- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2-193-880/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00100-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- L. A.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimo“
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimo“ ieškinį atsakovei L. A. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės L. A. 9040 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 8 d. jis ir J. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, taip pat ir ugnies, buvo apdraustas J. P. priklausantis gyvenamasis namas, malkinė, 2 daržinės, sandėlis, klėtis ir tvartas. 2011 m. gegužės 10 d. kilo gaisras L. A., J. P., R. K. priklausančiuose dvejuose klojimuose ir ūkiniame pastate. Gaisro metu sudegė ieškovo apdraustas J. P. nuosavybės teise priklausantis klojimas (daržinė). Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino jo metu padarytą 9040 Lt dydžio žalą J. P.. Ieškovui, atlyginusiam J. P. gaisro metu padarytą žalą, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovo ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, iš kurių galima būtų kildinti sutartinę atsakomybę, ieškovui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Remiantis Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma nustatyta, kad gaisras kilo ir toliau išplito gretimus pastatus nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio klojimo (daržinės). Taip pat nustatyta, kad gaisrą klojime (daržinėje) sukėlė atsakovės sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), paliktas be suaugusiųjų priežiūros, žaisdamas su degtukais klojime (daržinėje). Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei reiškia keliais skirtingais juridiniais pagrindais, nes jie, ieškovo, teigimu, vienas kito nepaneigia, todėl ieškinio pagrįstumas turi būti nagrinėjamas tiek pagal vieną, tiek ir pagal kitą pagrindą. Atsakovei priklausantis klojimas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o ieškovas neturi duomenų, jog šis klojimas be atsakovės priklausytų ir kitiems asmenims, todėl ieškinys reiškiamas atsakovei, kuri būdama klojimo savininke nesirūpino savo turtu taip, kad juo nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Taip pat kadangi tikėtina, kad gaisrą atsakovės klojime sukėlė atsakovės sūnus, kuris buvo paliktas be suaugusiųjų priežiūros, atsakomybė atsakovei kildintina ir iš LR CK 6.275 str. 1 d. Kadangi ieškovas neturi duomenų apie R. A. tėvą, ieškinys teikiamas tik L. A..
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog klojimas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškinį teikia būtent jai. Taip pat ieškovas neįvardijo, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl žalos padarymo ieškovo draudėjui J. P. ir kuo pasireiškė atsakovės nesirūpinimas savo turtu taip, kad juo nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, nors tai nėra teisinis, bet faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvadoje paminėta, kad tikėtina, jog gaisrą sukėlė R. A., tačiau vaiko nepriežiūros neįrodo. Ieškovas taip pat nepateikė nei įrodymų apie pastato trūkumus, nei apie atsakovės blogą vaiko priežiūrą, nei apie tai, kad gaisrą sukėlė neatsargus atsakovės vaiko elgesys. Neaišku, kaip buvo nustatytas žalos dydis, nes prie ieškinio pridėtas tik vienas dokumentas, t. y. lentelė, pasirašyta žalų atlyginimo eksperto A. K., kuri yra vienintelis žalos dydį pagrindžiantis dokumentas. Neaišku, ar minėtas ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją. Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra itin bloga. Ji nuo 1996 m. yra bedarbė, augina keturis vaikus, gauna 1600 Lt socialinę pašalpą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovės vyras dirba sezoninius darbus, gauna minimalų atlyginimą. Kitų pajamų ar santaupų šeima neturi. Ieškinio tenkinimo atveju, atsakovė prašo kiek galima sumažinti priteistinos žalos dydį ir išdėstyti kiek galima ilgesniam laikotarpiui.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pastatą padegė jos sūnus, o pastatas, kuris užsidegė jai nepriklauso, nes ji po motinos mirties nėra priėmusi motinos paliko ir juo tik naudojosi.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. gegužės 8 d. ieškovas ir J. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį LD Nr. 93127982, pagal kurią apdraudė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Širvintų r. 2011 m. gegužės 10 d. atsakovės valdomame negyvenamajame pastate kilo gaisras. Nuo atsakovės valdomo pastato gaisras persimetė į J. P. klojimą (daržinę), kurį J. P. buvo apdraudęs. Ieškovas kaip draudimo įmonė, pripažino gaisrą draudiminiu įvykiu ir J. P. išmokėjo 9040 Lt dydžio draudiminę išmoką. Išmokėjęs išmoką ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei dviem pagrindais, t. y. dėl to, kad gaisrą sukėlė atsakovės sūnus, ir dėl to, kad ugnis išplito dėl atsakovės pastato trūkumų.
