Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), besinaudojantis ir sutinkantis procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. S. 2024 m. spalio 19 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu kumščiu trenkė broliui D. S. į veidą, po to koja spyrė į pilvo sritį ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies voke nukentėjusiajam D. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad kaltinamasis konflikto metu kumščiu trenkė broliui D. S. į veidą, po to koja spyrė į pilvo sritį ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies voke nukentėjusiajam D. S. nežymiai sutrikdė sveikatą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs aukščiau šiame nuosprendyje nurodytų įrodymų visumą. Kaltinamasis T. S. pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiojo D. S. bei liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4131/2024(01) užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. B. skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 123-124), 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjęs, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 125-126). Kaltinamasis dirba (b. l. 130), savanoriškai atlygino civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį 100,20 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (b. l. 44-45, 54, 55).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis nėra charakterizuojamas neigiamai, nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika veikiau buvo atsitiktinio pobūdžio) sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, neženkliai didesnę nei įstatymo numatytas šios bausmės minimalus laikotarpis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą atliekančios institucijos leidimo bei nuo 22.00 val. iki 07.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamajam skirti šiuos įpareigojimus nėra tikslinga. Kaip minėta, kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, dirba užsienyje, todėl tokie įpareigojimai nepagrįstai varžytų jo laisvę ir būtų neproporcingi kaltininko teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 72² straipsnis).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismas pilnamečiui asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis nusikaltimas), kategoriją (nesunkus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, siekiant auklėjamojo ir prevencinio poveikio bei siekiant paskatinti kaltinamąjį ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų, sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (50 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo vertinimu, tokia bausmė ir įpareigojimai yra adekvatūs ir pakankami nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas T. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 19 d. 23.45 val. iki 2024 m. spalio 20 d. 12.454 val. (b. l. 90-94) (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms) (BK 66 straipsnis).

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 100,20 Eur žalos atlyginimo (b. l. 44-45). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam D. S. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos (b. l. 47). Kaltinamasis T. S. nurodytą žalą atlygino (b. l. 54), civilinė ieškovė atsisakė nuo pareikšto ieškinio (b. l. 55).

Ieškovės pareikštas ieškinio atsisakymas priimtinas, nes šis jos veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, procesas šioje dalyje nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Ieškovei, kaip nurodė pareiškime, žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad ieškinio atsisakius ir teismui priėmus ieškinio atsisakymą bei bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur neturtinės ir 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, turėjo nedarbingumą. Turtinę žalą sudaro: sudaužyti akiniai – 200 Eur; negautos pajamos dėl nedarbingumo – 700 Eur; lėšos medikamentams – 100 Eur; sudaužytas mobilusis telefonas – 600 Eur (b. l. 43).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam D. S. dėl neteisėtų kaltinamojo T. S. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus (poodinė kraujosruva kairės akies voke), akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ar kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, vartojęs atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Nors nukentėjusysis nurodo, kad buvo nedarbingas, pirko vaistus, ėmė nemokamas atostogas, dėl to prarado pajamas, kurias prašo priteisti, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes ir prašomą priteisti sumą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys duomenys apie telefono ir akinių sugadinimą yra prieštaringi. Kaltinamasis nurodo, kad minėti daiktai po konflikto liko nesugadinti, nukentėjusysis teigia priešingai. Byloje nėra jokių akinių ir telefono sugadinimo faktą patvirtinančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti T. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 19 d. 23.45 val. iki 2024 m. spalio 20 d. 12.454 val. (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo įmokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam D. S. iš T. S. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priimti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinė ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 100,20 Eur žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.