Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovėms M. Z., Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarei Vaidai Meškei, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys N. V., AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šiuo atveju nepareikštas motyvuotas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, tai, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2016‑04‑27 Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė patvirtino šioje byloje ginčijamą A. B. ir atsakovės M. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip pat 2016-04-27 Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovės tėvas A. B. įgaliojo atsakovę M. Z. tvarkyti jo banko sąskaitą, atstovauti jam gydymosi ir kitose įstaigose. Minėtą sutartį ir įgaliojimą už A. B., kaip negalintį pasirašyti dėl sveikatos būklės (sutrikusi dešinės rankos judesių koordinacija), pasirašė N. V. ir patvirtino du liudytojai J. D. ir A. B.. 2016-05-04 Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė patvirtino A. B. testamentą, juo šis visą turtą paliko atsakovei M. Z.. Už testatorių A. B., kaip negalintį pasirašyti dėl sveikatos būklės (sutrikusi dešinės rankos judesių koordinacija), pasirašė K. G. ir du liudytojai J. D. ir A. B.. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016-05-09 įregistruota atsakovei M. Z. 2016-04-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu.A. B. 2016-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto grąžinimo. Nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pirmosios instancijos teismo 2017-01-05 nutartimi ieškovas A. B. pakeistas nauja ieškove – teisių perėmėja dukra N. B.. Ieškovė N. B. 2017-06-22 patikslino pradinį ieškinį.

Dėl bylos esmės

Byloje pradiniu ir patikslintu ieškiniu buvo prašoma 2016-04-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir M. Z., pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu (kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės) ir CK 1.90 straipsnio pagrindu (kaip sandorį, sudarytą dėl suklydimo). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė apgaulės fakto, bet konstatavo, kad ginčijamas sandoris sudarytas dėl suklydimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. B. pažymi, kad nors teismas laikė įrodytu tik vieną ieškinio pagrindą – suklydimą, atsižvelgdama, kad ši pagrindo dalis buvo pakankama ieškinio dalykui patenkinti, ieškovė, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismo sprendimo neskundė. Apeliaciniame skunde atsakovė M. Z. nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui nenustačius apgaulės požymių, šiuo aspektu apeliantė nepasisako ir laikosi pozicijos, jog ginčijamas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo CK 1.90 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija pasisako dėl to, ar yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo.Apeliantė M. Z. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika. Apeliantė nurodo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių suklaidinti arba suteikti klaidinančią informaciją apie sandorio esmę ir pasekmes. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra be motyvų, nes nėra nė vieno teismo argumento, dėl to, kuo pasireiškė suklydimo esmingumas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Išskiriami tokie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Taip pat neturi būti CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu.Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Tad suklydimas yra neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 4 dalimi, pripažįstama, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Sprendžiant klausimą, ar buvo suklysta, atsižvelgtina į teigiančio, jog suklydo, asmens amžių, sveikatą, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, vadovavosi įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismas savo išvadas dėl įrodinėjamų aplinkybių padarė įvertinęs faktinių duomenų visumą, byloje nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikavo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. visiško motyvų nebuvimo, nenustatyta.Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti A. B. valios formavimosi procesą. Atsakovė M. Z. apeliacinį skundą grindžia motyvais, kad A. B. valios sudaryti sandorį priežastis buvo nuolatinės priežiūros poreikis, kad A. B. buvo suinteresuotas, jog kažkas prisiimtų atsakomybę jį prižiūrėti. Apeliantė teigia, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas buvo naudingas A. B., nes jam buvo garantuota kvalifikuota pagalba slaugos priežiūros įstaigoje, priežiūra bei rūpyba iki gyvos galvos. Apeliaciniame skunde atsakovė M. Z. pažymi, kad jai pradėjus rūpintis A. B. bei jo sveikata, šis skųsdavosi, jog jo dukros paliko jį be priežiūros, nesirūpino juo, eikvoja jo pensiją. Apeliantė nurodo, kad ji rūpinosi A. B., taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų, kad N. B. pati betarpiškai savo tėvu nesirūpino, nežinojo apie jo sveikatos būklės pakitimus, jo kasdieninius poreikius, nes nuolat su