Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-12-13 · Civilinė byla Nr. 2-834-878/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
2-834-878/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00616-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
P. N.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-834-878/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00616-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2.; 44.5.2.16.; 99.7.; 99.9.; 116.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui A. R., atsakovui P. N. ir jo atstovui advokatui E. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui P. N. dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. N. 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už ieškovo mažamečio sūnaus M. R. sumušimą. Atlikus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, buvo nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. apie 17.30 val. kelio Pabališkiai-Pakuonis 1-ame kilometre Pabališkių kaime, Ašmintos seniūnijoje, Prienų rajone, P. N. sudavė vieną smūgį ranka į veidą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei suspaudė jam kaklą sprando srityje, tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl veido sumušimo, kuris padarytas kietu buku daiktu, odos nubrozdinimu sprande, padarytu kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas civilinio ieškinio nereiškė, nes tyrėjai jam paaiškino, kad visi papildomi apribojimai įtariamajam ilgins bylos tyrimą, atsilieps tyrimo efektyvumui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu (tiek rajono apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme) ieškovas nebuvo supažindintas su galimybe pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nors jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsniu, 6.250 straipsniu, 6.270 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.288 straipsniu, P. N. privalėjo atlyginti. Ieškovas, nežinodamas, kad bus reikalinga pateikti dokumentus (receptus, vaistų pirkimo kasos dokumentus, degalų, sunaudotų sūnaus vežiojimui teismo procesuose bei gydymui kvitus, psichologo paslaugoms ir kt.) reiškiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, juos išmetė, todėl prarado galimybę pareikšti šį ieškinį, tačiau nuteistojo P. N. nusikalstama veika pakenkti neturtiniai ieškovo interesai. Neturtinę žalą sudaro ieškovo A. R. patirtos dvasinės kančios dėl sūnui padarytų sužalojimų bei dvasinio sukrėtimo, po kurio sūnus tapo uždaras, sutriko bendravimas su artimaisiais ir draugais, skaudėjo ir svaigo galva, pasidarė irzlus. Didelį diskomfortą ir nepatogumus ieškovui sudarė ikiteisminio tyrimo metu atliekami procesiniai veiksmai su juo ir sūnumi bei ilgai užsitęsęs bylinėjimasis teismuose, kur ieškovo dalyvavimas atėmė daug laiko ir turėjo tiesioginės įtakos jo finansinei padėčiai, kadangi jis dirbo „Fakro stogo langai“ įmonės direktoriumi, užsiėmė prekių tiekimu bei įmonės valdymu ir didesnę laiko dalį praleisdavo užsienyje (medžiagų užsakymai, rinkos tyrimai, klientų paieška). Po šio įvykio labai pablogėjo sūnaus santykiai su jo motina, buvusia ieškovo žmona, broliu, kitais giminaičiais iš motinos pusės, dėl ko sūnus iki šiol labai pergyvena. Atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtų ir iki šiol patiriamų išgyvenimų.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, be to, dėl bylą tiriančių pareigūnų, prokuroro kaltės nebuvo pripažintas ir nukentėjusiojo M. R. įstatyminiu atstovu. Dėl pareigūnų aplaidumo vaiko atstovu buvo paskirtas vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Tokių pareigūnų veiksmų jis neskundė. Ieškovo sūnus po įvykio jautė moralinę skriaudą, buvo psichologinių sutrikimų, nemiegodavo, reikėjo sūnų guosti, be to, ieškovas nuo atsakovo labai seniai yra nukentėjęs. Pinigų prašo, nes ieškovas jautėsi pažemintas ir patyręs psichologinį sukrėtimą, kad atsakovas, būdamas svetimas žmogus, mušė jo sūnų. Ieškovui padaryta moralinė žala galėtų būti įvertinta ir 50000 Lt, bet jis, vadovaudamasis teisingumo principu ir krikščionišku supratimu, prašo mažesnio atlyginimo. Sūnų reikėjo vežioti pas psichologą, o pats ieškovas pas psichologą nesilankė. Sūnui buvo pasamdęs atstovą Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bet negali pasakyti, kodėl pasamdytas atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo nepagrįstas, ieškovas savo patirtą neturtinę žalą - dvasines kančias dėl sūnui padarytų sužalojimų, dvasines kančias ir nepatogumus dėl veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, dėl užsitęsusio bylinėjimosi ir dėl to kilusių nepatogumų jo finansinei padėčiai kildina iš atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jo sūnaus M. R. atžvilgiu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau iš esmės trūksta priežastinio ryšio ieškovo patirtai žalai susieti su atsakovo veiksmais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas pareikšti civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, tame tarpe sąlygą, kad nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-805/2012 ar prieš tai atliktame ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju BPK 28 straipsnio 1 dalies tvarka nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Netapęs nukentėjusiuoju, ieškovas prarado BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę inicijuoti atskirą civilinę bylą teisme. Be to, ieškovas, kuris nurodo savo tariamai patirtas dvasines kančias dėl sūnui M. R. padarytų sužalojimų, nenurodo, jog dėl savo paties kaltės jis pats dvejus metus nevykdė esminės tėvo pareigos teikti išlaikymą savo dviems nepilnamečiams sūnums, vienas iš kurių yra M. R..

Atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovas P. N. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo atžvilgiu nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nebuvo už tokią veiką nubaustas. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš jo pinigų.

Atsakovo atstovas advokatas E. M. paaiškino, kad baudžiamoji byla Nr. 1-39-805/2012 buvo inicijuota M. R. tėvo A. R. pareiškimu. Ieškovas nebuvo nukentėjusiojo atstovu šioje byloje, o tik liudytoju. Jis neįtraukė į civilinę bylą savo sūnaus, kuris jau yra 16 metų, bendraieškiu, reikalavimą reiškia tik savo paties naudai. Ieškovas vertina sau padarytą asmeninę žalą, vertina save kaip nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-805/2012. Tačiau baudžiamojoje byloje, kurią ieškovas pats inicijavo ir aktyviai dalyvavo teisiamajame posėdyje, jis nesurado galimybės įstoti į bylą sūnaus atstovu ar inicijuoti civilinį ieškinį, pats irgi neįstojo nukentėjusiuoju. Ieškovo reikalavimas nepagrįstas, jis žalos nepatyrė. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovui 800 Lt už jo atstovavimą civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009).

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y. tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, todėl asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą siekiama kompensacinių ir socialinio teisingumo atkūrimo tikslų – priteisiant atlyginti neturtinę žalą svarbiausias veiksnys yra ne kompensacijos dydis, bet pats teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Šių tikslų įvertinimas leidžia aiškiai nustatyti trečiųjų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimo ribas ir jas lemiančius veiksnius. Tėvų teisė reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nusikalstamų veikų prieš jų nepilnamečius vaikus padarymo atveju teismų praktikoje yra pripažįstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-355/2005, 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, ir kt.). Tačiau teismų praktikoje sužaloto asmens artimųjų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo grindžiama būtent artimųjų dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, nerimu dėl artimo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, jo gijimo perspektyvų, patirtų paties sužaloto artimojo didelių fizinių bei dvasinių kančių. Taigi, tokia teisė grindžiama išskirtinėmis žalos padarymo, itin glaudaus ryšio tarp nukentėjusiojo ir ieškinį pareiškusio artimojo asmens, aplinkybėmis. Neturtinės žalos tretiesiems asmenims atlyginimo galimybė turi būti siejama su padaryto teisės pažeidimo sunkumu ir gali būti pateisinama tik kai sunkiai sužalojama nukentėjusiojo sveikata ar atimama gyvybė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. R. yra M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 24). Atsakovas P. N. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-805/2012 nuteistas pagal BK140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus M. R. sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio veido sumušimu, kuris padarytas kietu buku daiktu, odos nubrozdinimu sprande, padarytu kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais (b.l. 25-30, 31-35). Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas M. R. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-39-805/2012 1 t., b.l. 28), jo atstovu pagal įstatymą procese pripažinta Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-39-805/2012 1 t., b.l. 16-18), ieškovas A. R. šioje baudžiamojoje byloje apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusiuoju jis nebuvo pripažintas.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovo P. N. ieškovo mažamečiam sūnui M. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas objektyviai negalėjo sukelti M. R. tėvui, ieškovui A. R. tokių dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo, kuriuos teismas galėtų laikyti pakankamai intensyviais, vertinant juos tiek susiformavusios teismų praktikos požiūriu, tiek kompensacinių ir socialinio teisingumo atkūrimo tikslų požiūriu, todėl teismas ieškinyje nurodytus ieškovo A. R. reikalavimus dėl neturtinės žalos jam atlyginimo atmeta, nes jokios išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti neturtinės žalos jam padarymą, šiuo atveju byloje neegzistuoja. Pažymėtina, jog teismine tvarka ginamos realiai pažeistos asmenų teisės, o ne tam tikrais samprotavimais, teisiniais argumentais grindžiami tariami pergyvenimai. Tėvų rūpestis dėl savo vaikų fizinės ir dvasinės gerovės yra natūralus jausmas, tačiau tik tokiu atveju, kai egzistuoja realus pagrindas itin nerimauti, patirti tikrus išgyvenimus, rūpestį dėl tam tikrų pašalinių veiksnių, apibrėžtų įstatyme, gali būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo tėvams klausimas.

Nors ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą reiškė tik savo naudai, jis jį grindė ir tuo, kad tokia žala padaryta ir jo sūnui M. R., kuris baudžiamojoje byloje Nr. 2-39-805/2012 buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pastebėtina, kad ieškovas, būdamas nepilnamečio M. R. tėvu, vaiko teisę į jam nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą gali ginti, pagal įstatymą atstovaudamas savo sūnaus interesams pareiškiant civilinį ieškinį nepilnamečio M. R. interesais, nes civiliniu ieškovu turi būti tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Tokiu atveju, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio) naudai.

Ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 26,65 Lt pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis), o atsakovui priteistinos 800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir vertintinos atsižvelgiant į parengtus bylos dokumentus, atsakovo atstovavimą teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose (CPK 98 straipsnis) (b.l. 44, 56).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R. valstybei 22,65 Lt (dvidešimt du litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovui P. N. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė