Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Tomo Kaminsko prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam A. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. ir 253 str. 2 d., subendrinus ir pritaikius BK 64¹ str., paskiriant galutinę dvejų me­tų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendis įsiteisėjęs.

Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. sušvelnėjo baudžiamasis įstatymas ir įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redak­cija, prašo nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Prašyme nurodoma, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailėjosi, davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei sutiko, kad kiti įrodymai būtų ištirti sutrumpintai. A. P. nu­si­kalstamos veikos buvo jo atsitiktinė elgesio pasekmė, nes padarė dėl neblai­vumo ir nesutarimų šei­moje, neturėjo išankstinio tikslo daryti nusikaltimus. Anksčiau nebuvo teistas. A. P. yra ve­dęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas materialinis išlaikymas, tėvo globa ir rū­pes­tis. Nuteistasis yra darbingo amžiaus ir turi galimybę įsidarbinti bei taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Be to, turi priteistus tris civilinius ieškinius, kurių suma pakankamai didelė, todėl kuo anksčiau bus paleistas iš pataisos įstaigos, tuo greičiau galės pradėti dirbti ir atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Gynėjo nuomone, nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusė paskirto laisvės atėmimo laiko, todėl atlikta bausmės dalis yra pakankama ir bausmės tikslai yra pasiekti ir toliau gali būti įgyvendinami kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Advokatas nurodo, kad BK 75 str. nuostatos gali būti taikomos pagal baudžiamosios teisės principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis iš asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo retrospektyvaus galiojimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Tomo Kaminsko prašymas tenkinamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pa­keista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusi­kal­ti­mus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog baus­mės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laiky­ti­nas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., turi grįž­ta­mą­ją galią (2K-7-27-746/2015; 2K-66-303/2015; 2K-216-139/2015; 2K-289-693/2015).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. yra nuteistas už apysunkio ir sunkaus tyčinių nu­sikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atė­mimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti jam BK 75 str. nuostatas.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vyk­dy­mo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus baus­mės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svar­bu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusi­kalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota ga­li­my­bė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai­kant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su tei­sin­gumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepa­gar­bos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prie­laidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją pre­venciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pa­vyz­dinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo. Teismų prak­tikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, su­sijusias tiek su padaryta nusikalstama vei­ka, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vyk­dymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nu­teistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nu­sikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teis­mas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socia­li­nius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-215/2015, 2K-66/2015).

Teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, svarstė BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatų tai­kymo A. P. galimybes, tačiau nerado tam pagrindo. Šiuo atveju, įvertinęs byloje esančius duo­menis, teismas konstatuoja, kad yra ne tik formalusis, bet ir ma­te­rialusis pagrindas taikyti nu­teis­­tajam A. P. pakeisto BK 75 str. nuostatas ir bausmę švel­ninti atidedant laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. P. anksčiau nebu­vo teis­tas, yra ve­dęs, turi vieną nepilnametį vaiką. Prašyme nurodyti du nepil­namečiai vaikai, tačiau iš by­los duo­me­nų ir pateikto K. P. gimimo liudijimo (t. 3, b. l. 134) vertintina, kad nu­teis­to­jo dukra nelaikytina nepilnamečiu vaiku, nes prašymo padavimo mo­mentu jai buvo suėję 18 me­tų. Prie pra­šy­mo yra pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog V. R. vadovaujamojoje įmo­nėje nu­teistajam bus suteikta galimybė įsidarbinti vadybininko pa­rei­gose iš karto kai tik bus pa­leistas iš pa­taisos namų. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. P. teigiamai nusiteikęs darbui ir mo­ty­vuotas dėl ci­vi­linių ieškinių at­lyginimo bei turimų vaikų interesų užtikrinimo. Byloje nėra duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių nuteis­to­jo antivisuomenines nuostatas, ir kad po apkaltinamojo nuosprendžio pri­ė­mimo jis pa­da­rė naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą.

BK 75 str. taikymo aspektu vertintina ir tai, kad nusikaltimai padaryti be išankstinio tikslo, atsitiktinai, nu­teistasis savo kaltę pripažino, nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal sunkų nu­si­kal­timą (BK 253 str. 3 d.) lėmė tik didelio kiekio – 113 vnt. šovinių, o ne daugelio ginklų turėjimas, jis nuteistas už mažiau pavojingus šio nusikaltimo sudėties elementus – vieno ginklo ir šovinių lai­ky­mą ir nešiojimą neturint leidimo, o ne labiau pavojingus – gaminimą ir realizavimą. Nusi­kals­ta­mos veikos pasireiškė trumpalaikiais veiksmais, jos nesusijusios su smurtu, nesukėlė negrįžtamų pasekmių. Šios aplinkybės santykinai mažina padarytų veikų pavojingumą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. suėmime išbūtas laikas bei po nuosprendžio įsiteisėjimo įvykdyta baus­mės dalis atliko bausmės pas­kir­tį. Svarstant galimybę toliau vykdyti bausmę neizoliavus A. P. nuo vi­suomenės, svar­biau­sios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingą baus­mės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteis­ta­sis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebe­nu­si­kals, kad toliau sėkmingai bus užtikrinami baus­mės tikslai, todėl tei­sin­gu­mo principas bei nu­teis­tojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pu­siaus­vyra nebus pažeisti. Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės duo­da pakan­ka­mą pagrindą tikėtis pozity­vaus A. P. elgesio laisvėje.

Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vyk­dy­mą nereiškia, jog nu­­teis­ta­sis atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas baus­mės vyk­dymas yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpa­rei­go­jimai ir suvaržymai, kurių pa­žei­dimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pa­nai­ki­ni­mą ir asmens pasiuntimą vykdyti bausmę.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam ati­de­da­mas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, į tai, kad nusikalstamas veikas A. P. padarė lankydamasis kazino ap­svai­gęs nuo alkoholio, jam skirtinos BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, susijusios judėjimo laisvės ribojimu ir alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ribojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. 4 d. ir 6 d., teisėjas

nutarė:

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Tomo Kaminsko prašymą tenkinti.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 ir 10 p., Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti, bausmės vyk­dymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mo­kymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios ins­ti­tu­ci­jos leidimo, nesilankyti lošimo namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti duodamas skundas Lie­tuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.