šeima gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Nustatyta, kad šie duomenys užfiksuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojos baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-03-01 nutarime netenkinti pareiškėjos N. B. skundo ir nenaikinti 2017-02-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė M. Z. A. B. nuo 2016 m. pradėjo rūpintis ieškovės N. B. (pradinio ieškovo dukters) žodinio prašymo ir susitarimo laikinai suteikti pagalbą pagrindu. Apeliantė neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl tarp jos ir ieškovės buvusio žodinio susitarimo už finansinį atlygį suteikti ieškovei pagalbą sutvarkant ieškovės tėvui A. B. dokumentus slaugos pašalpai gauti ir padėti apgyvendinti jį slaugos namuose, kol ieškovė buvo užsienyje. Taigi apeliantė ieškovės tėvu pradėjo laikinai rūpintis ieškovės prašymu susitarimo pagrindu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradinis ieškovas A. B. šioje byloje pirmosios instancijos teisme 2016‑10‑10 ir 2016-11-17 vykusių teismo posėdžių metu davė parodymus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu A. B. parodymų vertinimu. Ištyrus minėtų teismo posėdžių garso įrašuose užfiksuotus A. B. duotus parodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinio ieškovo A. B. paaiškinimai nedetalūs ir nenuoseklūs.Apeliantė, remdamasi medicinos dokumentų išrašo duomenimis, nurodo, kad A. B. sveikatos būklė netrukdė jam orientuotis aplinkoje ir kritiškai vertinti bet kokius veiksmus. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog A. B. sveikatos būklė nebuvo iš esmės iškreipianti jo valią dėl sudaromo sandorio.Apeliantė akcentuoja, kad pradinis ieškovas A. B. paaiškino, jog suprato, ką reiškia buto perleidimas. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti nurodomo pradinio ieškovo paaiškinimo turinį, vertintinas ne pavienis teiginys, jį vertinant svarbu atsižvelgti į pradinio ieškovo duotų paaiškinimų kontekstą, duotų paaiškinimų seką. Ištyrus 2016-10-10 teismo posėdžio garso įraše užfiksuotus A. B. parodymus nustatyta, kad pradinio ieškovo parodymai buvo nenuoseklūs. Duodamas paaiškinimus pradinis ieškovas nurodė, kad M. Z. klausė, kada dukra atvažiuos ir siūlė pinigų, kad jis pasirašytų. Toliau duodamas paaiškinimus A. B. nurodė, kad dokumentai pasirašyti automobilyje, taip pat nurodė, kad sutarties pasirašyti nenorėjo, važiuojant pas notarą M. Z. paaiškino, kad jis turės pasirašyti, ką jam pasakys. Pradinis ieškovas nurodė, jog dėl sudaromo įgaliojimo jam notarė išaiškino įgaliojimo esmę, o dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties neprisimena, ar jam buvo išaiškintos sandorio pasekmės. Vėliau A. B. nurodė, kad nesuprato sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos esmės, neatsimena, kodėl notarei to nepaaiškino. Po to A. B. dėl sutarties pasirašymo pas notarą aplinkybių nurodė, jog jų neatsimena, vėliau nurodė, kad nenorėjo pasirašyti. Atsakydamas į atsakovės atstovo advokato klausimą, ar suprato, ką reiškia buto perleidimas, A. B. nurodė, jog suprato. Tačiau po to į patikslinantį klausimą, ar prieš važiuodamas pas notarę su M. Z. susitarė ir norėjo jai perleisti butą, A. B. nurodė, kad nenorėjo buto perleisti, nes turi dukras. Taigi A. B. parodymai nepakankamai nuoseklūs pripažinti, kad A. B. teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino siekęs perleisti butą apeliantei nuosavybės teise pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu 2017-06-14 teismo posėdyje atsakovė M. Z. nurodė, jog klausė A. B., kada grįš jo dukra, nes jis gyveno slaugos ligoninėje, jo nuotaika ten nebuvo labai gera ir reikėjo spręsti klausimą dėl jo apgyvendinimo kitur. Atsakovė M. Z., duodama paaiškinimus apie A. B. apgyvendinimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad A. B. sąlygos šioje įstaigoje labai patiko, jis prašė kuo ilgiau suteikti jam tokias sąlygas gyventi čia, jis labai domėjosi, kas apmoka už tai, o atsakovė nurodė, jog ji. Atsakovė M. Z. nurodė, kad A. B. pradėjo reikalauti notaro, norėjo su ja sudaryti tokią sutartį, kad galėtų gyventi tokiomis sąlygomis, jis nenorėjo iš ten niekur išvažiuoti. Apeliantė teigia, kad A. B. nenurodė, jog manė, kad sutartis bus atšaukta, jog sutartis buvo kaip atlygis už jo priežiūrą. Apeliantė remiasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2017-01-04 raštu, kuriame iš esmės pažymima, jog šios įstaigos darbuotojams buvo žinoma apie A. B. ketinimą perleisti savo nekilnojamąjį turtą M. Z.. Iš anksčiau minėtų teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. B. nurodė, jog M. Z. inicijavo važiavimą pas notarą. 