Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. 2-3158-399/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
2-3158-399/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00991-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
P. B., S. B.
Advokatai
Remigijus Uckus
Civilinė byla Nr. 2-3158-399/2018Proceso Nr. 2-28-3-00991-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.5.2.16.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, Gretai Nečiūnaitei,

dalyvaujant ieškovei A. Š.

ieškovės atstovui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams P. B., S. B., S. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. B. 658,75 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos, 300 Eur atstovavimo išlaidų; P. B. neturint savarankiškų lėšų, priteisti iš atsakovo įstatyminių atstovų S. B. ir S. B. 658,75 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos, 300 Eur atstovavimo išlaidų.

Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 17 val. 50 min., -, Marijampolė, ieškovei priklausančioje privačioje valdoje, ją užpuolė nepilnametis P. B., kuris rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl kurio ieškovė patyrė apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno komplikuotą lūžimą, dėl kurio 2017 m. rugsėjo 8 d. jai buvo atlikta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžimo atvira repozicija, lūžgaliai atstatyti į anatominę padėtį ir sutvirtinti titano plokštelėmis, dėl atliktos operacijos laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo nedarbinga, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiu. 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 620/2017 (09) jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl minėto įvykio Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1- 45914-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 straipsnio 1 dalį, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 170 straipsniu, kadangi kaltininkas P. B. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 16 metų amžiaus, kurio sulaukus asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutraukus bylą kaltininkas nukentėjusiosios neatsiprašė, turtinės ir neturtinės žalos neatlygino. Baudžiamojoje byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir liko neišspręstas. 2017 m. spalio 26 d. ieškovė su rašytine pretenzija kreipėsi į kaltininko P. B. įstatyminius atstovus tėvus S. B. ir S. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kviesdama juos susitikti ir aptarti žalos dydį bei jos atlyginimo klausimus. Tačiau kaltininko įstatyminiai atstovai į pretenziją nereagavo, kviečiami susitikti neatvyko. Nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala A. Š. liko neatlyginta.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametis P. B. savo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veiksmai - smūgis nukentėjusiajai į apatinio žandikaulio sritį ir nuo šio smūgio atsiradęs nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Dėl patirto sužalojimo ir gydymosi ji negavo darbo užmokesčio atskaičius mokesčius - 1071,82 Eur, atitinkamai rugsėjo mėnesį - 502,15 Eur, spalio mėnesį - 569,67 Eur. Tai yra darbovietėje dėl nedarbingumo negautos pajamos. Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyrius tuo pačiu nedarbingumo laikotarpiu A. Š. išmokėjo viso 454,40 Eur ligos išmokų. Tokiu būdu A. Š. dėl nedarbingumo negautas pajamas sudaro - 617,42 Eur (1071,82-454,40 = 617,42 Eur).

Ieškovė taip pat turėjo su sužalojimu susijusių išlaidų: vaistams - 12,11 Eur, pretenzijos siuntimo atsakovams išlaidos - 0,58 Eur, degalų išlaidos vykstant į LSMU Kauno klinikas ir atgal į namus - 28,64 Eur. Turtinė žala dėl atsiradusių išlaidų sudaro 41,33 Eur. Iš viso dėl nusikalstamos veikos A. Š. patyrė 658, 75 Eur turtinę žalą (617,42 Eur + 41,33 Eur = 658,75 Eur). Atstovavimo išlaidos, t. y. teisinės konsultacijos, dokumentų parengimas, ieškinio parengimas, ieškinio pateikimo teismui dienai sudaro 300 Eur.

