Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-25 · Administracinė byla Nr. A-556-205-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
A-556-205-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos notarų rūmams
Advokatai
Rimgaudas Černius
Administracinė byla Nr. A556-205/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,atsakovų atstovėms Sandrai Ražanaitei, Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 2-8), kurį patikslino (T 3, b. l. 8-14), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“; 2) panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.16.)-7R-3976, kuriuo atmestas jos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, kuriuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. K. atleista iš pareigų nuo 2007 m. gegužės 2 d., kaip netinkanti eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“.

Pareiškėja nurodė, kad neeilinės atestacijos metu nebuvo tikrinama jos kvalifikacija, bendrieji gebėjimai, kaip tai numatyta Notariato įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 įsakymu Nr. 122 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų (toliau – ir Atestavimo nuostatai) 1 punkte, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1R-482 „Dėl notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi atestacijos metu). Atestacijos metu nepagrįstai buvo vertinami drausmės pažeidimai ir tokiu būdu Notarų atestacijos komisija viršijo savo kompetencijos ribas. Paaiškino, kad nesutinka su Notarų atestacijos komisijos nustatytais pažeidimais ir mano, jog jie nesudaro pagrindo teigti, jog ji netinkama eiti notaro pareigas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėja paaiškino, kad mokesčius ji sąžiningai deklaravo, neturi jokių įsiskolinimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl tyčinio įstatymų nevykdymo, o dėl techninių klaidų. Dėl darbuotojams dovanotų sumų apmokestinimo dar vyksta mokestiniai ginčai. Klausimus dėl notarinių veiksmų atlikimo ne notaro biuro patalpose nagrinėjo Notarų garbės teismas, o atestacijos metu nebuvo vertinama su tuo susijusi jos kvalifikacija, t. y. ar ji žino reikiamų teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad nedarbingumo laikotarpiu atliko notarės pareigas ir todėl neprivalėjo apie ligą pranešti teisingumo ministrui. „Aviaekspreso“ rašto kopiją patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu, o ne sau ir ne savo vardu. Pareiškėja taip pat nurodė, jog atestacijos metu buvo padaryta procesinių pažeidimų. Apie vykdomą neeilinę atestaciją jai nebuvo tinkamai pranešta. Atestacinės komisijos posėdyje dalyvavo ir klausimus uždavinėjo Teisingumo ministerijos atstovai, kurie nėra Komisijos nariai. Notarų rūmų prezidiumas sprendimą priėmė nesant kvorumo, t. y. balsavo tik 4 nariai iš 9 narių. Pareiškėjos teigimu, skundžiami teisingumo ministro įsakymai turėtų būti panaikinti, nes jie remiasi neteisėtai atliktos jos neeilinės atestacijos rezultatais.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 1-7; T 3, b. l. 21-22) prašė atmesti pareiškėjos skundą.

Atsakovas paaiškino, kad sprendimą dėl to, ar po atestacijos notaras tinka eiti pareigas, priima Notarų atestavimo komisija, kurios nutarimas per dešimt darbo dienų nuo Notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo skundžiamas Notarų rūmų prezidiumui, o Notarų rūmų prezidiumo nutarimas per 5 darbo dienas skundžiamas teisingumo ministrui (Atestavimo nuostatų 18 ir 19 p.). Ginčijami teisingumo ministro 2007-04-18 sprendimas Nr. (1.16.)-7R-3976 ir teisingumo ministro 2007-04-18 įsakymai Nr. 9P-8 ir Nr. 1R-158 buvo priimti laikantis Notariato įstatyme ir Atestavimo nuostatuose nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo nuostatų. Gavus notarės D. K. 2007-04-12 skundą, jis buvo išnagrinėtas įvertinus Notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimo Nr. 1 teisėtumą. Atsakovo teigimu, notarės atestacijos tvarka nebuvo pažeista. Per ginčijamą atestaciją pareiškėjai buvo užduodami klausimai, susiję su notaro profesine praktine veikla ir teorinėmis žiniomis, todėl darytina išvada, kad atestacijos metu buvo tikrinama būtent notarės kvalifikacija ir jos asmeninės savybės, pareigingumas ir sąžiningumas. Atestacija buvo vykdoma, atsižvelgiant į pareiškėjos padarytus pažeidimus, užsiimant notaro praktika, o duomenys apie pažeidimus buvo vienas iš atestacijos pagrindų. Pabrėžė, jog Atestavimo nuostatai nedraudžia Notarų atestavimo komisijos posėdyje dalyvauti šią procedūrą inicijavusiems asmenims ir jų atstovams. Kadangi teisingumo ministras paprašė įvykdyti neeilinę pareiškėjos atestaciją, Teisingumo ministerijos atstovai M. V. ir J. B. dalyvavo Notarų atestavimo komisijos posėdyje. Atsakovo nuomone, pranešimas apie atestaciją elektroniniu paštu laikytinas tinkamu pranešimu. Aplinkybė, jog kai kurie Notarų atestacijos komisijos nariai yra ir Notarų rūmų prezidiumo nariai, negali būti pripažinta per atestaciją padarytu pažeidimu. Be to, asmenys, esantys šių abiejų notarų savivaldos institucijų nariai, nusišalino nuo balsavimo Notarų rūmų prezidiume. Paaiškino, kad Notarų atestacijos komisijos nutarime nurodytos aplinkybės buvo vertinamos notarės kvalifikacijos aspektu, o klausimas dėl notarės kaltės nebuvo sprendžiamas, nes šis faktas nėra būtinas vertinant notarės kvalifikaciją. Per pareiškėjos atestaciją notarė nebuvo baudžiama. Teisingumo ministro 2007-04-18 įsakymas Nr. 9P-8 ir 2007-04-18 įsakymas Nr. 1R-158 yra Notarų atestacijos komisijos nustatyto pareiškėjos netinkamumo eiti notarės pareigas teisinė pasekmė.

Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 34-37; T 3, b. l. 24-32) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad atestacijos metu pareiškėjai buvo užduoti tiek klausimai, susiję su padarytais pažeidimais, tiek bendri notarės kvalifikaciją tikrinantys klausimai. Įvertinusi notarės atsakymus į pateiktus klausimus, jos paaiškinimus, Notarų atestacijos komisija pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neturi notarui reikalingų profesinių žinių, nežino teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų notaro darbui. Notarų rūmai nurodė, kad pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie atestaciją - 2007-02-14 notarei D. K. pranešė Notarų komisijos sekretorė elektroniniu paštu, 2007-02-23 pranešta Notarų rūmų raštu, kuris išsiųstas paštu. Pareiškėjos argumentai, kad ji sąžiningai deklaravo ir mokėjo mokesčius, neturėjo jokių įsiskolinimų, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Byloje taip pat yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktus, kad D. K. notarinius veiksmus atlikdavo ne notarų biure, o Druskininkuose, kur sistemingai vyko, kad nesilaikė nustatytų paslaugų dydžių, nepagrįstai atleisdavo ūkio subjektus nuo notarinio atlyginimo ir nepažymėdavo apie tai notariniame registre bei notaro patvirtintame dokumente. Pareiškėja, kaip notarė, patvirtino 2007-01-31 „Aviaekspreso“ raštą, kuriame nurodoma, kad „2004 m. nuo spalio mėn. 12 d. iki spalio 22 d. D. K. su šeima ilsėjosi Gran Kanarijoje su mūsų firmos kelialapiais“, nors tokia informacija neatitinka tikrovės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu (T 3, b. l. 161-180) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pateiktų argumentų, jog atestacijos metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo vadovautis Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas), be kita ko, nustatytais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1606/2008 (kurioje konstatuota, jog, pirma, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Notarų atestacijos komisijos nutarimas buvo priimtas ne uždarame posėdyje, antra, nėra pagrindo teigti, jog Notarų atestacijos komisijos metu apskritai buvo padaryti pažeidimai ir kad padaryti pažeidimai esminiai, trečia, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos atstovai darė neteisėtą įtaką Komisijai, ketvirta, dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo šališkumo priimant ginčijamą sprendimą jokių objektyvių įrodymų nėra, penkta, Prezidiumo posėdis buvo teisėtas, šešta, byloje nėra įrodyta, kad Komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“, skundžiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sprendimai yra priimti padarant esminius pažeidimus) buvo priimta tarp tų pačių šalių, todėl, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, minėta nutartis turi res judicata galią. Būtent todėl pareiškėjos argumentai, kad atestacijos metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai – Komisijos posėdyje dalyvavo asmenys, nebuvę Komisijos nariais, bei Prezidiumo narių nusišalinimas buvo formalus, Prezidiumas sprendimą priėmė nesant kvorumo, kurie yra atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1606/2008 (šiam teismui inter alia ištyrus liudytojų parodymus) – pakartotinai konstatuotini kaip nepagrįsti ir atmestini. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos argumentų, jog apie neeilinę atestaciją jai nebuvo tinkamai pranešta, pažymėjo, jog Atestavimo nuostatų (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 10 punkte įtvirtinta, kad Notarų atestacijos komisijos nariams ir atestuojamiems notarams apie atestavimo datą, laiką ir vietą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atestavimo. Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos sekretorė D. B. 2007 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu D. K. pranešė apie neeilinės atestacijos pagrindus ir priežastis, išsiųsdama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. vasario 12 d. raštą Nr. (1.16.)-7R-1800 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“, ir nurodė, kad apie neeilinės atestacijos datą bus pranešta vėliau, Komisijos pirmininkė O. J. 2007 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-124 informavo pareiškėją, kad 2007 m. kovo 19 d. 10 val. Notarų rūmuose, J. Jasinskio g. 16, Vilniuje, bus vykdoma neeilinė pareiškėjos atestacija. Tas faktas, jog 2007 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu išsiųstu raštu D. K. nebuvo nurodyta tiksli atestavimo data, nereiškia, jog pagal Atestavimo nuostatų 10 punktą šis pranešimas neturi jokios teisinės reikšmės – priešingai, šia informacija D. K. buvo informuota, kad turi įvykti jos neeilinė atestacija. Todėl Komisijos pirmininkės O. J. 2007 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-124 pateikta informacija pareiškėjai negali būti laikoma tokia esmine procedūrų priimant Komisijos nutarimą Nr. 2 pažeidimo prielaida ir sąlyga, dėl kurios galima būtų konstatuoti, jog buvo padaryti pažeidimai, reikšmingi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme – esą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl Komisijos pirmininkės O. J. 2007 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-124 pateikta informacija pareiškėjai, kad bus vykdoma neeilinė pareiškėjos atestacija, nėra nei prielaida, nei sąlyga panaikinti Komisijos nutarimą Nr. 2. Tokią teismo poziciją sustiprina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja pati dalyvavo Komisijos 2007 m. kovo 19 d. posėdyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamento (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) 5.7 punkte įtvirtinta, jog Prezidiumas posėdyje svarstomais klausimais priima nutarimus, kuriuos pasirašo Prezidiumo pirmininkas; šio reglamento 5.9 punkte – jog protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Nors Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamento 2008 m. balandžio 18 d. redakcija nutarimo Nr. 1 priėmimo metu negaliojo, tačiau tokia Prezidiumo nutarimų pasirašymo praktika buvo taikoma ir tuo metu (Notarų rūmų atstovių paaiškinimai, pateikti teismo posėdžio metu). Todėl ir pareiškėjos atstovo pateikta aplinkybė, kad nutarimą Nr. 1 pasirašė Notarų rūmų prezidentė D. L., negali būti vertinama kaip prielaida arba sąlyga panaikinti nutarimą Nr. 1, nes tai neatitiktų ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Teismas, pasisakydamas dėl atestacijos turinio, nurodė, kad Atestavimo nuostatų (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, jog atestacija tikrinama ne tik kvalifikacija, bet ir tinkamumas pareigoms, o atestuojant notarus atsižvelgiama ne tik į jų kvalifikaciją, bet ir į pareigingumą. Atestacijos metu buvo tikrinama tiek notarės kvalifikacija, tiek jos pareigingumas ir sąžiningumas, buvo užduodami klausimai, susiję su notaro profesine veikla ir teorinėmis žiniomis, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas konstatavo, kad duomenys apie pareiškėjos padarytus pažeidimus, vykdant notaro pareigas, buvo vienas iš atestacijos pagrindų (Atestavimo nuostatų 4.2 p.), ir Komisija, tikrindama pareiškėjos kvalifikaciją bei tinkamumą notaro pareigoms, pagrįstai uždavė klausimus, susijusius su minėtais pažeidimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija, užduodama minėtus klausimus, viršijo kompetencijos ribas ir neeilinės atestacijos metu vertino notarės padarytus veiklos pažeidimus. Notarų atestacijos komisija D. K. neeilinės atestacijos metu tikrino ir notarės kvalifikaciją, todėl pareiškėjos argumentai dėl atestacijos turinio, jog atestacijos metu pareiškėjos kvalifikacija netikrinta, o Komisija viršijo kompetencijos ribas, neeilinės atestacijos metu vertindama galimai padarytus notarės veiklos pažeidimus, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad skundžiami sprendimai priimti institucijų (Notarų atestacijos komisijos, Notarų rūmų prezidiumo), kurios nėra suformuotos įstatymų nustatyta tvarka vadovavosi Notariato įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1993 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintu Lietuvos notarų rūmų statutu (nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos notarų rūmų statuto redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11 „Dėl Lietuvos notarų rūmų statuto naujos redakcijos patvirtinimo“, galiojusi nuo 1999 m. sausio 21 d. iki 2008 m. sausio 15 d.). Teismas pripažino, kad Lietuvos notarų rūmai skundžiamų nutarimų priėmimo metu nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, tačiau nurodė, jog vien šiuo pagrindu teigti, kad Notarų rūmai kaip juridinis asmuo neegzistuoja, todėl negali būti laikomi teisėtai veikiančiais tiek Notarų rūmai, tiek jų organai, o Komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“ ir Notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“ yra neteisėti, nes priimti subjekto, nesuformuotų įstatymų nustatyta tvarka, nėra nei prielaidų, nei sąlygų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentas, jog Notarų rūmai kaip juridinis asmuo neegzistuoja, todėl teisėtai veikiančiais subjektais nėra nei Notarų rūmai, nei Notarų atestacijos komisija, nei Notarų rūmų prezidiumas, o Notarų atestacijos komisijos ir Notarų rūmų prezidiumo priimti skundžiami nutarimai yra neteisėti ir naikinti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl notarės veiklos pažeidimų teismas nurodė, kad D. K., kaip notarė, išmokėjo savo darbuotojoms po 6 459 litus; šiuos veiksmus ji laikė dovanojimo sutartimis; dovanojimo sandoriais, nors jais ir perduotos su darbo santykiais susijusios sumos (nes sumos perduotos notarės, o ne fizinio asmens), išmokėtos išmokos buvo neapmokestintos; vėliau, kai tokie sandoriai buvo išaiškinti mokesčių administratoriaus, jie buvo bandyti paneigti Varėnos rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme. D. K., kaip notarė, tuos dovanojimo veiksmus atliko ne tik nepareigingai, bet ir nesąžiningai, nes ji negalėjo suklysti sudarydama dovanojimo sandorius. Bet kuriuo atveju, dėl tokių D. K. veiksmų notarė traktuotina kaip buvusi nepareiginga ir nesąžininga, o todėl netiko eiti notaro pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, esą dovanomis nebuvo siekta išvengti mokesčių, dėl darbuotojams dovanotų sumų vyksta mokestiniai ginčai, todėl konstatuoti pažeidimus galima tik pasibaigus mokestiniams ginčams, atmestini kaip nepagrįsti. Pajamų deklaravimo ir mokesčių mokėjimo pažeidimai atsirado dėl nepareigingo ir nesąžiningo D. K. įstatymų nevykdymo. Teismas, spręsdamas dėl Komisijos nutarimo Nr. 2 teisėtumo, ir konstatavęs, kad nutarimas Nr. 2 nemotyvuojamas kredito sutarties nepateikimo pažeidimu, nurodė, jog pareiškėjos argumentai, esą kredito sutarties nepateikimo klausimą galėjo svarstyti tik Notarų garbės teismas, be to, kreditas nepanaudotas biuro patalpoms pirkti, kredito sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, todėl neturi būti privalomai saugoma, yra fiktyvūs (be abejo, kartu nepagrįsti), todėl atmestini. Teismas taip pat nurodė, kad, vertinant notarės pareigingumą, Komisija nėra apribota jokių galiojančių teisės aktų nuostatų įvertinti ir Notarų garbės teismo nustatytus ir įvertintus pažeidimus notarų pareigingumo aspektu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos argumentai, esą Komisija, nagrinėdama notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose ir atlyginimo už notarinius veiksmus klausimą, įvertino pažeidimus, įvertintus Notarų garbės teismo, o to Komisija daryti negalėjo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Notariato įstatymo 22 straipsnio (2003 m. sausio 23 d. redakcija) 2 dalimi, Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 54.5 punktu, konstatavo, kad pareiškėja pažeidė minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus. Pareiškėjos argumentai, esą nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu ji atliko notarės pareigas, todėl neprivalėjo apie ligą pranešti teisingumo ministrui, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad D. K. pažeidė Notariato įstatymo 33 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjos argumentai, esą, patvirtindama 2007 m. sausio 31 d. „Aviaekspreso“ rašto Nr. 07/01 kopiją, ji nepažeidė Notariato įstatyme įtvirtinto draudimo atlikti notarinius veiksmus sau arba savo vardu, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentais, jog įpareigojimas iki 2007 m. gegužės 2 d. sunaikinti antspaudą ir įpareigojimas iki 2007 m. gegužės 2 d. perduoti notarei L. M. nebaigtas paveldėjimo bylas, o dokumentų archyvą – Notarų rūmų archyvui negali būti įvykdytas, kadangi perdavimui įforminti reikalingas ir notaro antspaudas, o antspaudas negali būti sunaikintas, kol nepasibaigęs dokumentų perdavimas, kvestionuojamas ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ teisėtumas ir/ar pagrįstumas, bet šių įsakymų įgyvendinimo galimybė. Tokie pareiškėjos argumentai prašant panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“ traktuotini kaip nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 183-189) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas apsiribojo nurodymu, kad svarstant pareiškėjos klausimą buvo padaryti neesminiai pažeidimai ir jų iš esmės nenagrinėjo, tuo tarpu jos atžvilgiu nagrinėdamas bylą bet kokį esamą ar menamą pažeidimą laikė svarbiu ir esminiu, vadovavosi iš esmės tik atsakovų (jų atstovų) paaiškinimais, kurie prieštarauja vieni kitiems, papildo atestacijos rašytinius dokumentus arba jiems prieštarauja, t. y. nesilaikoma bendrųjų principų, šalių lygių teisių ir rungtyniškumo principų, o tai esminiai pažeidimai, ypač dėl procesų, kurių metu taikomos sankcijos/neigiamos pasekmės svarstomam asmeniui (Teismų įstatymo 34 str.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas sprendime rėmėsi įrodymais, kurių nėra byloje - Vilniaus apygardos teismo 2008-12-24 nutartimi, kurią atsisakė prijungti prie bylos, arba kurie byloje nebuvo tirti - liudytojų parodymai (Teismų įstatymo 34 str. įtvirtintas betarpiškumo principas, kuris reiškia, kad visus įrodymus teismas turi tirti pats, o liudytojus apklausti pirmosios instancijos teismas).