Dėl R. A. veiksmų ir atsakovės civilinės atsakomybės už juos.
Ieškovas nurodo, kad Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. (22)3-103(8.85-22) nurodyta, kad gaisrą klojime sukėlė atsakovės sūnus R. A. (gim. 2005-01-27), paliktas be suaugusiųjų priežiūros, žaisdamas su degtukais klojime.
Atsakovė su šiuo ieškovo teiginiu nesutiko ir nurodė, kad tame klojime nuolat žaisdavo ne vien tik jos vaikas, o ir kitų kaimynų vaikai, todėl nėra pagrindo teigti, kad gaisrą sukėlė būtent jos sūnus.
Iš minėtos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. (22)3-103(8.85-22) matyti, kad tarnyba nurodė, jog tikėtina, kad gaisrą klojime sukėlė atsakovės sūnus R. A. (gim. 2005-01-27), paliktas be suaugusiųjų priežiūros, žaisdamas su degtukais klojime. Taigi, šiuo atveju tarnyba konkrečiai nenurodė, kad tikrai R. A. sukėlė gaisrą. Iš gaisrų ekspertizės išvadų skalės matyti, kad apibūdinant gaisrų priežastis naudojamos tokios sąvokos kaip tikėtina, labiausiai tikėtina ir kategoriška išvada. Remiantis šia skale, išvada „tikėtina“ duodama, kai specialisto nuomone, vertinama versija tikimybės atžvilgiu yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija. Taigi skirtingai nei labiausiai tikėtina ir kategoriška išvada, esant tikėtinai gaisrai kilimo priežasčiai negalima daryti griežtos išvados, jog būtent tai yra tikėtiniausia gaisro kilimo priežastis, nes tai reiškia, kad yra bent viena apytikriai lygiavertė gaisro priežasties versija, todėl nesant daugiau įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovės sūnus sukėlė gaisrą ir dėl to ji turi atlyginti ieškovui žalą. Šią išvadą patvirtino ir byloje apklaustas gaisrą tyręs Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kapitonas Arūnas Martinėlis, kuris nurodė, kad gaisro tyrimo metu nebuvo nustatyta vienintelė konkreti jo kilimo priežastis, o tikėtina išvada duoda dėl to, kad kaimo žmonės nurodė, jog ten nuolat žaisdavo kaimo vaikai, jų tarpe ir R. A., ir galimai jie galėjo padegti klojimą. Kitų įrodymų, kad gaisrą sukėlė R. A. byloje nėra pateikta, gaisro ekspertizę skirti netikslinga, nes praėję daugiau kaip metai, todėl šiuo pagrindu ieškovo ieškinys netenkintinas.
Dėl žalos dėl pastato trūkumų atlyginimo.
Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė būdama užsidegusio klojimo savininke nesirūpino savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sudegęs klėtis (klojimas) jai nepriklauso ir pateikė Nekilnojamojo registro duomenų išrašą, kad ji nekilnojamojo turto neturi. Tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, kad pastatas priklausė jos motinai, po kurios mirties ji turtą valdo, tačiau palikimo nepriėmė. Nagrinėjamu atveju CK 6.266 str. nuostatos numato objekto savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ir pan. sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, todėl atsakovė yra tinkama, nes teismo posėdžio metu ji nurodė, kad gyvena name ir naudojasi ūkiniais pastatais, t. y. yra jų valdytoja.