A. Š. neteisėtais veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 250 straipsnio 2 dalis privalo atlyginti nusikaltimą įvykdęs asmuo. Įvykio metu ir tuoj po jo, A. Š. buvo netekusi sąmonės, atsigavusi patyrė didžiulį šoką ir pažeminimą, nes sužalota buvo privačiame savo namų kieme, matant kitiems nepilnamečiams. Iš karto po įvykio ir iki šiol, ji jaučia skausmą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, 2017 m. rugsėjo 8 d. jai buvo atlikta operacija - apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, kurios metu žandikauliui sutvirtinti buvo įstatytas titano implantas. Po operacijos buvo sutrikęs miegas, bendravimo ir valgymo funkcijos. Iki šiol jaučia skausmus operacijos vietoje, kur buvo sutvirtintas žandikaulis, prisilietus ar keičiantis orams. Šiuo atveju kaltininko P. B. veiksmais, padarytais esant kaltės formai - tiesioginei tyčia, buvo padaryta žala A. Š. fizinei bei psichinei sveikatai. Ieškovė padarytą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Teigia, jog istorija prasidėjo dvi dienos prieš įvykį, kai nepilnamečių vaikų grupelė pradėjo mėtyti kankorėžius į ieškovės kiemą ir kieme esančią anytą (85 metų); ieškovė priėjo pažiūrėti kas per vaikai mėto, ji jiems nieko nesakė, ir tada vienas jų, būtent P. B. puolė į kiemą, užsimojęs ir iš karto smogė į veido sritį ir ji prarado sąmonę. Ieškovė nurodo, kad atsigavo tik po keleto minučių. P. B. į jos kiemą pateko pro vartelius. Ieškovė tik atsimena, kad P. B. įlėkęs į kiemą pasakė „gausi“, o daugiau nieko neatsimena; kai atgavo sąmonę - vaikų jau nebuvo, bet iš pradžių buvo trys vaikai. Turtinės žalos prašo priteisti negautas pajamas, kelionės išlaidas bei vaistų išlaidas. Neturinė žala atsirado nes ji dėl nepilnamečio atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, didžiulį skausmą, prieš operaciją ir po; mėnesį negalėjo normalaus maisto valgyti, miegoti, bendrauti. Miegoti negalėjo ir dėl skausmo ir dėl psichologinių dalykų. Žandikaulis lūžo dvejose vietoje – dešinėje ir kairėje. Iš Sodros gavo 454,40 Eur ne darbo išmoką, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 10 d. Ieškovė nurodo, jog po operacijos gydytojas paaiškino, kad į ateitį nieko negali prognozuoti, sakė tik, kad atsilieps visą gyvenimą, nes buvo pažeisti nervai dėl kurių buvo ilgą laiką tempimas, kurį ir dabar jaučia, ypač keičiantis orams, nes jaučiamas gėlimas ir skausmas; kuris jaučiasi valantis dantis; implantai implantuoti visam gyvenimui, gydytojas aiškino, kad gali būti ir atmetimo reakcija tuomet reikėtų vėl operuoti. Dėl kelionės išlaidų į klinikas - nurodo, jog po to kai buvo klinikose suteiktas nedarbingumo laikotarpis iki 2017 m. rugsėjo 19 d., po to jį tęsė šeimos gydytojas, ir dar teko važiuoti papildomai į klinikas, kadangi šeimos gydytoja nebuvo susidūrusi su tokiomis problemomis, tai siuntė pasikonsultuoti į klinikas, stebėti kaip gyja.

Ieškovės atstovas advokatas Remigijus Uckus teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį ieškovė palaiko pilna apimtimi palaiko.

Dėl faktinių aplinkybių A. Š. atsakovas paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. 17 val. 50 min. savo namų kieme, Vilkaviškio g. 60 A, Marijampolė, buvo užpulta ieškovė, jai priklausančioje privačioje valdoje, ją užpuolė atsakovas nepilnametis P. B., kuris rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl kurio ieškovė buvo nesunkiai sužalota, patyrė apatinio žandikaulio komplikuotą lūžimą, dėl ko pakankamai ilgai gydėsi, buvo atliktos operacijos, ir dėl to atsirado tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, kadangi atsakovas P. B. bylos nagrinėjimo metu ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. nebuvo sulaukęs šešiolikos metų, ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Baudžiamojoje byloje nebuvo galimybės spręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi byla nepasiekė teismo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą civiline tvarka. Byloje pateiktais duomenimis, iš baudžiamosios bylos patvirtintais dokumentais, kurie yra pridėti prie nagrinėjamos bylos, pilnai įrodoma, jog kaltas asmuo dėl šio nusikaltimo – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovei yra P. B.; jis pats to neneigė. Yra deliktinė atsakomybė, kadangi žala buvo padaryta būtent nusikalstama veika. Pateikti dokumentai patvirtina tiek turtinę žalą, tiek turėtas išlaidas atstovavimo. Neturtinė žala pasireiškė didžiuliu fiziniu skausmu tiek įvykio metu, tie po jo, tiek operacijos metu, tiek pooperaciniu laikotarpiu, kadangi po smūgio ieškovė buvo ilgai netekusi sąmonės, atsigavusi patyrė didelį šoką ir didžiulį pažeminimą, kadangi viskas vyko privačiame savo namų kieme, matant kitiems nepilnamečiams vaikams, kadangi P. B. buvo ne vienas, buvo daugiau atėjusių vaikų. Be to, 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo atlikta sudėtinga apatinio žandikaulio komplikuoto lūžimo atvira repozicija, lūžgaliai atstatyti į anatominę padėtį ir sutvirtinti titano plokštelėmis, kurie išlikę ir šiai dienai, ir nėra žinoma ar ateityje bus atmetimo reakcija, ar nebus, tačiau išliko visam gyvenimui, dėl šio dalyko ieškovė jaučia didelį diskomfortą, ypač atšalus orams, padidėjus drėgnumui jaučiamas skausmas, gėlimas, tirpimas; liko randas veide visam gyvenimui; ilgą laikotarpį ir po įvykio, ir po operacijos, negalėjo ieškovė normaliai nei bendrauti, nei dirbti, nei maitintis, buvo sutrikęs miegas. Įvykis padarė psichologinį poveikį – kai moteris patiria smurtą savo namų kieme, iš nepilnamečio vaiko visiškai be jokios paaiškinamos priežasties, tai didžiulis nervinis šokas ir pažeminimas. Per visą laikotarpį atsakovai nebandė susisiekti, atsiprašyti ar atlyginti žalą ieškovei.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, jog P. B. įvykdė nusikalstamą veiką, kurio metu padarė ieškovei nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko atsirado neturtinė ir turtinė žala. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Iš pateiktos medžiagos matosi, jog šie jo veiksmai yra tiesiogiai susiję su pasekmėmis, kurios atsirado dėl padarytų veiksmų, tai yra smūgio sudavimo į veido sritį. Turtinę žalą grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokėta suma - pateikiama pažyma, uždarosios akcinės bendrovės „Jysk Baltic“ pažyma, kurioje nurodoma, kiek ieškovė būtų gavusi pajamų, jei būtų buvusi darbinga, ir išvedus skirtumą- nedarbingumo negautos pajamos yra 617,42 Eur; 41,33 Eur kitos išlaidos, kurias sudaro: 12,11 Eur vaistams, 0,58 Eur už pretenzijos siuntimą atsakovams, 28,64 Eur degalų išlaidos vykstant į LSMU Kauno klinikas konsultacijų ir gydymo tikslais ir atgal į namus. Taigi, viso turtinę žalą sudaro 658,75 Eur. Dėl neturtinės žalos ieškovei – buvo didžiulis šokas, sudėtinga operacija, dviejose vietose titano implantai, kurių neaišku ar organizmas ateityje neatmes ir nereikės kitų operacijų, ieškovė jaučia didžiulį diskomfortą, išsekusi nervinė sistema, miego sutrikimai, pasikeitus orams jaučia skausmą, nors jau praėjo beveik metai po sužalojimo.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė iki teismo posėdžio pradžios, todėl jos laikomos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant, kadangi jie neprašė atidėti bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 str. 2d.).

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 142 str.) ir jų pozicija byloje nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 18 val. namų valdos, esančios Marijampolė, Vilkaviškio g. 60A, priklausančios ieškovei, kieme nepilnametis atsakovas P. B., gimęs 2002 m. gegužės 24 d. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį ieškovei į veido sritį dėl kurio ieškovė patyrė apatinio žandikaulio dešinės pusės komplikuotą lūžimą . Ieškovei buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 8 d. apatinio žandikaulio komplikuoto lūžimo atvira repozicija, tai yra pasislinkusios iš normalios vietos kūno dalies atitaisymas, lūžgaliai atstatyti į anatominę padėtį ir sutvirtinti titano plokštelėmis, ieškovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji buvo nedarbinga dėl patirto sužalojimo ir atliktos operacijos nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., tai yra sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Po to nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2017 m. spalio 10 dienos.

Šios aplinkybės nustatytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą 2017 m. rugsėjo 21 d. ( toliau nutarimu, b.l.12-14), kuriame fiksuotos įvykio aplinkybės, kad ieškovei išėjus į kiemą ir žiūrint į vaikus, vienas jų, tai yra P. B. įbėgęs į kiemą sudavė dešinės rankos kumščiu smūgį į veido sritį ir dėl to ieškovė patyrė anksčiau aprašytą sužalojimą. Apklaustas liudytoju P. B. pripažino sudavęs smūgį ieškovei į veidą, tai yra nurodė, kad „... priėjo prie to namo tvoros vartelių , juos atidarė ir iš karto , nieko nesakęs, vieną kartą sudavė tai moteriai iš dešinės rankos kumščio į kairės pusės žandą. Moteris po smūgio iš karto nukrito ant žemės, jis pabėgo iš tos vietos.... Dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi.“ Nutarime nurodytos aplinkybės faktiškai sutampa su ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad vaikai į kiemą mėtė kankorėžius ar kaštonus ir ji į juos žiūrėjo. Skiriasi aiškinimas ieškovės ir P. B. nutarime tik tuo, kad ieškovė sakė jog nefilmavo ir nefotografavo vaikų, o P. B. tvirtino priešingai. Ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi tame pačiame nutarime nurodyta, kad „P. B. tyčia be jokios pateisinamos priežasties dėl menkaverčių dingsčių, panaudojo fizinį smurtą A. Š. atžvilgiu ir ją sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.“ Nutarime taip pat konstatuota, kad P. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. požymius, tačiau baudžiamoji atsakomybė atsiranda už šią veiką nuo 16 metų amžiaus P. B. veikos padarymo metu neturėjo 16 metų ir baudžiamasis procesas buvo nutrauktas P. B. atžvilgiu, nesant amžiaus, kurio sulaukus asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

A. Š. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ji buvo sumušta 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 18 val. bei kreipėsi į skubios pagalbos skyrių, buvo paguldyta į Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, nustatyta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, lūžgaliai atstatyti į anatominę padėtį, atlikta osteosintezė titaninėmis plokštelėmis, pasluoksniui susiūta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje 2017 m. rugsėjo 13 d. ( b.l. 17-18) nurodyta, kad A. Š. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai, kad ieškovė buvo nedarbinga ir nedirbo bei negavo darbo užmokesčio nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017m. spalio 10 d. patvirtina UAB „Jysk Baltic“ pažyma apie negautas pajamas 2017 m. spalio 23 d. ,kurioje nurodyta (b.l.10), kad darbuotoja A. Ų. nedirbo nuo 2017 m. rugsėjo 6d. iki 2017 m. spalio 10 d. ir dėl to negavo darbo užmokesčio. Rugsėjo mėn. priskaičiuota negautų pajamų 601,68 EUR (atskaičius mokesčius – 502,15 EUR, spalio mėn. 605,25 EUR, atskaičius mokesčius 569,67 EUR.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymoje apie išmokėtas išmokas 2017 m. spalio 18 dienos (b.l. 9) nurodyta, kad ieškovei buvo mokama ligos išmoka nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. spalio 10 d. ir išmokėta viso 454,40 EUR.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad kuro (kelionės) išlaidos į Kauno klinikas ir atgal sudaro 28,64 EUR, vaistai kainavo 12,11 EUR, pretenzijos atsakovams išsiuntimas 0,58 EUR, tai yra viso šios išlaidos yra 41,33 EUR (b.l.6-8).

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti 658,75 EUR turtinės žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo P. B. veiksmų, tai yra smūgio kumščiu sudavimo į veido sritį be jokios pateisinamos priežasties patyrė sveikatos sužalojimą, negalėjo dirbti, buvo gydoma Kauno klinikose ir operuota jose, taigi jai reikėjo vykti į klinikas ir atgal, pirkti kuro kelionei, vaistų nurodytų receptuose, byloje yra duomenys, kad ieškovė siuntė pretenziją atsakovams ir turėjo išlaidas išsiuntimo pretenzijos (b. l. 24). Viso ieškovė turėjo šių išlaidų 41,33 EUR , tai reiškia, kad ieškovė patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų P. B. veiksmų, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė, tai yra turtinė prievolė , kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). P. B. atliko veiksmus, kurie draudžiami atlikti įstatymu, nes už tokį kūno sužalojimą, kokį jis padarė ieškovei, numatyta baudžiamoji atsakomybė, tarp jo ir ieškovės nebuvo sutartinių santykių ir teismas konstatuoja, kad atsirado deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.). Tarp P. B. neteisėtų veiksmų, tai yra veiksmų kurie yra draudžiami įstatymais, o būtent smūgio kumščiu sudavimo ir pasekmių – A. Š. kūno sužalojimo, specialisto įvertinto nesunkiu kūno sužalojimu, žandikaulio dešinės pusės komplikuoto lūžimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai yra sveikatos sužalojimas yra P. B. neteisėtų ir kaltų veiksmų rezultatas ir nustačius visas sąlygas reikalingas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 2 d.) bei asmenį padariusį žalą, teismas priteisia ieškovei turtinę žalą 41,33 EUR, nes CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikyti tokio elgesio taisyklių, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, o jeigu tokia žala padaryta ją turi atlyginti už ją atsakingas, ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas 617,42 EUR. Ieškovė pateikė įrodymus jog ji dirbo UAB Jysk Baltic, ir gavo darbo užmokestį, tačiau dėl patirto žandikaulio komplikuoto lūžimo negalėjo dirbti nuo 2017m rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 10 d. ir negavo darbo užmokesčio, kurį būtų gavusi jeigu būtų galėjusi dirbti, o būtent negavo 1071, 82 EUR (502,15 EUR pridėti 569,67 EUR, b. l. 10). Minėtu laikotarpiu ieškovė gavo ligos išmoką viso 454, 40 EUR (158,05 pridėti 197,57 pridėti 98,78 EUR, b.l. 9), tai yra ieškovė negavo 617, 42 EUR pajamų, kurias būtų gavusi jeigu nebūtų buvusi sužalota ir būtų galėjusi dirbti bei dirbusi (1071, 82 atimti 454,40 yra 617,42 EUR), todėl negautos pajamos ieškovei priteisiamos.

CK 6.276 str. 1 d. str. nustatyta, kad nepilnametis nuo 14 metų iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. P. B. žalos padarymo metu (2017-09-06) buvo 15 metų, todėl taikoma ši įstatymo nuostata ir žala priteisiama iš P. B.. CK 6.276 str. 2 d. nustato, kad tokiam asmeniui (nuo 14 metų iki 18 metų) neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, ją turi atlyginti tėvai jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovai byloje buvo neaktyvūs ir neįrodinėjo bei neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl tenkinamas ir antras ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš P. B. tėvų, pačiam nepilnamečiui neturint turto ar pajamų žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais jeigu padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6. 250 str. 1 d., 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl atsakovo P. B. nusikalstamų ir neteisėtų veiksmų buvo sužalota sveikata, taigi ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pagal specialisto išvadą baudžiamojoje (ikiteisminio tyrimo) byloje P. B. padarė nesunkų sveikatos sužalojimą A. Š., tačiau ieškovei buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno komplikuotas lūžimas, buvo atlikta repozicija (atstatymas kūno dalies), lūžgaliai atstatyti į anatominę padėtį ir sutvirtinti titano plokštelėmis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - smūgio sudavimo kumščiu- ieškovė be abejo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, ji buvo nedarbinga daugiau kaip 10 dienų, buvo atlikta operacija, įdėtos titano plokštelės, kurias organizmas gali atmesti, ieškovė negalėjo valgyti įprasto maisto, jai buvo sunku kramtyti bei nuryti maistą, jautė ir jaučia skausmą, gėlimą, tirpimą ypač esant oro permainoms, valantis dantis. Buvo sužalota veido sritis, liko randas. Ieškovė yra pakankamai jauno amžiaus moteris ir sužalojimai veide be fizinio skausmo sumažino galimybę bendrauti, ieškovės buvo klausiama kaip ji patyrė šį sužalojimą. Ieškovė iš karto po sužalojimo parkrito, prarado sąmonę ir be abejo dėl smurto patyrė didžiulį išgąstį bei . Ieškovei buvo sunku kalbėti bei miegoti, tai yra dėl patirto smurto savo namų kieme, kurį padarė be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties nepilnametis asmuo ir dar matant kitiems nepilnamečiams, jai sutriko miegas, jautė pažeminimą bei ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, kadangi pasijuto nesaugi net savo namo kieme. Kiekvienas asmuo yra individualus ir į patirtą fizinį smurtą reaguoja skirtingai, tai yra skirtingai jaučia skausmą bei pergyvena dėl patirto smurto iš kito asmens.

Buvo sužalota didžiausia kiekvieno asmens vertybė, o būtent sveikata, kuri ne visuomet pilnai atstatoma ir šiuo atveju neaišku ar nebus titano plokštelių atmetimo ir nors sužalojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotas kaip nesunkus, tačiau ieškovė buvo operuojama, buvo nedarbinga nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 10 d., tai reiškia jog negalėjo dirbti, gauti darbo užmokestį. Patirtas sužalojimas neigiamai veikė ieškovės savijautą bei sumažino galimybę bendrauti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs ir suformavęs Teismų praktiką, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, neturėtų būti įrodinėjamas, tai yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-151/2013).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 str. 2 d. teismas turi teisę nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, tai yra į tas, kurios minėtoje teisės normoje neišvardintos, tačiau jos turi reikšmės bylai.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas pasisako jog šioje byloje svarbu ne tik tai kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ieškovei, bet ir tai jog ją sužalojo nepažįstamas, nepilnametis asmuo be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties, sužalota buvo veido sritis, ieškovė patyrė komplikuotą žandikaulio lūžimą, taigi buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas. Neturtinė žala padarytas tyčiniais, smurtiniais ir nusikalstamais (neteisėtais) veiksmais, nesant jokiai pačios ieškovės kaltei ar neatsargumui. Kad nebuvo jokios pateisinamos priežasties ir ieškovės kaltės konstatuota ir ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojon atsakomybėn P. B. buvo nepatrauktas ne dėl to, kad nepadarė nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.,bet dėl to, kad neturėjo amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už tokios veikos padarymą, tai yra neturėjo 16 metų. P. B. smūgį kumščiu ieškovei sudavė būdamas 15 metų ir be abejo suprato, kad neteisingai pasielgė, pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė jog tokį smūgį sudavė ir dėl to gailėjosi. Teismas neturi duomenų jog atsakovo P. B. ar jo tėvų sunki turtinė padėtis, šios aplinkybės atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str.). Atsakovai jau iš pretenzijos siųstos ieškovės atstovo galėjo suprasti jog reikės spręsti žalos atlyginimo klausimą, tačiau į pretenziją nereagavo kaip ir neteikė atsiliepimo byloje, neatvyko į teismo posėdį nors procesiniai dokumentai (šaukimai) įteikti (2017-07-18). Atsakovai neatsiprašė ieškovės, jos nelankė ligoninėje, nebandė spręsti geruoju žalos atlyginimo klausimo.