3. Nors teismas nurodo, kad notariato institucijoms suteiktos plačios teisės nustatyti atestacijos procedūras, tačiau teismas nenustatė, kad jos būtų buvę nustatytos, deklaruotos ir paaiškintos viešiems atestacijos proceso dalyviams. Atestacijos proceso eiga rodo, kad to proceso dalyviai skirtingai suprato ir vykdė atestaciją, dėl to daugelis aplinkybių nebuvo tinkamai užfiksuota, taip ribojant jos teises į gynybą, tinkamą atestaciją, atestacijos rezultatų teisingumo patikrinimą.

4. Atestacijos metu turi būti tikrinami bendrieji asmens gebėjimai, žinios, bendrojo pobūdžio savybės, t. y. kaip sistema gebėjimų ir savybių, o padaryti pažeidimai gali būti tik pagrindas atestacijai (neeilinei atestacijai) surengti. Tokią atestacijos sąvoką pateikia ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-1363/2001, skelbta 2002 m. ,,Teismų praktika“ Nr. 17, Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas (2 p.), aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime, skelbta 2007 m. ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 9). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad atestacija turi būti taip įforminama, kad jos rezultatus būtų galima patikrinti ir nebūtų galimas vėlesnis tų duomenų pakeitimas ar aiškinimas pagal atestacijos medžiagoje nesančius duomenis (Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimas byloje Nr. 24/07). Šių principų jos atestacijos meta nebuvo laikomasi.

5. Notaro kvalifikacija tikrinama ne atestacijos komisijos nuomone pasirinktu būdu, o įstatymų nustatyta tvarka - pagal kvalifikacinio egzamino rezultatus (Notariato įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.), kas nebuvo padaryta.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nagrinėdamas jos skundą, neatliko savo pareigos - net netikrino skųstų notarų savivaldos institucijų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. ir skundo argumentų. Skundų ikiteisminio nagrinėjimo tvarka tam ir skirta, kad juos nagrinėjančios institucijos patikrintų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundus. Be to, teisingumo ministras vadovavosi neišsamiais, netiksliais ir klaidingais įrodymais - dokumentais, kuriuose užfiksuotos klaidingos ir nepakankamos aplinkybės dėl jos atestacijos ir tinkamumo eiti notarės pareigas.

7. Teismas teisingai konstatavo, kad Notarų garbės teismo nustatyti pažeidimai gali būti pagrindas inicijuoti atestaciją (t. y. tikrinti notaro apskritai gebėjimus ir galėjimą eiti notaro pareigas dėl visų aplinkybių), bet padarė nepagrįstą išvadą, kad vien padaryti pažeidimai yra pagrindas atestacijoje vertinti ją neigiamai. Atestacijos dalyku galėjo būti ne konkretūs jos veiksmai (tariami pažeidimai - kurie yra Notarų garbės teismo nagrinėjimo dalykas), bet jos gebėjimų vertinimas.

8. Teismas neteisingai vertino ir aplinkybę dėl informavimo teisingumo ministro apie negalėjimą eiti notaro pareigas. Notarai kaip savarankiškai dirbantys asmenys nėra draudžiami ligos atveju (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 str.), jie nedirba pagal darbo sutartį ir negauna jokios draudimo išmokos ligos atveju, įskaitant, jeigu jiems išrašomas nedarbingumo pažymėjimas. Teisės aktų taikymo ribas nustato teisės aktas, o ne jų pagrindu teisingai ar klaidingai išduoti dokumentai. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas nėra pagrindas pripažinti, kad jai taikomas valstybinis socialinis draudimas ligos atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-79/2005).

9. Teismas iš esmės nepasisakė dėl Lietuvos notarų rūmų kaip teisės subjekto suformavimo.

10. Teismas laikė, kad pirminių mokestinio patikrinimo duomenų pilnai pakanka vertinti dėl galimų mokestinių prievolių vykdymo. Tuo tarpu pagal Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kol vyksta mokestiniai ginčai, nėra pagrindo konstatuoti mokesčių mokėtojo bet kokio lygio ir bet kokios rūšies kaltės ir apskritai paties pažeidimo. Teismas, akcentuodamas jos įsakymus dėl dovanų darbuotojoms iš likutinio pelno, neteisingai vertino faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį. Faktas, kad įsakymai buvo pasirašyti, dar nepatvirtina, kad jie buvo įvykdyti. Nei nagrinėjamoje byloje, nei mokestinių ginčų medžiagoje nėra duomenų, kad dovanotus pinigus būtų išmokėjusi iš individualios veiklos, t. y. kasos išlaidų orderio pagrindu, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktas. Pareiškėja sąžiningai deklaravo ir deklaruoja mokesčius, neturi dėl jų jokio įsiskolinimo.

