- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2-438-944/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14765-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Atsakovas
- UAB „Santermita“
- Trečiasis asmuo
- J. N., UAB „Būsto valda“, T. Ž.
- Ieškovas
- BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Tadas Perveneckas, Dangė Daukantaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant atsakovės UAB „Santermita“ atstovei advokatei Dangei Daukantaitei, trečiajam asmeniui J. N., trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atstovui advokatui Tadui Perveneckui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Santermita“, tretiesiems asmenims UAB „Būsto valda“, J. N., T. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 458,12 Eur (1581,80 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su T. Ž. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT041607 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-06-26 apdraustas butas buvo užlietas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų namo inžinerinių sistemų. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Santermita“. Ieškovas dėl apgadinto apdraustojo turto sumokėjo 1581,80 Lt draudimo išmoką, todėl jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tai yra atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teikia šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Vandentiekio pratekėjimas įvyko buto Nr. 49 savininkui J. N. priklausančiose vandentiekio inžinerinėse sistemose arba įrenginiuose (prietaisuose). Tuo atveju, jei būtų trūkęs vandentiekio stovas, kuris priklauso bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms, butų savininkai patys negalėtų likviduoti avarijos padarinių ir turėtų kviesti avarinę tarnybą. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, ar avarija įvyko bendrosiose inžinerinėse sistemose, ar konkretaus vartotojo (buto savininko/valdytojo) inžinerinėse sistemose, ar gedimas įvyko šio vartotojo naudojamuose įrenginiuose (buitinė technika, santechnika). Nei vienu iš nurodytų galimų atvejų nekyla atsakovo atsakomybė. Jeigu vandens pratekėjimas įvyko vartotojo inžinerinėse sistemose ar dėl jo eksploatuojamų įrenginių, tai atsakomybės subjektu CK 6.266 str. prasme yra konkretaus buto savininkas/jo valdytojas. Jeigu avarija įvyko bendrosiose pastato inžinerinėse sistemose, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viso gyvenamojo namo butų savininkams, tuomet atsakomybės subjektu yra šių sistemų valdytojas. Namo, taigi ir bendrojo naudojimo objektų, administratorius yra UAB „Būsto valda“. Atsakovui nėra perduotas jokių namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant vandentiekio sistemas, valdymas. Atsakovo veikla yra karšto vandens sistemų priežiūra. Ieškovas neįrodinėja nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp jų ir žalos.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, kad neprivalo įrodinėti užliejimo priežasčių, tik privalo įrodyti, kad buto užliejimo židinys yra viršuje esančiame bute. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo ir J. N. paaiškinimai. Atsakovas sutartiniu pagrindu vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovas 2013-07-02 raštu patvirtino, jog atsakovo darbuotojai nuvyko į avarijos vietą ir lokalizavo avariją. Avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno karšto vandens sistemoje, už kurios priežiūrą atsakingas atsakovas, todėl J. N. netraukiamas atsakovu.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad įvykus vandens pratekėjimui atsakovo avarinė tarnyba nebuvo kviečiama, jis apie įvykį sužinojo iš namo gyventojų, ryte atvyko išsiaiškinti pratekėjimo priežastis, bet į butą, kuriame įvyko vandens pratekėjimas, darbuotojai įleisti nebuvo, todėl šių priežasčių netyrė ir jų nenustatė. 2013-07-02 raštą pasirašė tokios teisės neturintis atsakovo darbuotojas, kuris klaidingai suprato gautą informaciją. Jeigu vandens pratekėjimo priežastis buvo rankšluosčių džiovintuvo plyšimas, konstatuotina, kad įvykio vieta yra konkretaus vartotojo inžinerinė sistema (t. y. buto, kuriame įvyko įvykis, savininko J. N.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, ir T. Ž. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT041607 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). T. Ž. draudimo bendrovei pranešė apie 2013-06-26 įvykį (b. l. 52, 57). Draudimo bendrovė 2013-07-01 surašė defektinį aktą (b. l. 53-54) ir sudarė lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad apskaičiuota išmoka yra 1581,80 Lt (b. l. 51). Draudžiamojo įvykio tyrimo aktu įvykis pripažintas draudžiamuoju, nurodyta, kad regresas nukreipiamas į J. N. (b. l. 56). T. Ž. išmokėtas 1581,80 Lt žalos atlyginimas (b. l. 49, 50). J. N. 2013-12-23 prieštaravimuose dėl 2013-11-27 Kauno apylinkės teismo įsakymo nurodė, kad vandens nuotėkis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko ne iš jam priklausančių, o iš bendrųjų namo inžinerinių sistemų (b. l. 46). UAB „Būsto valda“ 2013-07-11 pateikė informaciją, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka UAB „Santermita“ (b. l. 47). UAB „Santermita“ 2013-07-02 raštu pateikė informaciją, kad 2013 m. birželio 26 d. gavo pranešimą, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), „plyšo gyvatukas“, „karštą vandenį užsuko komendantas“, nuvykę UAB „Santermita“ darbuotojai nustatė, kad pratrūko karšto vandens ilgasriegis, esantis prie rankšluosčių džiovintuvo, darbuotojai avariją lokalizavo (b. l. 58). Dėl 2013-07-02 rašto UAB „Santermita“ direktorius 2014-11-04 pateikė reikalavimą administratorei A. Č. ir techninės priežiūros vadovui V. M. pateikti pasiaiškinimą raštu (b. l. 59). V. M. 2014-11-05 paaiškinime nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad įvyko vandens protėkis, kurį patys gyventojai lokalizavo; įmonės darbuotojai buvo nuvykę, tačiau į butą nepateko, nebuvo galima nustatyti, kur ir dėl ko įvyko vandens protėkis (b. l. 60). A. Č. 2014-11-06 paaiškinime nurodė, kad klaidingai suprato, jog avariją lokalizavo įmonės darbuotojai, o ne patys buto savininkai; informaciją surašė klaidingai, nesuderinusi su įmonės vadovu (b. l. 61). UAB „Santermita“ ir UAB „Būsto valda“ (buvęs pavadinimas – UAB „Senamiesčio ūkis“) sudarytos sutarties dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų pagrindu teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas (b. l 63-70). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius yra UAB „Būsto valda“ (b. l. 71-72). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. N. (b. l. 73).
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (LR CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (LR CPK 179 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Šiuo atveju ieškovas, kaip žalą atlyginęs asmuo (draudikas) LR CK 6.266 str. pagrindu reikalauja atlyginti žalą iš atsakovės, t. y. šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti atsakomybės subjektą, t. y. ar atsakovė yra tinkamas atsakomybės subjektas, jeigu taip, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko, kurie lėmė žalos atsiradimą. Šių aplinkybių nustatymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas.
Teismas nurodo, kad LR CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal LR CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Byloje ginčo, kad ieškovė sutarties pagrindu atlygino trečiajam asmeniui T. Ž. žalą, nėra. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos normas.
LR CK 6.266 str. reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal LR CK 6.266 str. 1 d. pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (LR CK 6.246–6.249 str.). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal LR CK 6.266 str. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Tokiu atveju, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas.
Šiuo nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas trečiasis asmuo J. N.. Viso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius yra trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“. 2012-10-19 UAB „Santermina“ ir UAB „Būsto valda“ (buvęs pavadinimas – UAB „Senamiesčio ūkis“) sudarė sutartį Nr. 12-10-19/01 dėl pastatų, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų. Šioje sutartyje nurodyta, kokiems objektams ir kokius darbus užsako atlikti trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“. Pagal sutarties priedą Nr. 2, matyti, kad atsakovė teikia šias paslaugas ir gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Sudarytos sutarties priede Nr. 1, šalių nustatytas detalus darbų sąrašas, kuriuos įsipareigoja atlikti UAB „Santermita“, o trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ už juos apmokėti. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad atsakovei buvo perduota atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsakovei neperleistas šilumos sistemų valdymas ir naudojimas, t. y. šia sutartimi atsakovė netapo gyvenamojo namo šildymo sistemų valdytoja LR CK 6.266 str. prasme. Darytina išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įtvirtintos prezumpcijos, kad statinio savininku (valdytoju) yra asmuo nurodytas viešajame registre (LR CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškinys grindžiamas deliktinės atsakomybės normomis, t. y. kad asmuo privalo laikytis tokio elgesio standarto, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė UAB „Santermita“ būtų pažeidusi minėtą pareigą ir savo veiksmais būtų padariusi žalos. Jau minėta, kad atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl pastatų, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu vien tas faktas, kad buvo sudaryta sutartis dėl techninės priežiūros, pats savaime nereiškia, kad pasikeitė teisėtas šių sistemų valdytojas, kuris turėtų būti atsakingas visais atvejais. Darytina išvada, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali reikšti tik sutartį sudarę asmenys, šiuo atveju UAB „Būsto valda“, ar už šias paslaugas privalantys apmokėti daugiabučio namo gyventojai. Tuo tarpu duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutartiniai santykiai nėra pateikta, o byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovė pažeidė LR CK 6.263 str. 1 d. nustatytas pareigas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, už žalą gali būti atsakingas savininkas – trečiasis asmuo J. N. arba valdytojas – UAB „Būsto valda“, priklausomai nuo to, kur įvyko gyvatuko plyšimas. Šioje byloje nėra pagrindo nustatinėti, kuris trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, tokio pobūdžio duomenys nevertintini, nes tai yra kitos civilinės bylos dalykas.
LR CPK LR CPK 45 str. nustatyta, kad teismas šalies prašymu gali pakeisti asmenį, jeigu nustatoma, kad ne jis pagal ieškinį turi atsakyti. Šiuo atveju ieškovas šia teise nepasinaudojo, t. y. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad neprašo pakeiti atsakovo kitu asmeniu, t. y. palieka pradinį atsakovę UAB „Santermita“, kaip už žalą atsakingą asmenį LR CK 6.266 str. pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl žalos kilimo deliktinės atsakomybės pagrindu yra atsakinga UAB „Santermita“, todėl ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį atlygintinos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė turėjo iš viso 560,71 EUR (1936 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Šios išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus – LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, kodas 40003159840, 560,71 EUR (1936 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Santerminta“, kodas 236043660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.