- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-277-493-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- J. K., ir A
- Advokatai
- Violeta Naujokienė, Vytautas Šilingas
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-493/2007
2007 m. balandžio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam J. K., gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Šilingo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4d., ir nuteistas 35 paroms arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., 65 str., prie Kauno apygardos teismo 2005-02-23 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 4d. už tai, kad jis veikdamas bendrai su A. G., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. 2006-08-05 vakare, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, iš ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., pagrobė nedidelės vertės turtą – J. K. priklausantį 10 parų amžiaus veršelį, kainuojantį 350 Lt, tuo padarydami J. K. 350 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo J. K. gynėjas advokatas Vytautas Šilingas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-02-15 nuosprendį ir J. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik kito nuteistojo A. G. parodymais, kuris buvo nusikaltimo iniciatorius ir vykdytojas. Apelianto manymu, asmuo negali būti nuteistas, jeigu jis ir atliko kokius nors veiksmus, kuriasi padėjo kitam asmeniui padaryti nusikalstamą veiką, bet pats tų veiksmų atlikimo prasmės nežinojo ir nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Dėl to J. K. turi būti išteisintas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nors apelianto manymu, nuteistojo J. K. veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., subjektyviosios pusės požymių, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis žinojo, jog su A. G. vakare į ganyklas važiuoja pagrobti svetimą veršelį (1 T, b.l. 95-96). Šiuos jo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino kaltinamasis A. G.. Be to, byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad vogti veršelio kaltinamieji vyko sulaukę tamsaus paros meto, kad už parduotą pagrobtą veršelį jie pasidalino gautus pinigus, kad J. K., siekdamas išvengti nusikalstamos veikos išaiškinimo, sekančią dieną pakeitė automobilio padangas, kad J. K. pagrobtą veršelį laikė savo ūkiniame pastate, tik patvirtina, kad nuteistasis suprato, kad grobia svetimą J. K. priklausantį veršelį ir dėl sunkios materialinės padėties norėjo šį turtą neteisėtai užvaldyti. Taigi apylinkės teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. veikė tiesioginės tyčios kaltės forma, todėl jo veikoje yra visi BK 178 str. 4d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai. Tai, kad A. G. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatoriumi, nepanaikina J. K. atsakomybės. Abu nuteistieji bendromis pastangomis kartu pagrobė J. K. veršelį, todėl jie abu pagrįstai pripažinti vykdytojais. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad J. K. veikė tik padėjėjo vaidmenyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nešališko teismo išvados dėl J. K. kaltės yra teisingos ir pagrįstos bylos medžiaga, o J. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4d. Dėl to jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o apkaltinamasis teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Šilingo apeliacinį skundą atmesti.