Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. J., jo atstovui advokato padėjėjui Petrui Remeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2015-06-02 neužtikrino bendrovėje tvarkos ir leido darbuotojai L. B. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) nepasirašęs su darbuotoja L. B. rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną numatytos darbo pradžios Valstybinei socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai asmens darbo pradžią, darbuotojai L. B. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo įteiktas antras sutarties egzempliorius; ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. J. pažeidė DK 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 3 d., 6 d., ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. paaiškino, kad L. B. atėjo pas degalinės vadovę M. M. ir aptarinėjo kokius darbus reikės dirbti, koks bus atlyginimas, parašė prašymą priimti į darbą ir išėjo. Bendrovės buveinė yra Šilalėje. Praktika tokia, kad parašo prašymą, atveža pas jį į Šilalę, peržiūri visus dokumentus, darbo sutartį atveža iš Šilalės ir įdarbina. Šiuo atveju taip ir buvo. L. B. parašė prašymą ir į darbą neatėjo. Galų gale paaiškėjo, kad ji turi nedarbingumo pažymėjimą, o jie to nežinojo. Kai buhalterė tvarkė dokumentus su Sodra, tik tada pamatė, kad ji turi nedarbingumo pažymėjimą. Kai ji atsisakė dirbti, ją atšaukė iš darbo. L. B. buvo įdarbinta nuo 2015-06-02, 2015-06-03 pranešė dėl nelegalaus darbo, nes ji į darbą neatėjo, vietoj to, kad pasirašytų darbo sutartį ir pradėtų darbą, ji nuėjo į darbo inspekciją. Darbo sutarties ji nepasirašė, nes neatėjo į darbą. Darbo sutartį 2015-06-01 paruošė Šilalėje, 2015-06-01 pranešė Sodrai apie jos darbo pradžią, 2015-06-03 priėmimą atšaukė, nes ji neatėjo į darbą. Sąskaitos pateiktos dėl to, kad ji darbe nebuvo, o ji sako, kad dirbo su kasos aparatu.

Atstovas adv. pad. P. Remeika paaiškino, kad J. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, kurį jis yra įtariamas padaręs, t. y. pagal ATPK 41³ str. 1 d. Darbo sutartis su B. buvo paruošta 2015-06-01 Nr.892, remiantis pačios L. B. prašymu. Tą pačią dieną buvo paruoštas darbdavio įsakymas dėl jos priėmimo į darbą, tą pačią dieną buvo pranešta teritoriniam Sodros Šilalės skyriui, kad darbuotoja yra įdarbinta. Sodros skyriuje šis pranešimas buvo užregistruotas Nr.25D-E-5360. Kad iki galo nebuvo darbo santykiai įteisinti, yra ir pačios B. kaltė. Pirma, ji nuslėpė apie savo nedarbingumą. Todėl įdarbinti buvo galima tik po birželio 3 dienos. Šioje byloje nėra jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, kad darbas buvo dirbamas. Praeitame posėdyje apklaustos liudytojos paaiškino, kad jokių konkrečių darbo veiksmų įmonės naudai B. neatliko. Ji buvo šiek tiek supažindinama ką reikės dirbti, daugmaž buvo aptartas darbo laiko grafikas, netgi buvo išduotas darbo rūbas, kurį ji būtų turėjusi vilkėti dirbant. Birželio 3 dieną ji pareiškė, kad aplamai jai netinka darbo grafikas, kad ji tą dieną negali dirbti ir kilus ginčui buvo pateiktas kitas pranešimas Sodrai, kad darbo sutartis yra nutraukiama atsisakius darbuotojai dirbti. Mano, kad surašant ATP protokolą buvo pažeistas ATPK 272 str. reikalavimas. Kaip paaiškėjo, pats protokolas jau buvo paruoštas iš anksto, jokių konkrečių paaiškinimų nebebuvo imama. Faktiškai pareigūnas surinko tiktai tuos įrodymus, kurie jam buvo naudingi inkriminuojant šį administracinį nusižengimą. O tų įrodymų, kurie teisintų mano klientą, nebuvo surinkta. Klientas yra vienas iš stambiausių darbdavių Šilalės krašte. Jo įmonėse ir filialuose dirba apie 180-200 žmonių. Tai būtų keista manyti, kad reikėtų laikyti vieną darbuotoją nesudarius darbo sutarties. Tuo labiau, kad buvo numatyta, kad L. B. dirbs materialiai atsakingą darbą. Prašo administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, prašo atlyginti patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius; darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad J. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja L. B. parodė, kad rado skelbimą spaudoje, kad degalinei reikalinga operatorė. Pasiskambino, liepė ateiti, pokalbis buvo trumpas, sakė mokytis, formins. Žiūrėjo ką operatorė dirba, kaip dirba su kasa, viską jai pasakojo. Po to liepė atvažiuoti naktį pasižiūrėti ką reikės daryti, nes metu pildomi visi žurnalai. Ji suprato, kad buvo apiforminta, pareikalavo darbo sutarties, nes ji turi žinoti už ką yra atsakinga, tačiau šito nepateikė, kilo konfliktas. Kitą dieną atvažiavus pareikalavo darbo sutarties, nes nežino už ką materialiai yra atsakinga. Jie atsakė, kad už daug ką atsakinga. Ji pasakė, kad turi tai matyti popieriuje ir atsisakė dirbti, nuvažiavo į darbo inspekciją pasiklausti ką daryti. Dirbo tris dienas, dirbo ką liepė daryti. Vieną dieną kraustė lentynas, po to apmokė dirbti su kasa. Pildė sąskaitų faktūrų žurnalą. 2015-06-01 dirbo trumpai, apie 2 val., dirbo prie kasos, 2015-06-02 dirbo, atliko tam tikras funkcijas. 2015-06-03 atėjo į darbą, bet išėjo. Jai davė kelis dokumentus pasirašyti: prašymą priimti į darbą ir vidaus taisykles. Skambinosi į darbo biržą, nes tuo metu buvo registruota, jai pasakė, kad mato jos įdarbinimą, po to skambino 3 dieną ir jai pasakė, kad padarė įdarbinimo anuliavimą.

Liudytoja M. M. parodė, kad L. B. atėjo pirmą dieną į degalinę, atidavė dokumentus, kuriuos išsiuntė į centrą sutarties sudarymui. 2015-06-02 buvo sudarinėjama sutartis ir iš centro paskambino, kad ji turi nedarbingumo lapelį. Ji to nežinojo. Po to buvo derinamas grafikas birželio 3 dienai. Jai nei vienas darbo grafikas netiko. Atėjus trečią dieną iš ryto ji pasakė, kad ji neateis nei iš ryto, nei po pietų. 2015-06-01 ji atėjo i į darbą ir tik parašė prašymą. 2015-06-03 ji būtų pasirašiusi darbo sutartį, kitus dokumentus. Ji būtų įdarbinta operatore-kasininke.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji atėjo, pastovėjo šalia ir viskas, matyt kažką rašėsi, net nežiūrėjo, nes buvo daug žmonių, ji tikrai neatleidinėjo klientų ir nepildė žurnalų.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirbo operatore, vyko remontas, žino, kad turėjo ateiti ta darbuotoja, bet kaip vyko neprisimena. Kai rašė paaiškinimą, kažkiek prisiminė. Prie kasos ji nedirbo, ji buvo atėjusi po pietų, nekreipė dėmesio, ar ji tvarkė lentynas, Kaip sakė rašyt iš darbo inspekcijos, taip ir rašė. Kad kažką dirbtų, nematė.

Liudytoja G. J. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja prekybai. 2015-06-01 jai paskambino Kauno padalinio vadovė M. M. ir pasakė, kad atėjo mergina, kuri norės dirbti. Ji paskutinė duoda instruktažą apie pareigas. Dažniausiai atveža darbo sutartis darbuotojui pasirašyti. 2015-06-02 ji buvo atvykusi į degalinę, matė, kad buvo atėjusi L. B. 15 val., kad jis stebėjo, žiūrėjo kaip dirba operatoriai. 2015-06-03 7 val. ji turėjo atvežti jos darbo sutartį ir apmokyti dirbti. Sutarties birželio 2 dieną neatvežė, nes M. sakė, kad ji pradės dibti 3 dieną. 2015-06-03 būtų atvežusi darbo sutartį, kiek žinojo, kad ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kad sukonfliktavo su vadove M. nes pasakė, kad 3 dieną negali ateiti dirbti, nes turi važiuoti į turgų, šeštadienį irgi negali ateiti, nes turi kitų planų. 2015-06-02 ji buvo nuo 7 val. iki 22 val. matė tą darbuotoją, kuri ketina įsidarbinti, matė, kaip ji stovėjo prie D. P., žiūrėjo, rašėsi kažką į savo sąsiuvini, lentynų netvarkė. Ji atėjo apie 15 val. išėjo po 18 val. Mano, kad ji žiūrėjo, kaip vyksta darbai. Mokymai vyktų, kai būtų pasirašyta darbo sutartis. Ar 2015-06-01 buvo atėjusi, nežino.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji yra įmonės buhalterė. Jos skyriaus buhalterė J. J. formino L. B.. J. šiuo metu nedirba. Su L. B. buvo apkalbėta, kad ji dirbs Kauno degalinėje, o forminimas vyksta Šilalėje. Buvo paduotas jos prašymas, asmens dokumentai. J. J. turi prisijungimą prie Sodros. 2015-06-01 buvo parašyta darbo sutartis, buvo surašyta materialinės atsakomybės sutartis, įsakymas dėl žymėto kuro įforminimo ir ji perdavė Sodrai apie priėmimą į darbą L. B.. Darbui baigiantis 18.50 val. J. J. išsiėmė pažymą apie sergančius įmonės darbuotojus. Ji darė paskaičiavimą už 2 dienas ir pamatė, kad L. B. turi nedarbingumą. Tuos duomenis mato tik prisijungus ir tik suforminus priėmimą. Kadangi jie yra Šilalėje, o žmogus priimamas Kaune, degalinės vadovas susitinka su žmogum ir ji paaiškina koks bus darbas ir kada ji turės ateit. Baigiantis birželio 2-ai dienai pasakė degalinės vadovė M., kad ji nesutinka su jai siūlomu darbo grafiku, kad trečiadienį ji negalės ateiti, šeštadienį irgi negalės. Taip gavosi, kad siūlomas grafikas jai netinka ir pasakė, kad ji nedirbs. Paprastai žmogus pradeda dirbti sekančią dieną, bet šiuo atveju ji turėjo pradėti dirbti 3-čią dieną, nes degalinėje buvo keičiami baldai ir neturėjom laiko su ja darbuotis. Birželio 3 dieną turėjo atvežt pavaduotoja darbo sutartį pasirašyti, supažindinti su darbo taisyklėmis, apkalbėti visą darbo eigą. Bet kadangi jau birželio 2 dieną ji pasakė, kad ji nedirbs, tai parašė, kad atšaukia jos įdarbinimą. Vieną dieną prieš reikia pranešti Sodrai apie įdarbinimą, 2015-06-01 buvo pranešta Sodrai, kad pradės dirbti nuo birželio 2 dienos, 2015-06-03 jai turėjo atvežti darbo sutartį. Nežino kokia buvo problema dėl B. nedarbingumo, ji nieko apie tai nepasakė. Negalėtų jos priimti į darbą, jeigu ji serga, bet nežinojo, pamatė tik tada, kai ją jau priėmė ir prisijungė prie sistemos. Pranešė Sodrai apie atšaukimą dėl priėmimo. Darbo inspekcija vadovą kvietė 2015-07-08 pasiaiškinti dėl šio įvykio, atvyko ji, direktorius ir pavaduotoja, nuėjo pas inspektorių ir norėjo paaiškinti, atsivežė dokumentus, bet protokolas buvo surašytas, jų niekas neišklausė, tik direktoriui liepė pasirašyti. Kad įforminta nuo 2015-06-02 ir kad pradės dirbti nuo 2015-06-03, mano, kad ji žinojo, su ja asmeniškai nekalbėjo, kalbėjo jos darbuotoja J. J..

Liudytojas A. P. parodė, kad yra VDI Kauno sk. vyr. inspektorius. Duomenų pakako surašyti protokolą asmeniui. Kreipėsi L. B. į VDI Kauno teritorinį skyrių su pranešimu dėl galimo nelegalaus darbo. Nurodė, kad ji 2 dienas, lygtai birželio 1 ir 2 dieną, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini). Ji nurodė su kuriomis darbuotojomis ji dirbo. Tyrimo metu buvo apklaustos darbuotojos, kurios pagal grafiką L. B. nurodytomis dienomis dirbo minėtoje degalinėje. Pati L. B. nurodė, kad darbo sutarties ji buvo nepasirašiusi, tvarkė lentynas, mokėsi dirbti su kasa. Tą patį patvirtino ir apklaustos darbuotojos lygtai D. ir D., kurios parodė, kad birželio 2 dieną buvo tvarkomos lentynos ir L. B. irgi tvarkė lentynas degalinėje. Kadangi darbo sutartis nebuvo pasirašyta, tuo pagrindu ir buvo surašytas ATP protokolas. Pažeidimo sudėtis ta, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, asmuo realiai atliko darbus įmonės naudai, kaip po to pateikė atsakomybėn traukiamas asmuo, kad B. tuo metu turėjo nedarbingumą, todėl Sodrai tuo metu pranešti neišėjo, bet vėlgi nelegalus darbas, numatytas ATPK 41³ str. gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis, t. y. kai dirbama nepasirašius darbo sutarties abiems sutarties šalims, tiek nepranešus teritoriniam Sodros skyriui. Kol nėra pasirašyta abiejų šalių darbo sutartis, laikoma kad ji nesudaryta, pareiškėja patvirtino, kad jai darbo sutarties egzempliorius buvo neįteiktas, taip pat apklausta vedėja patvirtino, kad viskas yra Šilalėje.

Liudytoja M. A. parodė, kad yra VDI Kauno sk. vyr. inspektorė. Kadangi vyko seniai, datų ir smulkmenų neprisimena. Turėjo atlikti neplaninį inspektavimą UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Toje degalinėje kartu su inspektorium A. P. atliko neplaninį inspektavimą. Buvo gautas pareiškėjos L. B. prašymas, kuriame ji teigė, kad dirbo birželio pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai. Paėmė raštiškus paaiškinimus ir iš degalinės vedėjos, ir iš dviejų darbuotojų, kurios turėjo kontaktą ir galėjo paliudyti, kad dirbo L. B.. Degalinės vedėja paliudijo, kad ji supažindino su darbo sąlygomis L. B., kokiu laiku turės dirbti, kokios yra sąlygos degalinėje, kad ji dirbs kasininke-operatore. Taip pat ji paliudijo, kad L. B. ir pradėjo dirbti, kraustė lentynas ir t.t. Taip pat patvirtino, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nes jos sudaromos Šilalėje. Ji pradėjo dirbti, bet tuo metu ji sirgo, todėl nebuvo galimybės jos įdarbinti dėl kažkokių trukdžių, tačiau patvirtino, kad darbo funkcijas ji atliko. Degalinės darbuotojos D. ir D. patvirtino apie L. B. darbą. Jos pasakė, kad ir prie vienos, ir prie kitos L. B. buvo atvykusi, sakė, kad supažindino kaip kasos aparatas veikia, buvo jai duoti darbo drabužiai. Ta darbuotoja paliudijo apie lentynas ir darbą patalpose, kad buvo darbas pradėtas. Paaiškinimus rašė visiškai laisvanoriškai, viena rašė daugiau apie kasą, kita rašė, kad lentynas tvarkė, salėj darbus kažkokius darė. Užduodavo klausimus, kad apibūdintų aplinkybes tomis dienomis, klausė ar prisimenat, kad kažkokia nauja darbuotoja tik pradėjo dirbti ir išėjo, jos sakė, kad prisimena, sakė prisimena vardą, pavardės neprisimena. Kai būna direktorius, tai užduoda klausimus, o kai apklausiami darbuotojai, tai prašo apibūdinti aplinkybes ką tas žmogus darė, klausimynų neturi.

J. J. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), L. B. prašymu, kuriame ji nurodė, kad 2015-06-02 nuo 15.00 val. iki 19.45 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbo nelegaliai operatorės-kasininkės pareigose, darbo metu iškraustinėjo prekybos salėje esančias lentynas ir pildė sąskaitų-faktūrų žurnalą, pildė 2015-06-01 ir 2015-06-02, degalinės vedėja prieš jos darbo pradžią su ja rašytinės darbo sutarties nesudarė, antro egzemplioriaus neišdavė (b. l. 5, 6), M. M. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad L. B. atėjo įsidarbinti pagal skelbimą, norėjo įsidarbinti operatore. Birželio 2 d. L. B. buvo apie pora valandų, padėjo dirbti darbus, jai buvo davus firminius marškinėlius, įdarbinti nepavyko, nes ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 7), D. J. paaiškinimu, kuriame ji nurodė kad darbuotoja L. birželio mėn. vieną dieną buvo atvykusi pasimokyti, stebėjo darbą, rašėsi į sąsiuvinį, ją pamokė dirbti su kasa, naktį buvo atvažiavusi pažiūrėti kaip pildomos knygos, kad pasirašinėtų ant sąskaitų faktūrų nematė (b. l. 8) D. P. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad birželio pradžioje buvo atvykusi darbuotoja L., pavardės neprisimena, ji dirbo salėje, prie kasos dirbo mažai, buvo išduoti darbiniai marškinėliai, tą dieną ji tvarkė lentynas, nurinkinėjo prekes, daugiau tos darbuotojos nematė (b. l. 9), L. B. prašymu, iš kurio matyti, kad ji pareiškimą dėl priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) parašė 2015-06-01, į darbą prašė priimti operatorės-kasininkės pareigoms nuo š. m. birželio 2 d. (b. l. 10), užklausos rezultatais iš VSDFV, iš kurio matyti, kad nuo 2015-06-01 L. B. sąrašuose nėra (b. l. 11-18), birželio mėn. degalinės darbuotojų grafiku (b. l. 19), nelegalaus tyrimo aktu (b. l. 20-21).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustinas.

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtinu.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas netgi neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tai atvejais, kai tokią galimybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi ATPK pagal įstatymo analogiją leidžia taikyti tik BPK normas, tačiau jos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka. Kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas pažymėjo ir LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2AT-17-2012.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.