2016‑11‑17 teismo posėdžio metu paprašytas nurodyti testamento ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo aplinkybes A. B. nurodė, kad sandoriai sudaryti ne jo valia. A. B., atsakydamas į klausimą, ar jis norėjo perleisti butą atsakovei M. Z., nurodė, jog jis nenorėjo, bet ji jam paaiškino, kad dukra atvažiuos, jai pinigus atiduos ir bus atsiskaityta. Trečiasis asmuo N. V., kuri ginčijamoje sutartyje pasirašė už dėl sveikatos būklės negalintį pasirašyti A. B., bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė panašaus pobūdžio aplinkybes, kad vėliau ji iš apeliantės sužinojo, jog pasirašyta ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, o ši sutartis buvo reikalinga kaip garantija, kad ieškovė apeliantei grąžintų pinigus, o grąžinus pinigus visi dokumentai bus atšaukti. Taigi byloje šalia pradinio ieškovo paaiškinimų yra ir kitų duomenų apie tai, kad pradinis ieškovas A. B. realiai galėjo iš esmės suklysti dėl sudaromo sandorio esmės, manydamas, kad, ieškovei atsiskaičius su apeliante už jo priežiūrą įstaigoje, ginčo sutartį bus galima atšaukti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas ginčo sandorio sudarymo faktines aplinkybes, kad A. B. gyveno slaugos namuose, jo bendravimas su artimais giminaičiais buvo ribotas, ieškovės prašymu jis buvo prižiūrimas atsakovės M. Z., su kuria jo nesiejo giminystės ar draugiški santykiai. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl A. B. dokumentų sutvarkymo, siekiant jam gauti valstybės išmokas bei patekti į slaugos ligoninę, ieškovei atsilyginant apeliantei pinigais. 2016‑04‑27 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp atsakovės M. Z. ir A. B. buvo sudaryta neįprastoje aplinkoje prie notarės biuro A. B. sėdint automobilyje, už jį pasirašant kitam asmeniui ir dalyvaujant liudininkams.Bylos nagrinėjimo metu A. B. buvo nurodęs, kad atsakovė jam maisto, rūbų neteikė, taip pat nurodė, kad už butą mokesčius moka jo draugas M.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2017-01-04 rašte nurodyta, kad 2016-05-06 atvyko ieškovė ir išsivežė A. B. iš įstaigos. Tad, pradinį ieškovą iš slaugos įstaigos ieškovė išsivežė praėjus neilgam laiko tarpui po 2016-04-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Taip pat nustatyta, kad 2016-05-12 notarė patvirtino A. B. pareiškimą apie 2016‑04‑27 atsakovei M. Z. išduoto įgaliojimo atšaukimą bei 2016‑05-04 sudaryto testamento panaikinimą. Šiuos pareiškimus už A. B., kaip negalintį pasirašyti dėl sveikatos būklės (sutrikusi dešinės rankos judesių koordinacija), pasirašė N. B. ir liudytojai M. N. ir N. V.. Taigi pradinis ieškovas atšaukė tą pačią, kaip ir ginčo sutartis, dieną sudarytą įgaliojimą ir vėliau atsakovės naudai sudarytą testamentą. A. B. 2016-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto grąžinimo. Šioje byloje pradinis ieškovas A. B. 2016-11-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra juo rūpinasi, teikdamas paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų, nurodė, kad turi vaikų ir ieškiniu nori, jog gyvenamasis plotas liktų jam.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių faktinių duomenų apie ginčijamo sandorio sudarymą, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad A. B. manė, jog ginčo sandoris sudaromas kaip atsakovės M. Z. atlygio už rūpinimąsi juo globos namuose užtikrinimas, o grįžus dukrai ieškovei N. B. ir jai atsiskaičius su apeliante išlaikymo iki gyvos galvos sutartis bus atšaukta (CPK 176, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į protingumo kriterijų, yra pagrindas pripažinti, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas, kad atsiskaičius pagal reikalavimą, kuris šiuo atveju labiau tikėtinai užtikrintas sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ši sutartis nebus atšaukta, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai pripažinta, kad A. B. iš esmės suklydo dėl tikrosios ginčijamo sandorio esmės ir esminių jo sąlygų perleidžiant apeliantei nekilnojamąjį turtą.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl notarės Vaidos Meškės veiksmų ir jų vertinimo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Notarė Vaida Meškė patikslintu ieškiniu byloje nurodyta kaip atsakovė. Ieškovė patikslintame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad notarė trauktina bendraatsake, nes bendrais kaltais veiksmais su M. Z. prisidėjo prie A. B. suklaidinimo dėl jo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esminių sąlygų. Ieškovė pagrindą sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo, grindė ir motyvais, kad notarė veikė būdama pati suklaidinta ir apgauta M. Z., dėl to netinkamai atliko savo pareigą išaiškinti sudaromos sutarties esmę A. B.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pripažinti byloje ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ieškinyje nurodytais pagrindais, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ir nustatytinų faktinių aplinkybių apimtį pagrįstai įvertino byloje atsakove įtrauktos notarės veiksmus, jų teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliaciniame skunde dėstomų motyvų matyti, kad atsakovė M. Z. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų konkrečių išvadų, kad notarė Vaida Meškė atliko notarinius veiksmus laikantis teisės normų ir ėmėsi visų veiksmų, kad sandorio šalims būtų išaiškinta notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliantės M. Z. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta. Apeliantė teigia, kad ji turi atlyginti tik tas išlaidas, kurios susidarė dėl jos kaltės, o trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) išlaidos atsirado dėl ieškovės procesinio elgesio, nes ieškovė savo iniciatyva į bylą kaip atsakovę įtraukė notarę Vaidą Meškę bei kaip trečiąjį asmenį įtraukė draudimo bendrovę.Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kyla iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės nenumato šių asmenų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimo.Byloje trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) rašytiniais įrodymais pagrindė 630 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė prašymą jas priteisti. Minėtas trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas kaip atsakovės notarės Vaidos Meškės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Apeliantė teigia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nes nenustatyti notarės civilinės atsakomybės požymiai ir tuo pagrindu trečiojo asmens turtinė prievolė atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.Išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės tarp pradinio ieškovo A. B. ir atsakovės M. Z. 2016-04-27 sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pripažinta negaliojančia dėl suklydimo ir taikyta restitucija iš esmės perleistą butą grąžinant sandorį sudariusio pradinio ieškovo nuosavybėn. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesine prasme bylą laimėjusia šalimi pripažintina ieškovė, kadangi jos ieškinio reikalavimai patenkinti, o pralaimėjusia šalimi pripažintina atsakovė M. Z.. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantės pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. nebuvo suklaidintas dėl notarės veiksmų ar netinkamai atliekamų notaro pareigų. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti trečiąjį asmenį AIG Europe Limited (Finland Branch) procesine prasme pralaimėjusia bylą puse, dėl to jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos atsižvelgiant į civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatą, t. y. iš atsakovės M. Z. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė neprivalo atlyginti 690,25 Eur žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo buvo atleistas pradinis ieškovas A. B.. Apeliantė savo poziciją grindžia argumentu, kad į bylą įstojus pradinio ieškovo teisių perėmėjai, teismas turėjo įpareigoti ją sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau to nepadarius klausimas liko neišspręstas ir apeliantė neturi prievolės valstybės naudai atlyginti žyminio mokesčio dalį.Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės reglamentuojamos CPK 96 straipsnyje. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-06-03 nutartimi buvo nustatyta, kad ieškinys turėtų būti apmokėtas 740,25 Eur žyminiu mokesčiu ir, ieškovui sumokėjus 50 Eur žyminio mokesčio dalį, jis nuo likusios 690,25 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleistas. Taigi byloje klausimas dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir ieškovo atleidimo nuo tokio mokesčio dalies sumokėjimo buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo nutartimi. Byloje ieškinį tenkinus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės M. Z. pagrįstai valstybei priteista žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės M. Z. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pripažinęs negaliojančiu ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sandorį pirmosios instancijos teismas iš esmės taikė restituciją natūra (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Kadangi išnagrinėjus civilinę bylą buvo pripažinta negaliojančia tarp pradinio ieškovo A. B. ir atsakovės M. Z. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, darytina išvada, kad taikant restituciją natūra nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas negaliojančiu pripažintą sandorį sudariusio A. B. asmeninėn nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas neturi įtakos ieškinio patenkinimo mastui, tolesnis mirusio A. B. asmeninėn nuosavybėn grąžinto nekilnojamojo turto likimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.Atsakovės M. Z. apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 525 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Trečiasis asmuo pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, dėl to, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apeliantės M. Z. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-14 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodytu būdu – išbraukti dalį, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas ieškovės N. B., kaip A. B. (A. B.) teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn, ir šios dalies vietoje nurodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas A. B. (A. B.) asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovės M. Z. 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą savarankiškų reikalavimų nepareiškiančio trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai.