- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- 1-2235-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00211-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Aido Giniočio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, UAB „Meivida“ direktoriumi, teistas (teistumai išnykę), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2015-02-08, laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 21.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, lombarde UAB „Meivida“, adresu Sodų g. 20A-C8, Vilniaus m., žinodamas, kad juvelyriniai gaminiai yra gauti nusikalstamu būdu, t.y. 2015-02-07 pagrobti iš parduotuvės „Yurga“, įgijo iš R. I. auksinį žiedą su safyru „Ramunėlė“, kurio vertė 811 eurų, auksinį žiedą su briliantu „Myliu“, kurio vertė 1 130 eurų ir auksinį žiedą su briliantu „Myliu“, kurio vertė 1 361 eurų.
Motyvuojamoji dalis
L. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis L. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-02-08, apie 17-18 val., dirbo lombarde „Meivida“, adresu Sodų g. 20, Vilnius. Tuo metu į lombardą įėjo vyras R., kuris jam pasiūlė pirkti keletą auksinių žiedų, tačiau jų nerodė. Jis jam pasakė, kad jie neperka juvelyrinių dirbinių, tačiau gali surasti žmogų, kuriam gal būti bus įdomu. Tuomet vyras užsirašė jo darbo numerį ir pažadėjo paskambinti valandos laikotarpyje. Jis iš ankščiau žinojo, kad yra toks žmogus vardu G., kuris kiekvieną savaitgalį atvažiuoja iš Rusijos ar Baltarusijos ir autobusų bei traukinių stotyje supirkinėja įvairius daiktus, tame tarpe ir juvelyrinius. Jis išėjo iš lombardo ir minėtą G. sutiko. Jam pasakė apie parduodamus aukso dirbinius. Jis G. pasakė, kad ateitų pas jį į lombardą už 20 minučių. Apie 18.00 val. į lombardą įėjo R. ir dar du vaikinai kartu su juo. Vienas iš vaikinų iš balto, nepermatomo maišelio ištraukė tualetinio popieriaus ruloną, kuriame buvo juvelyriniai dirbiniai. Visas juvelyrinių dirbinių pirkimas vyko jo lombarde, tačiau jis į tai nesikišo, dirbo savo darbus. Išeidamas R. jam padavė tris balto aukso žiedus su briliantais ir pasakė, kad tai jam. Kaip jis suprato, tai buvo už tai, kad jis surado pirkėją su kuriuo jie atliko sandorį. Jam jokių įtarimų nekilo, bet darė prielaidas, kad dirbiniai gali būti įgyti nusikalstamu būdu. bet žiedus jis gavo kaip dovaną, o ne juos pirko, todėl ir nesigilino ir nepergyveno. 2015-02-09 vakare per televizorių pamatė, kad Klaipėdoje buvo apiplėšta juvelyrinių dirbinių parduotuvė. 2015-02-10 jam paskambino iš darbo ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti pareigūnai, tada jis suprato, kad tai tikriausiai dėl tų pačių juvelyrinių dirbinių, todėl jis savo noru juos atvežė ir atidavė pareigūnams bei savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame matyti, kad skambino šitie piliečiai, kurie siūlė nupirkti juvelyrinius dirbinius ir kurie jam padovanojo tris baltos spalvos žiedus. Tuomet suprato, kad yra kaltas kad paėmė tuos tris žiedus, labai dėl to nuoširdžiai gailisi (b.1.152-155, 158-160).
2015-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis L. B. nuotraukoje Nr. 2 atpažino R. M. (b.l. 175-180).
2015-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis L. B. nuotraukoje Nr. 5 atpažino D. A. (b.1.181-186).
2015-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis L. B. nuotraukoje Nr. 3 atpažino R. I. (b.l. 187-192).
2015-02-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai - trys žiedai ir lombardo kvitas, paimti 2015-02-10 kratos metu pas L. B. lombarde, esančiame Sodų g. 20A-C8, Vilniuje (b.l. 55-56, 66-102).
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-01882-14 R. I. parodė, kad 2015 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, po juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo jis grįžo namo, adresu Nemuno g. 20-105, Klaipėdos m. Apie 22.00 val. į namus grįžo D. A., o apie 23.00 val. atvažiavo R. M.. Jiems jis parodė juvelyrinius dirbinius, papasakojo kaip juos pavogė ir pasakė, kad reikia juos nuvežti į Vilnių parduoti. Klaipėdoje bijojo pardavinėti juvelyrinius dirbinius, todėl tikėjosi juos parduoti Vilniuje pažįstamam, kuris dirbo lombarde. Kitą dieną apie 15.00 val. jie nuvyko į Vilnių. Atvažiavus prie stoties. Jis išlipo iš mašinos, juvelyrinius dirbinius paliko ant galinės sėdynės, maišelyje ir vienas nuėjo į lombardą. D. A. ir R. M. liko mašinoje. Įėjęs į lombardą, vyriškiui pasakė, kad turi aukso, kurį nori parduoti. Vyriškis lombarde buvo vienas ir jo paprašė parodyti auksą. Išėjęs iš lombardo jis paprašė D. A. atnešti maišelį su auksu. Neužilgo D. A. ir R. M. įėjo į lombardą ir D. A. jam padavė maišelį su auksu. Kai jie atnešė maišelį su auksu, lombarde buvo tik jis ir lombardo darbuotojas. Lombardo darbuotojas telefonu kažkam paskambino ir maždaug už 10-15 min į lombardą įėjo kitas vyriškis, kurio apibūdinti negali, nes neprisimena. Prisimena tik, kad su juo bendravo rusiškai, buvo tamsaus gymio. Jiems abiems parodė visus juvelyrinius dirbinius, tačiau juvelyriniais dirbiniais susidomėjo tik antrasis vyriškis. Antrasis vyriškis atsirinko, kas jam tiko ir pasidėjo atskirai. Lombardo darbuotojas tik stovėjo šalia, nieko nesirinko, bendravo su juo lietuviškai. Antrasis vyriškis už dirbinius jam padavė 1000 eurų, o likusią dalį turėjo paduoti už valandos. Maždaug po valandos jis sugrįžo į lombardą ir tas pats vyriškis jam padavė 1100 eurų, kadangi keli žiedai jam netiko. Netikusius žiedus jie pasiliko. Jam liko apie 10-12 sidabrinių žiedų, viena balto aukso grandinėlė su paukščio pakabuku (b.1.46-50).
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-01882-14 D. A. parodė, kad 2015-02-07 maždaug po 20.00 val. jam būnant namuose, parėjo R. I., kuris su savimi turėjo įvairių juvelyrinių dirbinių. Jis iš karto jo paklausė, iš kur juos gavo, R. I. atsakė, kad apvogė juvelyrinę. Girdėjo kaip R. I. kažkam skambino ir prašė, kad atvažiuotų pas jį pasikalbėti. Maždaug po pusvalandžio pas juos atvažiavo R. M.. Po to, R. I. pasakė, kad jis su R. M. rytoj važiuos į Vilnių ir jam pasiūlė važiuoti kartu. Kai nuvažiavo į Vilnių, R. I. pirmas nuėjo į lombardą. Jis su R. M. paliko stovėti lauke nuošaliau lombardo. Maždaug po penkių minučių R. I. išėjo iš lombardo ir paprašė atnešti maišiuką su dirbiniais, o pats grįžo atgal į lombardą. Iš tolo pamatė, kad lombarde yra ir trečias asmuo, tačiau jo apibūdinti negali, nes į jį nekreipė dėmesio, be to lauke buvo tamsu. Po to iš lombardo išėjo R. I. ir pasakė, kad reiks dar palaukti. Laukė dar apie pusę valandos. R. I. buvo kartu su jais. Po to R. I. nuėjo vėl į lombardą, o jie su R. M. buvo prie mašinos. Maždaug už 10-15 minučių grįžo R. I. ir pasakė, kad gali važiuoti namo. R. I. nesakė, kiek gavo pinigų už dirbinius. Važiuojant namo R. I. jokio maišelio ir dirbinių nebeturėjo. Jam pasirodė, kad lombardo darbuotojas ir R. I. pažįstami iš anksčiau, nes jie bendravo labai laisvai kaip pažįstami (b.1.43-45).
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-01882-14 R. M. parodė, kad 2015 m. vasario 7 d. apie 20.00 val., jam paskambino pažįstamas R. ir paprašė atvažiuoti pas jį į namus. Apie 21.00 val. nuvažiavo pas R.. Namuose buvo D., kuris gyveno kartu su R.. R. iš plastikinio maišelio ištraukė įvairius juvelyrinius dirbinius: žiedus ir grandinėles. R. jo paprašė, kad kitą dienąjis nuvežtų jį į Vilnių. 2015-02-08 apie 14.00 val. atvažiavo į Vilnių. R. vienas išlipo iš mašinos ir nuėjo prie lombardų. Matė, kad R. iš pradžių nuėjo į vieną lombardą, o po to į kitą. Juvelyriniai dirbiniai buvo palikti mašinoje. Jis ir D. išlipę iš mašinos pamatė ateinantį R., kuris jiems pasakė paimti juvelyrinius dirbinius ir eiti į lombardą. R. pats taip pat įėjo į lombardą. D. paėmė juvelyrinius dirbinius ir abu nuėjo į lombardą. Lombarde buvo tik pardavėjas, kurį atpažino iš nuotraukų atpažinimo metu. Kai atėjo į lombardą, D. juvelyrinius dirbinius padavė R.. Po to, jis išėjo iš lombardo ir nuėjo į kazino. Apie 17.00-18.00 val. į kazino atėjo D. su R. ir jie visi išvažiavo į Klaipėdą (b.1.51-53).
BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2015-02-08, laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 21.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, lombarde UAB „Meivida“, adresu Sodų g. 20A-C8, Vilniaus m., L. B., žinodamas, kad juvelyriniai gaminiai yra gauti nusikalstamu būdu (darydamas prielaidą, kad dirbiniai gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad jis ir R. I. pažįstami iš anksčiau, nes jie bendravo laisvai kaip pažįstami (b.l. 43-45)), t.y. 2015-02-07 pagrobti iš parduotuvės „Yurga“, įgijo (priėmė iš R. tris balto aukso žiedus su briliantais kaip dovaną) iš R. I. auksinį žiedą su safyru „Ramunėlė“, kurio vertė 811 eurų, auksinį žiedą su briliantu „Myliu“, kurio vertė 1 130 eurų ir auksinį žiedą su briliantu „Myliu“, kurio vertė 1 361 eurų.
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas L. B. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis L. B. įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.
L. B. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 194).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmę L. B., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas numatytas BK XXVIII skyriuje, L. B. nesiekė pirkti nusikalstamu būdu gauto turto, o gavo jį kaip dovaną. Daiktus grąžino savo noru, materialinių nuostolių nepadarė. Jis suorganizavo tokio turto pardavimą Genai) ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (L. B. Vilniaus priklausomybės ligų centro ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas (b.l. 123-124), baustas už KET pažeidimus (b.l. 125-131), teistumai išnykę). Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio.
Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - L. B. skirtina 90 MGL dydžio bauda.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir L. B. skirtina galutinė 60 MGL dydžio bauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. buvo laikinai sulaikytas 2015-02-10, 12:30 val. (b.l. 169), iš laikino sulaikymo paleistas 2015-02-12, 11:55 val. (b.l. 171) (3 paros). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.
Kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 161, 162) - paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę 60 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. B. laikinajame sulaikyme praleistas 3 paras ir konstatuoti, kad L. B. neatliktos bausmės dalis yra 54 MGL (2033, 64 Eur) dydžio bauda.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius).
L. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.