- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-137-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10251-452/2009 pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Panevėžio miestprojektas“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašė teismą pripažinti antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2009-10-02, 2009-10-05, 2009-10-14 antstolio patvarkymus „Dėl nutarties vykdymo“, 2009-10-14 Turto aprašą dalyje dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, 2009-10-22 patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ bei 2009-10-26 patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo“, be to, priimti atskirąją nutartį dėl antstolio patvarkymuose neteisingai nurodomų antstolio veiksmų apskundimo terminų ir išsiųsti ją Lietuvos antstolių rūmams bei LR Teisingumo ministerijai; įpareigoti antstolį Saulių Ramanauską nedelsiant atlikti veiksmus - aprašyti visus skolininko UAB „Panevėžio miestprojektas“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, neviršijant 2 500 000 Lt sumos. Pareiškėja nurodė, kad 2009-09-30 raštu antstoliui S.Ramanauskui pateikė skubiai vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta areštuoti UAB „Panevėžio miestprojektas“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, neviršijant 2 500 000 Lt. Teigia, kad antstolis nesiėmė priemonių kuo greičiau įvykdyti nutartį, be pagrindo kreipėsi į skolininką dėl duomenų apie jo turtą pateikimo bei termino pratęsimo, tikslu atlikti turimo turto įvertinimą, kas buvo nebūtina. Nurodo, kad antstolis galėjo gauti eilę duomenų iš valstybinių institucijų, jų nereikalaudamas iš skolininko bei įkainuoti turtą rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones ir tik kilus abejonių dėl jo vertės, kviesti ekspertą turto įvertinimui. Teigia, kad antstolis administracinio pastato vertę nustatė atsižvelgiant į UAB „Matininkai“ pateiktą preliminarų įvertinimą (2 580 000 Lt), skirtą bankui, tačiau įvertinimas ženkliai skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ vertinimo (1 424 000 Lt). Mano, kad atsižvelgiant į sumažėjusias nekilnojamojo turto kainas antstoliui turėjo kilti abejonių dėl UAB „Matininkai“ įvertinimo. Be to, skolininko parinktas turto vertintojas negali būti pripažintas tinkamu ekspertu. Nurodo, kad patvarkymus antstolis sprendė nenurodydamas juose motyvų bei nurodydamas neteisingą jų apskundimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis vadovavosi Civilinio proceso kodekso nustatytais reikalavimais ir įstatymų reikalavimų pažeidimų nepadarė. Teismas darė išvadą, kad nors antstolis nenurodė patvarkyme išsamių nusišalinimo motyvų, tačiau naikinti patvarkymą vien formaliais motyvais nėra pagrindo. Nurodė, kad nušalinusi antstolį, išieškotoja, vadovaudamasis CPK 636 str. 5 d., per 10 darbo dienų turi teisę pasirinkti kitą antstolį vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Antstolis S. Ramanauskas, pakartotinai prašymo vykdyti išieškojimą negavo, todėl jokių vykdymo veiksmų toliau nesiėmė. Be to, teismas nurodė, kad patvarkymuose nurodyti netikslūs jo veiksmų apskundimo terminai neatėmė teisės išieškotojui kreiptis į teismą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, o nurodydamas pareiškime apskundimo terminus 20 ir 90 dienų, išieškotojas pripažino, kad terminus ir CPK pakeitimus žino. Teismas nenustatė, kad antstolis patvarkymuose neteisingai nurodydamas terminus, tyčia siekė suklaidinti pareiškėją. Atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimų antstolio veiksmuose nebuvo nustatyta, teismas darė išvadą nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti CPK 299 str. nurodytas priemones. Be to, nurodė, kad nesutikdamas su antstolio atliekamais veiksmais, pareiškėjas turi teisę pats kreiptis į Antstolių rūmus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nevertino ir visiškai nemotyvavo tos aplinkybės ar antstolis turto įkainojimą atliko CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, kad skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog antstolis vadovaudamasis CPK 681 straipsnyje nurodytais objektyviais kriterijais, pirmiausia turėjo nustatyti skolininko priklausančio administracinio pastato rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota turto vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto aprašo surašymo dieną. Be to, savo skundą grindė Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl turto įkainojimo, kuriose teismas pasisakė, kad skolininko pasirinktas turto vertintojas CPK 681 str. 1 d. prasme negali būti pripažintas tinkamu ekspertu, todėl antstoliui negalėjo nekilti abejonių dėl skolininko pasirinkto eksperto UAB korporacijos „Matininkai“ atlikto turto vertinimo ir pateiktos preliminarios išvados teisinės galios. Nurodo, kad teismas pareiškėjos išdėstytų argumentų visiškai nevertino, jų neanalizavo, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolis vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikėsi visų Civilinio proceso kodekso numatytų įstatymo normų. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolio 2009-10-26 patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo surašytas be motyvų ir yra visiškai neaiškus ir nesuprantamas, todėl mano, kad sprendimas dėl nusišalinimo priimtas nebuvo ir vykdomasis dokumentas grąžintas nepagrįstai. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino fakto, kad antstolis, pažeisdamas CPK 512 straipsnį, savo patvarkymuose nurodo neteisingus skundo padavimo terminus, todėl atlikdamas savo profesines pareigas elgiasi nesąžiningai ir pažeidė ne tik nurodytą straipsnį bet ir CPK 585 straipsnyje įtvirtintą draudimą antstoliui viršyti jam suteiktus įgaliojimus. Teigia, jog teismo išvada yra nemotyvuota, nes pagrįsta ne teisės aktais, o antstolio paaiškinimu, kad jis terminus ir CPK pakeitimus žinojo. Nurodo, jog teismas visiškai nevertino pareiškėjos skunde nurodytų argumentų dėl antstolio atliktų nepagrįstų vykdymo veiksmų ir kad tokiu būdu antstolis neįvykdė CPK 634 straipsnyje įtvirtintos pareigos imtis visų teisėtų priemonių, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta bei dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. Ramanauskas prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis, vadovaudamasis CPK 681 str. ir UAB „Matininkai“ preliminaria išvada dėl turto vertės, turto aprašo aktu 2009-10-14 aprašė UAB „Panevėžio miestprojektas“ nekilnojamąjį turtą - administracinį pastatą, esantį Respublikos g. 15, Panevėžyje, įkainodamas jį 2 580 000 Lt suma. Teigia, kad 2009-10-22 faksu gavus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prieštaravimus dėl turto įkainojimo, vadovaudamasis CPK 682 str., priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir išsiuntė išieškotojui. Nurodo, jog areštuoto turto įkainojimas yra tęstinis veiksmas, todėl gavus eksperto vertinimą, vadovaujantis CPK 681 str. 4 d. areštuoto turto vertė būtų laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis mano, kad jam pareikštas visiškai nemotyvuotas nušalinimas, nenurodant jokių konkrečių pagrindų, numatytų CPK 65 str.. Siekiant, kad pareiškėjai nebekiltų abejonių dėl antstolio šališkumo 2009-10-26 patvarkymu nusišalino ir, vadovaudamasis CPK 631 str. 1 d. 7 p., grąžino Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2311-253/2009. Antstolis nurodo, kad jo patvarkymuose dėl antstolio veiksmų apskundimo terminai nurodyti neteisingai dėl rašymo apsirikimo klaidos. Teigia, jog visi antstolio patvarkymai buvo nedelsiant siunčiami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (taip pat ir faksu), todėl visą informaciją pareiškėja gaudavo nedelsiant ir tai rodo, jog nebuvo siekiama tyčia suklaidinti išieškotoją. Antstolis mano, kad teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, nenustatydamas antstolio veiksmų neteisėtumo ir manydamas, kad antstolis vykdydamas nutartį, laikėsi visų Civilinio proceso kodekso numatytų įstatymų normų, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vykdant teismo priimtus procesinius sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t.y., kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 634 str. 2 d. nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Esant minėtoms įstatymo nuostatoms, teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija antstoliui S.Ramanauskui pateikė vykdymui Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2009-10-02 antstolis vydomąjį dokumentą priėmė vykdymui. Minėtoje teismo nutartyje nurodoma, kad yra areštuojami skolininko UAB „Panevėžio miestprojektas“ nekilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, priklausančios skolininkei ir esančios pas skolininką, neviršijant 2 500 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto saugotoju paskiriama savininkė, be to, nurodoma, kad iš areštuotų lėšų gali būti mokamas darbo užmokestis darbuotojams, daromi privalomieji mokėjimai valstybei ir SODRAI (mokesčiai ir įmokos). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-10-02 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui, 2009-10-02 antstolis vykdė užklausimus VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ apie skolininko turimą registruotiną turtą bei 2009-10-02 patvarkymu, vadovaujantis CPK 645 str.1 d. nuostatomis, įpareigojo UAB „Panevėžio miestprojektas“ per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo raštu pateikti duomenis apie neįkeistą, neareštuotą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esančias lėšas (vykdomoji byla, Nr. 0102/09/04560, b.l. 6, 10-27). Skolininkui 2009-10-05 pateikus prašymą pratęsti terminą duomenims pateikti, tikslu įvertinti turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, prašymas 2009-10-05 patvarkymu buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2009-10-15 (vykdomoji byla, b.l. 7-8). Paminėti duomenys patvirtina, kad antstolis, priėmęs išieškotojo vykdomąjį dokumentą, ėmėsi neatidėliotinų vykdymo veiksmų, o įvertinus, jog skolininkas turi teisę reikšti pagrįstus prašymus, antstolis S.Ramanauskas, tiek pradėjęs vykdymą, tiek ir tenkindamas skolininko prašymą, CPK 634 str. 2 d., 643 str. reikalavimų nepažeidė. CPK 677 str. 2 d. nustato, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Tik tada, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiais įstatyme nustatytais kriterijai privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkui pateikus UAB „Matininkai“ preliminarią išvadą dėl turto vertės, antstolis sutiko su nurodoma administracinio pastato 2 580 000 Lt verte ir 2009-10-14 turto aprašą bei patvarkymą dėl įkainavimo išsiuntė išieškotojui, kuris dėl turto įkainojimo pareiškė prieštaravimus (vykdomoji byla, b.l. 32-41). Apeliantė nurodo, kad antstolis tinkamai neįvertino administracinio pastato vertės, nes nesiaiškino ar viešame registre esantys duomenys atitinka turto rinkos vertę aprašymo dienos duomenimis. Kolegija konstatuoja, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta UAB „Panevėžio miestprojektas“ priklausančio administracinio pastato 1 424 000 Lt rinkos vertė 2006-07-18 nustatyta masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Be to, tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan., todėl tik tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese nustatytos areštuotino turto vertės yra didelis, skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti pateiktų duomenų apie turto vertę pagrįstumu. Kolegija daro išvadą, kad įvertinus areštuoto administracinio pastato buvimo vietą, nuo 2006 m. pasikeitusią nekilnojamojo turto vertę, jo paklausą ir kt. aplinkybes, konstatuoti, jog UAB „Matininkai“ nustatyta preliminari skolininkui priklausančio turto vertė neatitiko jo vertės, antstoliui nebuvo pakankamo pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis su preliminaria turto verte sutiko ir apie turto įkainavimą informavo išieškotoją tiek 2009-10-14 turto aprašu, tiek ir patvarkymu. Nesutikdamas su nustatyta pastato verte išieškotoja turėjo teisę reikšti prieštaravimus ir šia teise pasinaudojo, todėl 2009-10-22 patvarkymu antstolis skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Matininkai“ bei įpareigodamas Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įmokėti 1452 Lt, ekspertams apmokėti (vykdomoji byla, b.l.44-45). Iš vykdomojoje byloje esančio prieštaravimo matyti, kad nesutikdama su skolininkui priklausančio pastato įvertinimu, išieškotoja nepasiūlė antstoliui eksperto, galinčio atlikti įvertinimą, todėl antstolis, ekspertizę pavedė atlikti įmonei, susipažinusiai su skolininko turtu. CPK 682 str.1d. nustato, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą skirti ekspertizę CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Apeliantė šia teise nepasinaudojo, o pareiškė nušalinimą antstoliui, nurodydama, kad jis yra šališkas. Byloje nustatyta, kad antstolis priėmė pareikštą nušalinimą ir nusišalino, o nesant išieškotojo pageidavimo perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, vykdomąjį dokumentą išieškotojui grąžino CPK 631 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Nors apeliantė nurodė, kad antstolio patvarkymas nėra motyvuotas, tačiau šio patvarkymo laikyti neteisėtu nėra pagrindo, nes antstolis 2009-10-26 patvarkyme nurodė, kad jam pareikštas nušalinimas, todėl išieškotojui išreiškus abejones dėl jo nešališkumo turėjo teisę nusišalinti, nors ir nesutiko su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teiginiais, o nusišalinus grąžinti vykdomąjį dokumentą. Tai, jog patvarkyme nėra aiškiai nurodyta, kad jis nusišalina, neleidžia daryti priešingos išvados, nes tai patvirtina patvarkyme nurodytas vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindas. Be to, priešingu atveju, išieškotojo pareiškimas turėjo būti perduotas teisėjui, spręsti nušalinimo klausimą (CPK 636 str. 3 d.). Dėl paminėtų motyvų, Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog antstolis S.Ramanauskas, vykdydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą vykdomąjį dokumentą ėmėsi teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, todėl naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad antstolio procesiniuose dokumentuose nurodyti jo veiksmų apskundimo terminai neatėmė teisės išieškotojui kreiptis į teismą, nes procesiniuose dokumentuose padaryta klaida neįtakojo priimtų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo ir nesudaro pakankamo pagrindo juos pripažinti neteisėtais. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas visapusiškai neišsiaiškino bylos aplinkybių ir neįvertino jos nurodytų motyvų, nes teismas ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą, nurodė ir vertino įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, o tai, kad teismo motyvai yra glausti, negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (k. 188710823) 1,35 Lt (vieną Lt 35ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.