11. Nors teismas nurodė, kad kredito sutarties nepateikimo aplinkybės nėra šios bylos dalykas, tačiau šios bylos kontekste svarbu kaip teismas vertina jos argumentus. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad jos argumentai fiktyvūs, tačiau nenurodomas joks teisės aktas, pagal kurį tą kredito sutartį turėtų saugoti. Vien tai, kad buvo pateikta ataskaita ir joje nurodyti statistiniai duomenys, kuriems patvirtinti nėra reikalaujama pateikti ar laikyti dokumentus, nėra pagrindas vertinti jos veiksmus ir paaiškinimus fiktyviais.

12. Nagrinėjant 2007 m. sausio 31 d. „Aviaekspreso“ rašto kopijos patvirtinimo klausimą, institucijos peržengė atestacijos ribas. Šiuo atveju taip pat buvo nagrinėjamas ne kvalifikacijos klausimas, o aplinkybės dėl galimo teisės akto pažeidimo. Minėtas dokumentas kaip ir jos veiksmai nėra pripažinti negaliojančiais (kaip tai numatyta Notariato įstatymo 33 str. 3 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad ji pažeidė Notariato įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintą draudimą atlikti notarinius veiksmus sau arba savo vardu.

13. Teisėje egzistuoja principas, kad už kiekvieną pažeidimą turi būti taikoma adekvati sankcija. Tokiu būdu užtikrinama asmens teisė į klaidą. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad pažeidimo sunkumas net nebuvo svarstomas. Atestacija realiai nebuvo atliekama, išvados dėl pareiškėjos tinkamumo padarytos pagal epizodinius įvykius, įskaitant jos pripažintus nusižengimus, kurie buvo mažareikšmiai ar dėl praėjusio laiko neaktualūs (pvz. konstatuoti Notarų garbės teismo, dėl techninių klaidų atsiradusios mokestinės nepriemokos smulkiomis sumomis).

14. Teismas išnagrinėjo bylą neteisėtos sudėties (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijoje buvo ir R. Blauzdžius, nors prieš bylos nagrinėjimą buvo skelbta kolegijos sudėtis be jo. Taigi, rašydama prašymą dėl bylos nagrinėjimo, nežinojo pakeistos teismo sudėties ir negalėjo reikšti nušalinimų dėl aplinkybių, kurios jos advokatui nebuvo žinomos. Tų aplinkybių teismo posėdžio metu neatskleidė ir kolegijos teisėjas R. Blauzdžius, t. y. kad jo žmona D. B. yra notarė. Kiek yra gavusi informacijos per bylinėjimosi laikotarpį, notarė D. B. palaiko skundžiamus sprendimus dėl jos atleidimo iš notarės pareigų. Ši aplinkybė yra pagrindas teisėjui R. Blauzdžiui nusišalinti arba jį nušalinti (ABTĮ 47 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 1-3) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai paneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvus. Apeliaciniame skunde kartojami argumentai, kurie jau buvo vertinami nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme (dėl Notarų atestacijos komisijos uždaro posėdžio, Notarų rūmų prezidiumo narių nusišalinimo, atestacijos fiksavimo) ir dėl kurių priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis. Pažymi, kad, įvertinus notarų atestacijos procedūros teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, jog teisingumo ministras nagrinėdamas apeliantės skundą dėl Notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo neturėjo pareigos kartoti visą atestacijos procedūrą iš naujo, o privalėjo įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą pasirinktu būdu ir, tik nustačius esminius pažeidimus, juos panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės argumentas, jog teisingumo ministras vadovavosi neišsamiais, netiksliais ir klaidingais įrodymais ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, jokiais objektyviais duomenims nėra pagrįstas (nenurodoma, kokie faktai procedūros metu buvo klaidingi). Teigia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl to, jog nepasibaigus mokestiniams ginčams, negalima vertinti aplinkybių, susijusių su jos dovanotomis piniginėmis lėšomis savo darbuotojoms. Kritiškai vertinami apeliacinio skundo argumentai, kad nedarbingumo pažymėjimai ir medicininės pažymos notarei buvo reikalingos tam, jog ji galėtų pasinaudoti savo teisėmis dėl sveikatos draudimo pagal Sveikatos draudimo įstatymą, t. y. gauti gydymo paslaugas. Pažymi, kad jokių konkrečių argumentų dėl to, kad neišdavus nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos, pareiškėjai būtų apribotos galimybės gydytis, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokio draudimo nenumato ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos. Apeliantės argumentai, kad nagrinėjant 2007 m. sausio 31 d. „Aviaekspreso“ rašto kopijos patvirtinimo klausimą, institucijos peržengė ribas, taip pat vertinami kaip nepagrįsti. Apeliantė pripažįsta, jog 2007 m. sausio 31 d. „Aviaekspreso“ rašto kopijos patvirtinimas galėjo sukelti interesų konfliktą, taigi yra akivaizdus Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Šio notarinio veiksmo atlikimo aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su notarės kvalifikacija ir dalykinėmis savybėmis. Atestacijos metu apeliantei buvo užduodami jos profesines žinias tikrinantys klausimai, susiję su notaro profesine praktine veikla ir teorinėmis žiniomis, o padaryti pažeidimai, užsiimant notarine praktika, ir duomenys apie pažeidimus buvo vienas iš atestacijos pagrindų, todėl darytina išvada, kad atestacijos metu buvo tikrinama būtent notarės kvalifikacija ir jos asmeninės savybės, pareigingumas ir sąžiningumas.

Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 5-9) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog buvo pažeisti šalių lygių teisių ir rungtyniškumo principai. Šalys turėjo visas teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje. Atestacijos byloje esanti medžiaga, buvusi pagrindu atestacijai atlikti, atestacijos metu notarės pateikti paaiškinimai dėl byloje esančios medžiagos bei atsakymai į kitus užduotus klausimus rodo, kad notarės kvalifikacija bei asmeninės savybės yra netinkamos eiti notaro pareigų ir todėl Notarų atestacijos komisija pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog notarė D. K. netinka eiti notaro pareigų. Pažymi, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir turėjo galimybę pati dalyvauti teismo posėdyje, kur būtų turėjusi galimybę pareikšti nušalinimą teisėjui. Notarė D. B. skundžiamų sprendimų priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra nei Notarų atestavimo komisijos, nei Notarų rūmų prezidiumo narė. Skundžiami sprendimai nebuvo svarstomi jokiuose kituose Notarų rūmų organuose ir notarė D. B. savo nuomonės dėl skundžiamų sprendimų nereiškė bei neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio suinteresuotumo teismo nagrinėtos bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipdamasi į teismą pateikė penkis reikalavimus:

1) panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“;

2) panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.16.)-7R-3976, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1;

4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, kuriuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. K. atleista iš pareigų nuo 2007 m. gegužės 2 d., kaip netinkanti eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus;

5) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“.

Teisėjų kolegija, tikrindama administracinę bylą, kiekvieno iš jų atžvilgiu pasisakys atskirai.

Dėl reikalavimo panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“.

Notariato įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. birželio 21 d. galiojusi pareiškėjos kaip notarės neeilinės atestacijos metu) buvo nustatyta, kad notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidento teikimu.

Tokie nuostatai patvirtinti teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl notarų atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Sprendžiant ginčą taikytina Nuostatų redakcija galiojanti nuo 2004 m. vasario 6 d. Iš Nuostatų 1 punkto matyti, kad atestacija siekiama patikrinti notarų kvalifikaciją ir tinkamumą pareigoms, o atestuojant notarus atsižvelgiama į jų asmenines savybes, pareigingumą ir kvalifikaciją (2 punktas). Taigi atestacijos tikslas atlikti notarų kvalifikacijos patikrinimą, o taip pat jų tinkamumą užimamoms pareigoms.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2001 m. gruodžio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1363/2001) yra pažymėjęs, kad teisės doktrinos požiūriu atestacija yra svarbi darbuotojų vertinimo forma, kurios tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją, jo sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes, siekiant nustatyti, ar darbuotojas gali toliau eiti pareigas. Atestacijos paskirtis – įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes. Atestacija, turėdama konkretų tikslą, gali būti panaudota tik šiems tikslams pasiekti ir atitinkamai – negali būti panaudota kitiems tikslams. Atestacija savo esme negali būti sutapatinama su drausminių nuobaudų skyrimo procedūra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios administracinės bylos įrodinėjimo dalykas, ar atestacijos metu buvo surinka pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl notarės netinkamumo užimamoms pareigoms bei priimti paskesni teisės aktai, ar tai buvo padaryta laikantis nustatytų procedūrų bei taisyklių. Juk sprendimas gali būti neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Pastaruoju aspektu (dėl uždaro atestacinės komisijos posėdžio, Notarų rūmų prezidiumo sudėties) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pasisakė 2008 m. sausio 8 d. nutartyje (T 3, b.l. 135-136). Ši teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti minėtų aplinkybių, tačiau pripažįsta, jog buvo nesilaikyta Nuostatų 10 punkto. Pagal šiame punkte įtvirtintą taisyklę notarų atestacijos komisijos nariams ir atestuojamiems notarams apie atestavimo datą, laiką ir vietą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Atestacija vyko 2007 m. kovo 19 d. (T 1, b.l. 45). Pareiškėja informuota apie atestacijos komisijos posėdį 2007 m. vasario 23 d. pranešimu (T 1, b.l. 93). Akivaizdu, kad teisėkūros subjekto nustatytos taisyklės nesilaikyta. Bendro pobūdžio informacija apie atestacijos komisijos posėdį nenurodant atestavimo datos, laiko ir vietos pripažintina neatitinkančia keliamų teisėkūros subjektų reikalavimų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, aptartas procedūrinis pažeidimas nėra esminis. Pareiškėja apie posėdį informuota praleidus nežymų terminą. Posėdyje asmeniškai dalyvavo, galėjo teikti paaiškinimus, medžiagą susijusią su atestacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai sukliudyta patvirtinti savo tinkamumą užimamoms pareigoms. Padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, sąlygojusiu nevisapusišką atestaciją, todėl niekaip negali daryti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui.

Kaip jau buvo minėta atestacijos metu yra siekiama patikrinti notarų kvalifikaciją („kvalifikacija“ – tikimo, pasirengimo kuriam nors darbui laipsnis – Dabartinės lietuvių kalbos žodyno kompiuterinis variantas) ir tinkamumą pareigoms. Atestuojant notarus atsižvelgiama į jų asmenines savybes, pareigingumą ir kvalifikaciją. Atestacijos metu paprastai turi būti atliekamas tokio pobūdžio darbas, iš kurio rezultatų būtų galima daryti išvadą apie atestuojamo asmens gebėjimus užimti einamas pareigas. Atestacijos procesas turėtų būti fiksuojamas posėdžio protokolu, kur nurodomi dalyvaujantys asmenys, atestacijos pradžia bei pabaiga, konkrečių atestacijos komisijos narių užduodami klausimai ir atsakymai į juos, esant techninėm galimybėm daromas garso įrašas arba daroma stenograma. Minėto pobūdžio reikalavimai keltini tam, kad būtų galima patikrinti, ar atestacija vyko taip, kaip nurodo viena iš šalių, ar priimtas atestacijos komisijos sprendimas yra pagrįstas. 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-723-2007 Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „protokolas skiriamas posėdžio eigai fiksuoti, siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai”.

Jei iš posėdžio protokolo nėra galimybės spręsti, kaip buvo tikrinamas notaro gebėjimas atlikti užimamas pareigas, profesinė veikla, kokia medžiaga remtasi, tokio svarstymo išdavoje priimtas sprendimas negali būti pripažintas pakankamai pagrįstu.

