Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės AB ,,LESTO“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2684-848/2015 pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovams A. P. ir A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. P. su pareikštu ieškiniu sutiko (b. l. 48), atsakovas A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo solidariai iš skolininkų L. G. ir A. L. ieškovės AB LESTO naudai priteisė 331,48 Eur (1 144,52 Lt) skolą už suvartotą, bet neapmokėtą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4). 2014 m. rugsėjo 29 d. skolininkė L. G. pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 14). Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė ieškovės prieštaravimus ir nustatė ieškovei teminą ieškiniui pateikti (b. l. 24). 2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė AB LESTO pateikė teismui ieškinį dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo iš atsakovų A. P. ir A. L., kuriame nurodė, jog ji tiekė elektros energiją namui, esančiam Telšių g. 4, Kaune. 2007 m. rugsėjo 25 d. Elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartį dėl elektros energijos tiekimo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, laiptinei sudarė K. M. L., kuri 2008 m. spalio 12 d. mirė, o atsakovai yra nurodyto turto savininkai. Ieškovė patikrinusi elektros energijos vartojimą nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. spalio 10 d. nebuvo pilnai atsiskaityta už elektros energiją ir ieškovei 2014 m. rugsėjo 2 d. užfiksavus atsakovų suvartotą energiją apskaitančio skaitiklio rodmenis paskaičiuota 331,48 Eur (1 144,52 Lt) skola už suvartotą elektros energiją, todėl vadovaujantis teisės aktais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.). Atsakovų pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str.). Atsakovai šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas iš namo bendrasavininkių priteisti susidariusį įsiskolinimą už tiektą elektros energiją yra pagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, 0,61 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui A. P.. Atsakovas pripažino ieškovės pareikštą ieškinį (b. l. 48), todėl pirmosios instancijos teismas dalyje dėl A. P. įsiskolinimo ieškinį tenkino ir priteisė AB LESTO naudai iš atsakovo A. P. 202,20 Eur (698,16 Lt) skolą už elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,54 Eur (32,94 Lt) žyminio mokesčio. Šioje dalyje dėl priteistos skolos iš atsakovo A. P. ginčo nėra.

Byloje kilęs ginčas dėl likusio įsiskolinimo už elektros energijos tiekimą priteisimo iš atsakovo A. L., kadangi ieškovės teigimu, atsakovui gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, priklauso 0,39 dalies, todėl ir jis proporcingai savo daliai turi padengti likusią skolą už elektros energijos tiekimą, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šioje dalyje ieškinį, spręsdamas, kad byloje nėra nustatyta atsakovo A. L. valdomo turto dalis.

Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. spalio 10 d. susidarė įsiskolinimas 331,48 Eur (1 144,52 Lt) sumai už elektros energijos tiekimą gyvenamam namui, esančiam Telšių g. 4, Kaune. Iš byloje su ieškiniu pateikto 2014 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. L. nuosavybės teise nuo 2005 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso 0,073125 dalies gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, ir tokią pačią dalį minėto gyvenamo namo paveldėjusi yra atsakovo sesuo L. G.. Iš 2009 m. kovo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (b. l. 15-17) matyti, kad L. G. po K. M. L. mirties (2008 m. spalio 12 d.) paveldėjo ½ palikėjos turto (K. M. L. mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,24375 dalis gyvenamo namo, adresu Kaunas, Telšių g. 4). 2009 m. birželio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu L. G. broliui A. L. padovanojo 0,073125 dalį minėto nekilnojamojo turto (b. l. 18-23). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. L. yra namo, kuriam ieškovė tiekė elektros energija bendrasavininkis, kuriam pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ir dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybes teise priklauso 0,14625 dalis gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami išvadai, ar atsakovas A. L. yra ir likusios namo dalies bendrasavininkis, t. y. ar priėmė palikimo dalį po motinos K. M. L. mirties, nes nuosavybės teisės atsakovo vardu įregistruotos ankstesniu, t. y. 2005 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, taip pat nėra nustatyta, ar jo sesuo L. G. atsakovui padovanojo po motinos mirties visą paveldėtą ginčo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, dalį, o byloje esančių įrodymų nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kam nuosavybes teise priklauso likusi minėto gyvenamo namo 0,24375 dalis.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 str.).

Nagrinėjamos bylos atveju net ir nustačius, kad atsakovas A. L. yra namo, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją namo bendrasavininkis, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų kas ir kokią dalį po buvusios namo bendrasavininkės K. M. L. mirties priėmė palikimą, taip pat disponuodamas duomenimis, jog po motinos mirties dalį priimto palikimo atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu perleido jo sesuo L. G., šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė visa apimtimi, nepatikslinęs šalių pareigos įrodinėti, nenurodęs ieškovei kokias aplinkybes yra būtina nustatyti bei nepasiūlęs pateikti papildomų įrodymų, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos kiek galima išsamiau. Apeliacinės instancijos vertinimu taip išsprendus bylą, atsakovas be pagrindo yra atleidžiamas nuo prievolių, susijusių su bendro daikto išlaikymu, tretiesiems asmenims vykdymo, nes įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas atsakovo atžvilgiu visa apimtimi, ieškovė neturi teisinių galimybių išsiieškoti skolą už tiektą elektros energiją iš namo bendrasavininkio (CPK 293 str. 3 p.).

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs visų faktinių bylos aplinkybių bei nemotyvuotai konstatavo, kad iš atsakovo A. L. nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodyto skolos dydžio, kadangi nėra galimybės nustatyti kokią gyvenamo pastato turto dalį valdo atsakovas A. L.. Minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui A. L. nuosavybes teise priklauso 0,14625 dalis gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, vadinasi atsakovas yra proporcingai atsakingas jam priklausančia nuosavybės dalimi dėl susidariusios skolos už elektros energijos tiekimą. Tačiau teismas netyrė ir nesiaiškino, kam iš tiesų priklauso likusi gyvenamo namo 0,24375 dalis, prieš mirtį priklausiusi K. M. L.. Nors iš L. G. prieštaravimuose išdėstytų argumentų galima išvada, kad po K. M. L. mirties, gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, 0,24375 dalį per pusę paveldėjo L. G. ir atsakovas A. L., tačiau patvirtinančių byloje įrodymų, kad atsakovas A. L. taip pat paveldėjo pusę minėto turto, nėra. Byloje nenustatyta ir L. G. priklausančios, po motinos mirties paveldėtos, gyvenamo namo, esančio Telšių g. 4, Kaune, dalies likimas, kadangi iš 2009 m. birželio 12 d. dovanojimo sutarties nustatyta, kad L. G. atsakovui A. L. padovanojo tik 0,073125 dalį minėto nekilnojamojo turto, nors kaip pati prieštaravimuose nurodė, kad visą jai priklausiusią gyvenamo namo dalį padovanojo broliui, t. y. atsakovui A. L. (b. l. 14).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo iš A. L. priteisimo proporcingai jo valdomai turto daliai, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) bei nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis apeliantės (ieškovės) reikalavimas, yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl naikintina (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo ir nustačius, kad atsakovas nėra visos likusios ginčo namo dalies bendraturtis, spręstina ir dėl šalies tinkamumo (CPK 45 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės AB „LESTO“ reikalavimas priteisti proporcingai valdomo turto daliai iš A. L., 129,28 Eur (446,36 Lt) skolos už elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,10 Eur (21,06 Lt) žyminio mokesčio panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.