Reiškiant ieškinį LR CK 6.266 str. pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų. LR CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės ir jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad atsakovės valdytame pastate kilo gaisras, o vėliau nuo šio pastato ugnis išsiplėtė ir į kitus pastatus, tame tarpe ir į ieškovo apdraustą pastatą. Taigi, byloje nustatyta, kad dėl atsakovės valdomo pastato trūkumų, t.y. netinkamos pastato priežiūros kilo gaisras. Byloje nustatyta, kad ieškovas išmokėdamas draudiminę išmoką patyrė 9040 Lt žalą. Padarytos žalos dydžio neginčija ir atsakovė.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kilusios žalos iš dalies kaltas ir ieškovas bei J. P.. Byloje apklaustas Arūnas Martinėlis nurodė, kad gaisras persimetė į apdraustą pastatą dėl keleto priežasčių. Pirmiausia dėl didelio vėjo ir sausros. Antra dėl to, kad sudegę pastatai statyti labai seniai, rėžiniame kaime, dėl sklypų konfigūracijos jie pastatyti nesilaikant įstatymų nustatytų atstumų reikalavimų, t. y. per arti vienas kito, todėl ugnis labai lengvai persimetė į gretimus statinius ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pagrindines pajėgas skyrė apsaugoti dar neužsidegusius arti esančius kitus pastatus. Teismo vertinimu šie duomenys leidžia teigti, kad dėl žalos kilimo nėra kalta vien atsakovė. Be to, teismo vertinimu, ieškovas kaip draudimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla draudimas, prieš draudžiant tokį pastatą turėjo įvertinti galimą riziką ar net atsisakyti tokį pastatą drausti.
Atsižvelgdamas į tai ir į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtina sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kaip jau minėta, dėl žalos kilimo kalta ne vien atsakovė, žala kilo ne dėl tyčinių jos veiksmų, gaisras kilo dėl nelaimingo atsitikimo, be to, atsakovė pateikė duomenis, kad augina keturis mažamečius vaikus. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad jos vyras yra bedarbis. Nekilnojamojo turto registro duomenys byloja, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o gaunamos mėnesinės 6 asmenų šeimos pajamos 1600 Lt. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad visiškai patenkinus ieškinį atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nes ir šiuo metu atsakovė su šeima iš gaunamų pajamų vos pragyvena (CK 6.251 str. 2 d.). Remiantis tuo, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 2000 Lt žalos atlyginimo.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovė taip pat prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškovas dėl to nuomonės nepareiškė, nors buvo išsiųstas atsakovės atsiliepimas su tokiu prašymu, o byla buvo nagrinėjama keliuose posėdžiuose, tačiau ieškovas į teismo posėdžius neatvyko ir prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės 6 asmenų šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, kurią sudaro 1600 Lt per mėnesį, todėl darytina išvada, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Priteistos sumos iš atsakovės išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip sudaroma jai galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra finansiškai stipri draudimo įmonė ir skolos išdėstymas nepažeis jo interesų, todėl teismas tenkina atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir ją išdėsto 10 mėnesių, mokant po 200 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu toks skolos išdėstymas labiausiai atitinka atsakovės ir ieškovo interesus ir teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei mažamečių vaikų interesus.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 271 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 242 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovės ieškovui priteistina 22 proc. (113 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė taip pat teismui pateikė pažymą apie atstovavimo išlaidas, kurias sudaro jai valstybės paskirto advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir netenkintas visa apimtimi dėl atsakovės sunkios finansinės padėties ir kitų bylos aplinkybių, šios išlaidos valstybei neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai iš atsakovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteistą iš atsakovės 2000 Lt žalos atlyginimą ir 113 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad atsakovė ieškovui mokės po 200 litų kas mėnesį ir visą skolą sumokės iki 2013 m. gegužės 30 d.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.