Nors ir stebimi atitinkami trūkumai, išvardintų nuostatų iš esmės buvo paisyta. Notarų atestacinės komisijos 2007 m. kovo 19 d. posėdžio protokole Nr. 3 nurodyta, kada prasidėjo posėdis, kas yra posėdžio pirmininkas, sekretorius, komisijos nariai, posėdyje dalyvaujantys asmenys, atsakymai į užduotus klausimus. Užduotų klausimų nėra daug, tačiau pateikti atsakymai į juos savo kokybine išraiška yra vertingi ir leidžiantys susidaryti vaizdą apie notarės žinias jos profesinėje srityje. Pateiktų notarės paaiškinimų arba jų nepateikimas į atitinkamus klausimus visiškai pakankamas tvirtinimui, jog testuojamas asmuo nėra tinkamas, pasirengęs notaro darbui.

Pavyzdžiui, atestacinės komisijos posėdžio metu taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl notarė D. K. pati paliudijo „Aviakspreso“ 2007 m. sausio 31 d. rašto nuorašą pateiktą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (T 1, b.l. 46, 84).

Pareiškėjos atliktos atestacijos plotmėje negalėjo būti palikti neįvertinti, vykdant profesinę veiklą, notarės padaryti ir kompetentingų teisinių vienetų konstatuoti pažeidimai.

Antai, Notarų garbės teismas 2006 m. birželio 19 d. sprendime „Dėl drausmės bylos iškėlimo notarei D. K.“ nusprendė apsiriboti teismo posėdžio metu įvykusiu pokalbiu, bet savo sprendimo konstatuojamoje dalyje fiksavo notarės nepagrįstą mažinimą notarinio atlyginimo už notarinio veiksmo atlikimą, neatsižvelgiant į ūkio subjektų materialinę padėtį ir nepažymint apie tai notaro patvirtintame dokumente (T 1, b.l. 140-142).

2006 m. spalio 6 d. buvo atliktas neeilinis notarės veiklos patikrinimas ir surašytas aktas, kuriame notarei pasiūlyta kelti drausmės bylą už aplaidų savo veikloje sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą, už ataskaitoje neatitinkančių tikrovės duomenų Teisingumo ministerijai pateikimą, už Notarų garbės (etikos) kodekso nuostatų, įpareigojančių notarą sąžiningai deklaruoti valstybei savo pajamas ir mokėti nustatytus mokesčius, nesilaikymą (T 1, b.l. 105 -107). Ši aplinkybė expressis verbis susijusi su užimamom pareigom, todėl negalėjo likti neaptarta atliekant atestaciją.

2006 m. gruodžio 15 d. atliktas dar vienas notarės veiklos patikrinimas. Surašytas aktas. Jame pažymėta, kad Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. K. nesilaikė Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skyriuje nustatytų Elgesio taisyklių nedarbingumo metu reikalavimų. Nurodyta apie laikiną nedarbingumą informuoti Teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus, taip pat laikytis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių. Vadinasi, ir šis aspektas galėjo ir turėjo būti atestacijos komisijos įvertintas bei tarnauti kaip vienu iš pagrindų priimant aptariamą sprendimą (nedarbingumo metu atlikta virš 400 notarinių veiksmų).

Ką tik įvardintos aplinkybės neabejotinai yra betarpiškai susijusios su notaro pareigingumu, kvalifikacija ir pagrįstai buvo aptartos atestacijos metu bei teisingai pripažintos, kaip atskiri elementai patenkantys į visumą, lėmusią negatyvaus sprendimo priėmimą pareiškėjos atžvilgiu.

Įvertinus atestacinės komisijos posėdžio protokolą bei priimtą sprendimą galima daryti išvadą, kad savo esme posėdis vis dėl to buvo nukreiptas į siekį įvertinti notaro kvalifikaciją, jo sugebėjimus, profesinę veiklą, o po to padaryti atitinkamas išvadas. Surinkti duomenys dėl notarės kvalifikacijos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu buvo labiau pakankami negu nepakankami priimti sprendimą dėl notarės neatitikimo užimamoms pareigoms, todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas pagrįstu.

Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įvardija sąlygas, kokioms esant fizinis asmuo gali būti notaru. Tai niekaip nėra susiję su atestacijos būdu, o tai reiškia, jog šis (5) apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Visi Lietuvos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie vykdo notarų savivaldos funkcijas ir atstovauja juose susivienijusiems notarams (Lietuvos notarų rūmų statuto (toliau - ir Statutas) 1 str. – redakcija galiojusi nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2008 m. sausio 16 d.).

Notarų rūmų vadovaujantieji ir tvarkantieji organai yra Notarų rūmų susirinkimas, Notarų rūmų prezidiumas, Notarų rūmų prezidentas ir viceprezidentas (Statuto 9 str.).

Notarų rūmų susirinkimas tvirtina Notarų rūmų prezidiumo narius, išrinktus apygardų notarų Notarų rūmų susirinkimuose, renka Notarų rūmų prezidentą ir viceprezidentą (Lietuvos notarų rūmų statuto 11 str. 5 p.).

Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad notarų atestaciją vykdo ir organizuoja Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta notarų atestacinė komisija iš penkių notarų trejiems metams.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atestacijos komisija buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, ką patvirtinta minėtos teisės normos. Nėra pagrindo teiginiui ir dėl to, kad atestacijos komisijos veikla buvo neteisėta, net turint omenyje, jog Notarų rūmai 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 priėmimo metu nebuvo registruoti Juridinių asmenų registre. Tokią poziciją suponuoja pats Notarų rūmų sudarymo principas – visi notarai yra Notarų rūmų nariai ir būtent visų notarų sudaryti teisiniai vienetai veikia turėdami visų notarų suteiktus įgalinimus inter alia spręsti dėl kolegų atestacijos. Vien ta faktinė aplinkybė, kad Notarų rūmai nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre nelemia jų veiklos bei jų teisinių vienetų sudarytos veiklos neteisėtumo. Tą savo veiksmais iš esmės pripažįsta ir pati pareiškėja. Juk ji neginčijo priimtų sprendimų dėl jos neeilinės veiklos patikrinimų (nors ir buvo sukeltos atitinkamos teisinės pasekmės), atvyko į atestacijos komisijos posėdį, teikė paaiškinimus į užduotus klausimus.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtinas sprendimas (nepriklausomai kokios šalies naudai) negali būti grindžiamas vien teisėtumo primatu, nes tokiu atveju vyrautų formalizmas, būtų nepaisoma gyvų socialinių procesų, iškiltų grėsmė socialinei teisės funkcijai, o tam tikru atžvilgiu būtų galimas ir kenkimas šiai funkcijai. Sprendimas taip pat turėtų būti priimtas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl Lietuvos notarų rūmų kaip teisės subjekto suformavimo ir iš čia kylančių abejonių nėra tas pagrindas, kuris lemia palankaus pareiškėjos atžvilgiu sprendimo priėmimą.

Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad Notarų atestacinės komisijos sprendimas buvo teisėtas bei pagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“.

Nuostatų 18 punkte pažymėta, kad Notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui per dešimt darbo dienų nuo notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo dienos. Notarų rūmų prezidiumas nustatęs, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams, panaikina notarų atestacijos komisijos nutarimą ir apie tai praneša komisijos pirmininkui ir atestuotam notarui.

Lietuvos notarų rūmų prezidiumas išnagrinėjęs D. K. skundą dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo paliko pastarąjį teisės aktą nepakeistą. Toks sprendimas, atsižvelgiant į Notarų rūmų prezidiumo veiklą reglamentuojančius nuostatus, notarų atestacijos komisijos kompetenciją, kitus norminius teisės aktus, visiškai teisėtas.

Pagrįstumo aspektu pažymėtina, jog pirmojo reikalavimo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismo išdėstytų ir nebeatkartotinų motyvų pagrindu, Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2007 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 1 neturėjo kitokio sprendimo alternatyvos (T 1, b.l. 39-44).

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.16.)-7R-3976, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1; reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, kuriuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. K. atleista iš pareigų nuo 2007 m. gegužės 2 d., kaip netinkanti eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus.

Pagal Notarų atestavimo nuostatų 19 punktą Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Teisingumo ministras išnagrinėja skundus per penkias darbo dienas. Notarų atestavimo nuostatų 19 punkto nuostatos turėtų būti suprantamos taip, kad notaras, kuris nesutinka su Notarų rūmų prezidiumo nutarimu, kuriuo buvo atmestas neatestuoto notaro skundas dėl Notarų atestacijos komisijos nutarimo, turi teisę tokį Notarų rūmų prezidiumo nutarimą skųsti teisingumo ministrui. Jeigu teisingumo ministras mano, kad Prezidiumo nutarimas neprieštarauja įstatymams, vadovaudamasis Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 23 straipsnio 2 dalimi bei Notarų rūmų atestacijos komisijos nutarimu, jam nebūtų kliūčių įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą. Tačiau, jeigu teisingumo ministras mano, kad Notarų rūmų prezidiumo nutarimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis turi teisę apskųsti tokį Prezidiumo nutarimą teismui, kaip numato Notariato įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos kartu su 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1515/2009). Toliau toje pačioje administracinėje byloje buvo padaryta išvada, kad „teisingumo ministrui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ar pačiam keisti jos rezultatus, nes atestaciją vykdo tik Notarų rūmai, be to, teisingumo ministrui nėra suteikta teisė panaikinti Notarų rūmų sprendimų bei nutarimų, nes tokią teisę turi tik teismas“.

Teisingumas ministras, išnagrinėjęs notarės skundą dėl Notarų atestacijos komisijos nutarimo ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimo nutarė skundą atmesti, nes nebuvo nustatyta teisės aktų pažeidimų, ką patvirtina šio baigiamojo teisės akto konstatuojamosios dalies argumentai dėl pirmųjų pareiškėjos reikalavimų. Kadangi teisingumo ministrui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ar pačiam keisti jos rezultatus, jis turėjo paisyti nuostatos dėl notaro įgaliojimų pasibaigimo įforminimo pagal Notariato įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir priimti įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, kuriuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. K. atleista iš pareigų nuo 2007 m. gegužės 2 d., kaip netinkanti eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus.

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“.

Minėtas teisės aktas yra išvestinis iš teisingumo ministro įsakymo Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“. Įsakymą Nr. 9P-8 pripažinus teisėtu bei pagrįstu, turi būti paliktas galioti ir įsakymas Nr. 1R-158.

Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas išnagrinėjo bylą neteisėtos sudėties (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijoje buvo teisėjas R. Blauzdžius. Jo žmona D. B. yra notarė, kuri, pagal pareiškėją, palaiko skundžiamus sprendimus dėl pareiškėjos atleidimo iš notarės pareigų. Mano, jog ši aplinkybė buvo pagrindas teisėjui R. Blauzdžiui nusišalinti arba jį nušalinti (ABTĮ 47 str.).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu minėtas skundo argumentas nebebuvo akcentuojamas, pozicija sušvelninta ir kategoriškai nebetvirtinta apie neteisėtos sudėties teismą bei besąlygišką teismo sprendimo naikinimą pastaruoju pagrindu. Tačiau nepriklausomai nuo to, buvo palaikytas šis argumentas ar ne, teisėjų kolegijos vertinimu, teiginys apie neteisėtos sudėties teismą niekuo neparemtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti pagrindai, kada teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą. Vienas iš jų, jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Administracinės bylos proceso dalyviui suabejojus, kurio nors iš teisėjų (arba visų teisėjų) nagrinėjančių bylą šališkumo stoka, nepakanka vien tvirtinimo apie tai. Turi būti pateikiami įrodymai, kurie leistų pagrįsti šališkumo stoką, nes priešingu atveju būtų formuojama ydinga bei žalinga praktika, leidžianti įsivyrauti principui „patinka“ „nepatinka“. Įrodymai apie galimą suinteresuotumą bylos baigtimi galėtų būti visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tačiau bet kokiu atveju jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas juos įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str.). Bet koks priimtas sprendimas (plačiąja prasme) be įrodymų negalėtų pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Nesant įrodymų apie teisėjo R. Blauzdžiaus suinteresuotumą bylos baigtimi, aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi visą administracinę bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką ir tinkamą surinktų įrodymų vertinimą bei priėmė teisingą sprendimą, kuris negali būti panaikintas ar pakeistas nei apeliaciniame skunde išdėstytais, nei kitais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius