-22 nutartimi adm. byloje Nr. A143-816/2014 (b. l. 43–44).

Fondo valdyba 2014-06-16 sprendimu Nr. (6.5)I-5363 termino kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo neatnaujino ir todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 48–49).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-05-08 sprendimo Nr. (6.5) I-4320 ir 2014-06-16 sprendimo Nr. (6.5)I-5363 teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimas turėtų būti panaikinti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). LVAT yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.

Kaip minėta, pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. mažinama nuo 2010-06-24, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises jis sužinojo būtent 2010 m. birželio mėn., pirmą kartą gavęs pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjo Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-04-03 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėjas, paduodamas minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. birželio mėn., kai jam pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytas pareiškėjo nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dienos, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 p. jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą įrodymai nebuvo pateikti, ar pateikus, pripažinti nepagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba ginčijamais sprendimais tinkamai laikėsi Taisyklėse reglamentuotos procedūros. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymų nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus Fondo valdybos sprendimus.

Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, nes nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl sprendimų pensijų klausimais, kurių apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan. (LVAT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-822/2015). Pareiškėjo pateikti į bylą medicininiai dokumentai: epikrizė Nr. 2014/S9157 ir kompiuterinės tomografijos tyrimas Nr. 14/2464, patvirtina, jog pareiškėjas į medikus dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi 2014 m. rugsėjo 9 d., t.y. jau po kreipimosi į teismą dienos. Taigi šie duomenys negali būti vertinami, kaip pateisinantys savalaikio kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo terminą. Pažymėtina ir tai, jog jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybės, kurios kliudė jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises pareiškėjas nenurodė ir Fondo valdybai adresuotame prašyme (b.l. 43-44)

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl Fondo valdybos sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundžiamu 2014-06-16 sprendimu Nr. (6.5)I-5363 Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-04-03 ir 2014-05-29 prašymus dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, taigi pastarieji liko iš esmės Fondo valdybos, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p. nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką nutrauktina.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 8 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas,

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl pareiškėjo P. B. reikalavimo priteisti negautą senatvės pensijos dalį nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė