- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2-637-835/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00194-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Antanas Pliauga
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, atsakovui J. K., jo advokatui Antanui Pliaugai, institucijos atstovei Žanetai Abromaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui J. K., institucija teikianti išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pasikeitus aplinkybėms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-131-179/2010, priteisti iš J. K. išlaikymą jo nepilnametei dukrai M. K. po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priimti naują sprendimą, padidinant priteistą iš atsakovo J. K. dukros M. K. išlaikymui skirtą periodinių išmokų kiekvieną mėnesį dydį padidinti iki 500,00 Lt nuo 2013 m. vasario 1 d. iki dukros M. K. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kiekvienais metais LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo infliacija, pabrango maisto produktai, prekės bei komunalinės paslaugos, todėl reikalingos papildomos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip vienos minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt. Atsakovas vengia legalaus darbo, kad nereikėtų teikti išlaikymo ir dirba nelegaliai. Ieškovė nedirba, jos mėnesio pajamos 400,00 Lt socialinė išmoka, išlaikymas vaikams iš tėvo ir vaikų fondo. Iš šių lėšų nuomojasi butą, moka komunalinius mokesčius, išlaiko dukrą ir prisideda prie sūnaus išlaikymo, kuris auga pas jos motiną.
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo materialinė padėtis pablogėjo, kadangi jis dabar nedirba, gauna 350,00 Lt socialinę pašalpą, jokio turto neturi, gyvena pas tėvus kaime, dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo ir jokio nelegalaus darbo nedirba. Dukrai M. išlaikymą skiria pagal savo išgales, tačiau ieškovė paštu siunčiamų jo pinigų nepriima. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, kadangi ji išlaiko vieną dukrą, nes kitą vaiką išlaiko jos motina, nuomojasi butą, gauna paramą iš valstybės vaikams. Teikti didesnį išlaikymą dukrai jis neturi galimybių, be to ir kitoms dviems jo dukterims priteistas išlaikymas po 300 Lt per mėnesį kiekvienai.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad išlaikymo dydis keistinas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, bet nepažeidžiant ir kitų išlaikytinių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš ieškovės, atsakovo ir šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. vasario 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai M. K. periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį padidintas išlaikymas atsakovo J. K. dukterims L. K. ir I. K. iki 300,00 Lt per mėnesį kiekvienai (b. l. 17-18).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje .M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 469,00 Lt socialinė išmoka (b. l. 12). Ji nuosavybės teise turi automobilį (b. l. 8). Nors ieškovė nurodė, kad jos materialinė padėtis labai sunki, kad jos šeimos pajamas sudaro tik 400,00 Lt išmokos vaikams, kad ji nekilnojamojo turto neturi, kad ieškosi darbo nuo 2008 metų ir jo neranda, kad registruota Darbo biržoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsakovas niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje, nekilnojamojo turto ir transportų priemonių neturi, gauna 350,00 Lt socialinę pašalpą, dėl sveikatos būklės negali dirbti kai kurių darbų (b. l. 34-39). CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra nemokamai lanko darželį, gauna išlaikymą iš Vaikų fondo, gauna socialines išmokas, specialių poreikių neturi. Tėvas prie dukros išlaikymo prisideda pagal galimybes, siųsdamas pašto perlaidas, tačiau kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, ji pašto perlaidų nepriima, kadangi siunčiamos sumos neatitinka priteisto išlaikymo ir tokios sumos ieškovei yra „ne pinigai“ (b. l. 55). Iš pateiktų įrodymų negalima pripažinti, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ar ieškovo turtinė padėtis labai pagerėjo. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau ieškovių tokių išlaidų nenurodo, prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį todėl, kad priteistas išlaikymas yra per mažas dukrai išlaikyti, nes pabrango maisto produktai, prekės bei komunalinės paslaugos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didėjant infliacijai ir priteistas išlaikymas indeksuojamas Lietuvos respublikos nustatyta tvarka. Todėl infliacijos padidėjimas savaime nesudaro pagrindo didesnio išlaikymo priteisimui.
Iš to kas pasakyta teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš esmės pakito nepilnamečio vaiko poreikiai. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis, sumažėjo jos gaunamos pajamos ir tuo pačiu galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, ar kad iš esmės padidėjo atsakovo pajamos dėl ko jis gali teikti didesnį išlaikymą dukrai nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu nustatytas. Byloje yra duomenų, kad atsakovo pajamos po 2010 m. vasario 24 d. sumažėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė nevykdė įstatymo nustatytos šalies įrodinėjimo pareigos, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).
Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4389-5187 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-552-723 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalims buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, šalys neprašo priteisti jiems turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei ir šalims nepriteistinos (b. l. 19, 28) (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.