Panaudojus fizinį smurtą buvo sužalota asmens sveikata, tai yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė, ieškovė patyrė didelį tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Turtinė žala padaryta pakankamai didelė – 658, 75 EUR (617,42 pridėti 41.33) . Dėl smūgio sudavimo kilo sunkios pasekmės ieškovė buvo gydoma ligoninės stacionare, buvo operuojama, žandikaulio lūžimas buvo komplikuotas, žandikaulis buvo sutvirtintas titano plokštelėmis, galima jų atmetimo reakcija.

Nustatant neturtinės žalos dydį reikalinga atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir dėl to teismas pasisako, kad ieškovė buvo sužalota tyčiniu neteisėtu veiksmu, ją sužalojo nepilnametis asmuo būdamas 15 metų, jis ir šiuo metu yra nepilnametis ir galimai neturi turto nei pajamų, atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą padarė nepilnametis asmuo neturtinės žalos dydis mažinamas, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-167/2010). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį jis turi būti parinktas toks, kad kuo teisingiau būtų sudarytos materialinės prielaidos iš naujo sukurti tai ko negalima sugrąžinti ir, kad asmens sveikata kaip fizinės ir psichinės gerovės būsena yra viena fundamentaliausių ir b vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Atvejais kai sužalojama asmens sveikata neteisėtais kito asmens veiksmais yra pakankamu pagrindu priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-167/2010). Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais kaip jau minėta priteistinos neturtinės žalos dydį mažina, tuo pačiu pasisakydamas, kad ieškovė buvo sužalota savo namo kieme, nepilnamečio asmens be jokios pateisinamos priežasties, P. B. ir jo tėvai kuris iki šio laiko ieškovės net ir neatsiprašė, sužalota buvo galvos (veido) sritis, ieškovė patyrė fizinį skausmą, buvo operuota bei intensyvius dvasinius išgyvenimus ir teismo nuomone tiek nukentėjusios A. Š. fizinio ir dvasinio skausmo kompensavimą, tiek teisingumo ir proporcingumo principą atitinka 5000 eurų neturtinės žalos priteisimas.

Ieškovė bylą vedė per atstovą advokatą R. Uckų ir turėjo teisinės pagalbos išlaidų, įrodymai yra byloje pateikti ir šios išlaidos priteisiamos ieškovei (CPK 98 str., 93 str.).

Ieškinys tenkinamas pilnai ir iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais,269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 658, 75 EUR turtinės žalos, 5000 EUR neturtinės žalos ir 300 EUR bylinėjimosi išlaidų iš nepilnamečio atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečiui atsakovui P. B. neturint turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas (žalą ir bylinėjimosi išlaidas bendra suma 5958,75 EUR) turi atlyginti jo tėvai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš nepilnamečio atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,74 EUR žyminio mokesčio ir 42,12 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nustatyti, kad nepilnamečiui atsakovui P. B. neturint turto ar uždarbio (pajamų) priteistas bylinėjimosi išlaidas (bendra suma 211,86 EUR) turi sumokėti jo tėvai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtntas kopijas išsiųsti atsakovams per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė