Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Masada“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-5) prašydamas panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. RS-346 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 138 bei įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) daiktines teises į 0,06 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k.v., esantį (duomenys neskelbtini), už teismo sprendimo nevykdymą už kiekvieną dieną atsakovui skirti 250 Lt baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-542-341/2009 patenkino jo ieškinį ir nusprendė pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. JŠ-11840, pagal kurią I. K. padovanojo savo tėvui M. K. 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją - grąžinti I. K. žemės sklypą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Jis (pareiškėjas) atsakovui pateikė įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir prašė vykdant restituciją padaryti atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant I. K. daiktines teises į ginčo žemės sklypą. Atsakovas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1N(5.1.15)-24410 atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad kartu su prašymu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I. K.. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 390 jo skundą dėl 2009 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 1N(5.1.15)-24410 atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-821-281/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. A-442-1348-11 minėtus sprendimus paliko galioti. 2012 m. sausio 17 d. jis dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas įregistruoti I. K. daiktines teises į ginčo žemės sklypą. Atsakovas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. RS-346 jo prašymą atmetė tokiais pat motyvais, kokie buvo nurodyti ir 2009 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 1N(5.1.15)-24410. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 138 jo skundą atmetė ir paliko galioti atsakovo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. RS-346. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui patenkinus Actio Pauliana ieškinį, vienintelis subjektas, nuo kurio valios priklauso įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, yra nesąžiningas skolininkas I. K., t.y. asmuo, kuriam buvo reiškiamas Actio Pauliana. Vadovaujantis atsakovo logika, įsiteisėjęs teismo sprendimas niekada nebus įvykdytas, kadangi sprendimo įvykdymas siejamas su skolininko gera valia, tuo tarpu nesąžiningas skolininkas nėra suinteresuotas vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą ir niekada prašymo vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą nepateiks. CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojas ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Atsakovas nėra institucija, kuri turi teisę spręsti ar vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir turi įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdyti besąlygiškai. Daiktinių teisių nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ir išsprendžiama dėl sandorio negaliojimo pasekmių, ar pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Jis (pareiškėjas) kaip ieškovas civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, neabejotinai laikytinas asmeniu, suinteresuotu daiktinių teisių įregistravimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos (išregistruotos) daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus privalo pateikti teritoriniam registratoriui atitinkamą prašymą kartu su dokumentais, patirtinančiais prašomų įregistruoti (išregistruoti) daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Buvo konstatuota, kad jis (pareiškėjas) nepateikė prašymo dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus registravimo. Vadovaudamasis šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, 2012 m. sausio 17 d. pateikė prašymą teritoriniam registratoriui, prašydamas įregistruoti I. K. daiktines teises į ginčo žemės sklypą. Ginčijamame sprendime Nr. 138 dar nurodyta, kad pagal CK 1.75 straipsnį nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, todėl nuosavybės teisių registravimas yra asmens, įgijusio nuosavybę, teisė, bet ne pareiga. Tačiau šiuo atveju atitinkamų įrašų registre pagrindas turėtų būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne sandoris, administracinis aktas ar kitas daiktinių teisių įgijimo pagrindas. Be to, M. K. daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotos, o tai reiškia, kad kol yra toks įrašas, nėra galimos priverstinės sprendimo vykdymo priemonės ir išieškojimo nukreipimas į I. K. turtą. Atsakovas įpareigotinas įregistruoti I. K. daiktines teises į žemė sklypą per penkias dienas, o už teismo sprendimo nevykdymą už kiekvieną dieną atsakovui skirtina 250 Lt bauda.