- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2-525-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00924-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. L.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. L. prašė nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką:
1.1. M. L. paskirti naudotis:
1.1.1. 10,65 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-4;
1.1.2. 18,57 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-5;
1.1.3. 5,98 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-6.
1.2. S. L. paskirti naudotis:
1.2.1. 13,34 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-3;
1.2.2. 12,59 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-8;
1.2.3. 6,80 m² patalpa, plane pažymėta indeksu R-31;
1.3. M. L. ir S. L. paskirti bendrai naudotis:
1.3.1. 18,22 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-1;
1.3.2. 1,11 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-2;
1.3.3. 3,91 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 21-7.
1.4. Priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas M. L. teismo posėdyje paaiškino, kad po skyrybų butas buvo padalintas jam ir atsakovei per pusę, bet naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta. Butas yra keturių kambarių, jie atskiri. Bendras buto plotas yra apie 82 kv. m. Renovacijos metu butas buvo naujai pamatuotas. Pagal jo siūlomą naudojimosi tvarką jam ir buvusiai žmonai liktų po du atskirus kambarius. Iš vieno kambario yra išėjimas į balkoną. Nori, kad didesnis kambarys liktų jam. Anksčiau juo naudodavosi kaip svetaine. Šiuo metu šis kambarys tuščias, juo realiai niekas nesinaudoja. Miegodavo mažesniame kambaryje su balkonu. Per santuokos nutraukimo procesą jokių kilnojamųjų daiktų nedalino. Balkonas eina per du kambarius – mažą kambarį ir svetainę. Prie kitų kambarių balkono nėra. Buvusiai žmonai siūlo irgi du kambarius ir rūsį. Bendrai naudotųsi virtuve, vonia ir tualetu, koridoriumi. Jam naudojimuisi liktų didesnis plotas. Nesutinka, kad svetainė būtų palikta naudotis bendrai. Jeigu atsakovė sumokėtų jam iš karto 20 000,00 Eur ir išpirktų jo buto dalį, jis galėtų visą butą palikti atsakovei. Už butą dar moka paskolą, yra šios paskolos garantas. Dar turės mokėti už namo renovaciją. Vaikas naudojasi visais kambariais. Pats faktiškai gyvena šiame bute, ten nakvoja. Gali apsikeisti kambariais su atsakove, bet turėtų būti maždaug po lygiai. Šiuo atveju visus baldus reikės pernešti. Vienas kambarys yra vaiko (13,34 kv. m.). kitu kambariu (12,59 kv. m.) naudojasi atsakovė. Anksčiau taip ir naudodavosi butu – svetaine ir mažu kambariu naudojosi jis. Norėtų parduoti šį butą, bet atsakovė nesutinka. Kai butas buvo nupirktas, už viską mokėdavo jis pats, ir už paskolą, ir už remontą, ir už buto išlaikymą. Atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), pinigus pasidalino su seserimi, bet nė kiek nesumokėjo už jų butą. Nežino kiek dabar kainuotų jų bendras butas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka. Jai nėra skirtumo kaip naudotis kambariais. Vaikas naudojasi visais kambariais. Siūlė ieškovui iš karto sumokėti 10 000,00 Eur, o likusią 10 000,00 Eur mokėtų buvusiam vyrui dalimis per du metus. Sutiktų mokėti paskolą bankui ir už renovaciją. Geriausia, kad visas butas liktų jai, nes nutraukus santuoką gyventi viename bute kartu su buvusiu vyru nenori. Augina vaiką, todėl gali dirbti tik iki pietų. Parduoti butą dabar ir pasidalinti pinigus nesutinka, kadangi už likusius pinigus naujo buto įsigyti negalės, o nuomotis butą dabar yra brangu. Dėl vaiko norėtų naudotis trimis kambariais: dviem, kuriais naudotis siūlo ieškovas, jais naudojasi ir dabar, bei svetaine. Sutiktų, kad svetainė liktų bendram naudojimui. Ieškovas nuolat naudojasi mažesniu kambariu. Sutiktų atsisakyti išlaikymo vaikui, jeigu ieškovas paliktų vaikui savo buto dalį. Dabar visas tas butas kainuotų apie 80 000,00 Eur. 30 000,00 Eur reikėtų grąžinti bankui, dar sumokėti už renovaciją apie 15 000,00 Eur, tai kiekvienam iš jų liktų maždaug po 20 000,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui M. L. ir atsakovei S. L. pagal 2013-11-07 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5190, 2020-01-22 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, 2020-10-20 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2YT-8747-604/2020 lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį priklauso 84,37 m² bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
6. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
7. Ieškovas M. L. ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką jam ir jo buvusiai sutuoktinei S. L. priklausančiu butu, tačiau teismas, išklausęs šalių paaiškinimų priėjo išvados, kad šalys iš esmės siekia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo parduodant bendrą butą arba jį atidalinant vienam iš bendrasavininkų natūra, o kitam priteisiant kompensaciją. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad geriausiai būtų, kad jiems nebereikėtų gyventi po vienu stogu, kiekvienas iš jų norėtų pradėti kurti savo gyvenimą, tačiau bendro sutarimo dėl buto likimo jie prieiti negali. Šalys teismo posėdyje svarstė kompensacijos dydį bei jos mokėjimo tvarką, tačiau šiuo klausimu galutinai nesutarė. Teismas, nagrinėdamas bylą, ne vieną kartą siūlė šalims tartis taikiai ir ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo arba tikslinti ieškinio reikalavimus, o atsakovei – reikšti priešieškinį dėl buto atidalijimo, tačiau taikiai susitarti šalims nepavyko, o reikalavimo atidalinti butą nė viena iš šalių taip ir nepareiškė.
8. Sprendžiant dėl ieškovo prašomos nustatyti naudojimosi butu tvarkos turi būti atsižvelgiama į tokio pobūdžio bylose išplėtotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, kurioje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
9. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, šalims po ½ dalį priklauso butas, kurio bendras plotas yra 84,37 m². Ieškovas bendram naudojimui siūlė palikti virtuvės, vonios ir tualeto patalpas, kurių suminis plotas sudarytų 23,24 m². Laikantis šalių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje, kiekvienam iš jų asmeniškai naudotis turėtų atitekti po 30,56 m² ((84,37 - 23,24)/2). Ieškovas prašė jam priskirti naudotis du kambarius (10,65 m² ir 18,57 m²) bei įstiklintą balkoną (5,98 m²), kas sudaro 35,2 m² plotą. Tuo tarpu atsakovei siūlė priskirti naudotis taip pat du kambarius (13,34 m² ir 12,59 m²) bei rūsį (6,80 m²), kuris buto bendram plotui visai nepriskirtinas. Taigi atsakovei asmeniniam naudojimui atmetus rūsio plotą liktų 25,93 m². Tai reiškia, kad ieškovas naudotųsi daugiau kaip dešimčia kvadratinių metrų didesniu plotu. Iš esmės tokia naudojimosi buto patalpomis tvarka galėtų būti patvirtina, kadangi šalys faktiškai tokia tvarka butu naudojasi ir dabar, tačiau vadovaujantis cituota teismų praktika tokiu atveju, kai vienai iš šalių priskiriamas naudotis didesnis plotas nei jo turima idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, turėtų būti sprendžiamas kompensacijos už naudojimąsi šiuo plotu klausimas. Teismas teiravosi ieškovo kokią kompensaciją jis siūlytų atsakovei už naudojimąsi nelygiomis buto dalimis, tačiau ieškovas jokios konkrečios sumos neįvardijo, savo kompensavimo varianto nepateikė, tikslinti ieškinį nepageidavo.
10. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas negali išeiti už pareikšto reikalavimo ribų ir savo nuožiūra numatyti kompensacijos formą ar dydį. Nenustačius teisingo kompensavimo už naudojimąsi didesniu buto plotu, būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovės teisės, kurios nuosavybės dalis bendrame daikte yra tokia pati kaip ir ieškovo. Sprendžiant iš teismui pateiktų duomenų, nėra pagrindo suteikti ieškovui pranašumo naudotis didesne buto dalimi, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus prieinama išvados, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, taigi ieškinys atmetamas.
11. Taip pat pabrėžtina, kad šio ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl naujos naudojimosi butu tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teikiant naują ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
13. Ieškinys yra atmestas, atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.81 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Nepriteisti iš ieškovo M. L. atsakovės S. L. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.