Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 18000 Lt dydžio nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisiant 3/4 dalis žemės sklypo ir nebaigtos statybos pastato – sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) , atsakovui – 1/4 dalį šio turto; turtą natūra paskiriant ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 39 973 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; transporto priemones, registruotas ieškovo vardu natūra priteisti atsakovui, priteisiant iš atsakovo ieškovei 6 800 Lt dydžio kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1997-08-02. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Apie 7 metus šalių bendras santuokinis gyvenimas buvo negalimas, kadangi atsakovas materialiai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nesirūpino šeima, visa šeimos išlaikymo našta visus tuos metus teko išimtinai ieškovei. Atsakovas per tuos metus beveik niekur nedirbo, o net ir gavęs pajamų, jų neskirdavo šeimai. Ieškovė iš savo uždirbtų pinigų (padedant jos artimiesiems) padengė 62 714,13 eurų kreditą AB SEB bankui, nuo 2008 m. birželio mėnesio mokėjo buto, kuriame gyveno su atsakovu ir jų nepilnamečiu sūnumi, komunalinius mokesčius, pirko maistą, rūpinosi buitimi, nepilnamečiu sūnumi. Dėl tokios šeimoje susiklosčiusios padėties, ieškovė labai išgyveno, susirgo depresija. Atsakovas 2013-05-17 išvažiavo pas savo seserį į Norvegiją, nuo to laiko ieškovė atsakovą matė tik vieną kartą. Ieškovė dėl sunkios turtinės padėties su nepilnamečiu sūnumi taip pat buvo priversta išvykti į D. B., kur ją priėmė draugai, padėjo susirasti darbą, šiuo metu ieškovė su nepilnamečiu sūnumi nuomojasi butą Londone. Nepilnametis šalių sūnus Didžiojoje Britanijoje lanko mokyklą. Ieškovė viena sūnų pilnai išlaiko, todėl yra sąlygos nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu vaikas su ieškove gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis, todėl ir išlaidos vaiko išlaikymui žymiai didesnės. Išlaidos nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra 2 010 Lt, iš kurių maistui 200 Lt, higienos priemonėms 50 Lt, vitaminams, vaistams, sveikatos priežiūrai 50 Lt, mokyklos išlaidoms 400 Lt, drabužiams, avalynei 150 Lt, laisvalaikiui 200 Lt, kitoms išlaidoms (kišenpinigiams ir kt.) 100 Lt, sūnui tenkanti būsto išlaidų dalis 860 Lt. Todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista 1000 Lt dydžio suma nuo ieškinio pateikimo dienos, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-02-01. Nuo šios datos ieškovė vaiko išlaikymui išleido vidutiniškai po 1000 Lt, todėl už minėtą laikotarpį, t. y. už 36 mėnesių laikotarpį iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama po 500 Lt per mėnesį, viso priteisiant 18 000 Lt dydžio įsiskolinimą. Pažymėjo, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 60 600 Lt vertės žemės sklypą ir 99 292 Lt vertės nebaigtos statybos pastatą – sodo namelį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įsigytas iš AB SEB banke gautos paskolos, kurią išmokėjo ieškovė iš savo lėšų (asmeninės sąskaitos) nuo 2007-05-31 iki 2013-01-15. Dalijant turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes ieškovė viena ilgą laiką mokėjo bankui kredito įmokas ir jos turtinis indėlis didesnis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra negalimas, nes žemės sklypas negali būti dalijamas atskirai nuo pastato, o pastatas yra nebaigtos statybos, reikalaujantis investicijų, todėl padalijus turtą natūra būtų sudėtinga susitarti dėl kiekvieno savininko dalies, pareigos ir galimybių investuoti į turtą, užbaigti statybas, tinkamai įsirengti ir pan. Pažymėjo, jog atsakovo vardu yra registruotos keturios transporto priemonės: Mercedes Benz 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 1983, rinkos vertė – 3 100 Lt; Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 1990, rinkos vertė – 2 000 Lt, Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 1992, rinkos vertė – 3 300 Lt, Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 1992, rinkos vertė – 5 200 Lt, kurių bendra vertė 13 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės įgytos santuokoje, transporto priemonės priteistinos atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 6 800 Lt dydžio kompensaciją. Pažymėjo, jog santuokos metu paimta paskola AB SEB bankas yra išmokėta, kitų bendrų kreditorių šalys neturi. Be to, nurodė, kad atsakovo netinkamas elgesys, nesirūpinimas šeima prisidėjo prie ieškovės depresinių susirgimų, kuriais ji sirgo keletą metų, gėrė stiprius antidepresantus. Todėl iš atsakovo ieškovei priteista 5 000 Lt neturtinės žalos kompensacija. Atsikirsdama į priešieškinį ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad iki 2013-05-17 išlaikė šeimą, gyveno bendrą šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie šeimos gerovės. Atkreipė dėmesį, jog skirtingai nei ieškovės, atsakovo nuo 2007 iki 2013 metų gaunamų pajamų neužteko net jo vieno pragyvenimui. Ieškovė atsakovui skolindavo pinigus, juos pervesdama į atsakovo sąskaitą ir duodama grynais. Nėra pagrįsti ir atsakovo argumentai, kad 2013-05-17 jis išvažiavo pas savo seserį į Norvegiją ieškoti darbo, siekiant suteikti šeimai geresnes gyvenimo sąlygas, uždirbti daugiau pinigų, kadangi atsakovas darbo nėra susiradęs. Taip pat nėra pagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis remontavo transporto priemones garaže, nes ieškovei apie tokią atsakovo veiklą ir iš jos gautas pajamas nebuvo žinoma. Atkreipė dėmesį, kad aktyviausi sodo namo rekonstrukcijos ir remonto darbai vyko 2009 – 2011 metais. Atsakovas savo darbu neprisidėjo, nes darbus atliko samdomi darbuotojai. Pažymėjo, jog gyvybės draudimo sutartis su UAB „Bonum publicum“ buvo nutraukta 2013 m. gruodžio mėnesį. Šiuo metu vienintelė galiojanti ieškovės vardu sudaryta gyvybės draudimo sutartis yra su SEB banku. Iš byloje esančių Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų ieškovės ir atsakovo gyventojų pajamų deklaracijų bei ieškovės SEB banko išrašų aiškiai matyti, kad įmokos pagal šias draudimo sutartis buvo mokamos išimtinai iš ieškovės lėšų, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja jo naudai priteisti 1/2 dalį pinigų sumos, sukauptos iki 2013-05-17.

Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sekančiai: namą, 400 000 Lt vertės, ir žemės sklypą, 60 600 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ turto vertės dydžio kompensaciją. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemones Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 760 Lt vertės ir Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus: siuvimo mašinas 2 vnt., vertė 1500 Lt, mikrobangų krosnelę, vertė 300 Lt, televizorių, vertė 2 000 Lt, muzikos stiprintuvą, vertė 300 Lt., žemų dažnių kolonėlę, vertė 300 Lt, nešiojamą kompiuterį, vertė 2 000 Lt, planšetinius kompiuterius 2 vnt., vertė 2 000 Lt, akordeoną, vertė 1 000 Lt, el. vargonus, vertė 1 300 Lt, mikrofonus 2 vnt., vertė 1 100 Lt, garso valdymo pultą, vertė 700 Lt, aktyvią garso kolonėlę su laidais, vertė 900 Lt, pramoninį dulkių siurblį, vertė 500 Lt, dujinį šildytuvą, vertė 300 Lt, gulsčiukus 5 vnt., vertė 300 Lt, suvirinimo aparatus 2 vnt., vertė 1 000 Lt, kompresorių ir žarnas, vertė 500 Lt, automobilių dažymo įrankius, vertė 400 Lt, įrankių komplektą, vertė 400 Lt, 1/2 kitų smulkių įrankių ir buities reikmenų, vertė 2 500 Lt. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Mercedes Benz 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 179 Lt vertės; automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 100 Lt vertės; šaldytuvą, kurio vertė 2 000 Lt; skalbimo mašiną 2 vnt., vertė 5 000 Lt; indaplovę 2 vnt., vertė 1 500 Lt; dulkių siurblį, vertė 500 Lt; sulčiaspaudę, vertė 200 Lt; tarkavimo mašinėlę, vertė 100 Lt; virtuvinį kombainą, vertė 200 Lt; mikserį 2 vnt., vertė 200 Lt; namų kino sistemą 3 vnt., vertė 1 000 Lt; stacionarius kompiuterius 2 vnt., vertė 1 000 Lt; naudotus televizorius 2 vnt., vertė 700 Lt; benzininius pjūklus 2 vnt., vertė 400 Lt; vandens siurblius, vertė 500 Lt; nivelyrą, vertė 700 Lt; el. gręžtuvą, vertė 500 Lt; kampinius šlifuoklius 3 vnt., vertė 500 Lt; blokelių gamybos agregatą, vertė 1 000 Lt; dujinę viryklę, vertė 300 Lt; kopėčias, vertė 200 Lt; ½ kitų smulkių įrankių ir buities reikmenų, vertė 2 500 Lt. Nustatyti priverstinę hipoteką turtui: sodo namui ir žemės sklypui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo per teismo sprendime nustatytą terminą. Priteisti atsakovui iš ieškovės 1 419 Lt dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto kilnojamojo turto dalį; priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį pinigų sumos sukauptos iki 2013-05-17 vykdant kaupiamąsias gyvybės draudimo sutartis, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendras šalių gyvenimas baigėsi 2013-05-17, jam išvažiavus pas savo seserį į Norvegiją. Iki šios datos atsakovas išlaikė save, ieškovę ir sūnų, gyveno bendrą šeimyninį gyvenimą, vedė su ieškove bendrą ūkį, prisidėjo prie šeimos gerovės. Atsakovo išsilavinimas – nebaigtas vidurinis, ieškovės išsilavinimas – aukštasis universitetinis. Apie atsakovo išsilavinimą ieškovė žinojo dar prieš santuokos sudarymą, nes santuokos sudarymo metu atsakovui jau buvo 22 metai. Apsisprendžiant tuoktis ieškovei tiko atsakovo išsilavinimas, taip pat tiko ir atsakovo uždirbamos pajamos bei jų dydis. Šalims nusprendus sukurti šeimą, ieškovei buvo tik 18 metų, jos planuose buvo aukštoji mokykla, atsakovas tokį ieškovės norą palaikė, atitinkamai vienas išlaikė šeimą. Po dviejų metų, t. y. 1999-07-05, ieškovė su atsakovu susilaukė sūnaus T. Ieškovei auginant judviejų sūnų, šeimą išlaikė atsakovas. Šios aplinkybės nulėmė, jog atsakovas vardan savo sutuoktinės ir sūnaus gerovės paaukojo galimybę pabaigti vidurinę mokyklą, siekti aukštojo mokslo, o tai sąlygojo ir tam tikrus šiai dienai egzistuojančius skirtumus tarp ieškovės ir atsakovo, t. y., kad ieškovės atlyginimas jai pabaigus mokslus ir pradėjus dirbti buvo didesnis nei atsakovo. Ieškovė, pabaigusi universitetą, susirado darbą, pradėjo dirbti, laikui bėgant ieškovės mėnesinis darbo užmokestis pasidarė akivaizdžiai didesnis nei atsakovo. Tokie finansiniai pokyčiai pakeitė ir ieškovės elgesį ir požiūrį į atsakovą. Visus savo uždirbtus pinigus atsakovas skyrė išimtinai šeimai, tačiau ieškovė to nevertino. Susidariusi finansinė nelygybė tarp ieškovės ir atsakovo sąlygojo nuolatinius konfliktus. Esant bet menkiausiam nuomonių išsiskyrimui ieškovė sukeldavo konfliktines situacijas, kurios baigdavosi atsakovo plūdimu necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjimu ir niekinimu, aiškinimu, kad jis nieko nesupranta, nes net 12 klasių nebaigęs, kad jis mažai uždirba ir jo įnašas yra toks mažas, kad iš esmės net nereikalingas. Reaguodamas į ieškovės priekaištus, kad jis mažai uždirba, siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, atsakovas ėmė remontuoti automobilius garaže, įrengtame prie santuokos metu įgyto sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pasigerino savo finansinę padėtį. Pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas judviejų šeimoje buvo susitarę, jog ieškovė iš savo atlyginimo dengs banko paskolą, mokės komunalinius mokesčius, o atsakovas savo uždarbį skirs sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir remontui bei savo fiziniu darbu prisidės prie rekonstrukcijos ir remonto darbų. Tokius susitarimus ieškovė ir atsakovas vykdė. Ieškovė ieškinyje nutyli aplinkybę, kad sodo namas panaudojant atsakovo lėšas, fizinį darbą bei iš atsakovo sesers ir mamos gautas lėšas yra rekonstruotas daugiau nei keturis kartus, t. y., nuo 106,64 kv.m. iki 470 kv.m. padidintas sodo namo bendras plotas, pakeisti langai, stogas, namas apšiltintas, įrengtas geoterminis šildymas, šildymas kietu kuru, įrengtas vandens gręžinys, naujai išvedžiota elektros instaliacija, pakeista santechnika, naujai ištinkuotos sienos, naujai išbetonuotos grindys, sutvarkyta sklypo aplinka ir t.t. Šios aplinkybės tvirtina, jog atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas – rūpinosi šeima, prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Nurodė, kad nesiliaujant ieškovės priekaištams dėl per mažo atsakovo uždarbio ir per mažo prisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, atsakovas nutarė išvykti iš Lietuvos, pagyventi pas seserį Norvegijoje, ten išmokti Norvegų kalbą, įsidarbinti. Toks sprendimas dėl išvykimo iš Lietuvos į Norvegiją buvo ne tik žinomas ieškovei, bet ir su ja suderintas. Bendravimą su Norvegijoje gyvenančiu ieškovu nutraukė būtent ieškovė. Nėra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovė depresija nesirgo, o turėjo panikos sutrikimą, kurį ieškovė visada siedavo su savo darbu. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta suma reikalinga per mėnesį išlaikyti nepilnametį sūnų neatitinka tikrovės. Atsakovas sutiko nepilnamečio sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti 500 Lt dydžio išlaikymą, taip pat sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2013-05-17. Paaiškino, kad 1 000 Lt išlaikymo sūnui negali teikti dėl savo finansinės padėties. Atsakovas nesutiko, kad dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, nes ieškovės išdėstytos aplinkybės, jog iš jos banko sąskaitos buvo mokėtos kredito įmokos, jog jos darbo užmokestis buvo didesnis, nesudaro tam pagrindo. Atsakovas nurodė kilnojamuosius daiktus, jų vertes ir prašė šiuos daiktus padalinti šalims. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu kilnojamųjų registruotinų daiktų padalijimu, nes jis po santuokos nutraukimo pageidauja turtėti dvi iš keturių transporto priemonių, įgytų santuokos metu, t. y., Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 760 Lt vertės, ir MercedesBenz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt vertės. Kitų dviejų automobilių: Mercedes Benz 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 5 179 Lt, ir Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 3 100 Lt, atsakovui nereikia, nes šiais dviem automobiliais naudojosi ieškovė. Kadangi ieškovei priteistinų automobilių vertė didesnė, iš ieškovės atsakovui priteisina 1 719 Lt kompensacija. Kadangi atsakovo siūlomu būdu dalijant santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus jam atitenkančių daiktų vertė būtų didesnė 300 Lt, iš jo ieškovei turėtų būti priteista 1 419 Lt kompensacija. Atsakovas taip pat prašė priteisti jam ½ dalį pinigų sumos, sukauptos iki 2013-05-17, vykdant kaupiamąsias draudimo sutartis.

Išvadą duodanti institucija išvadoje nurodė, jog nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Šalys turi abipusę pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiam vaikui periodinis 700 Lt dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą dalyje, kuria santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atmestas apeliantės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo; nepilnamečio sūnaus T. D. išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2013-05-17; santuokoje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje patenkinti; taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, vertindamas į bylą atsakovo pateiktus Sodros duomenis, visiškai nevertino atsakovo paskutinius septynerius metus uždirbtų pajamų dydžio. Viso per septynerius metus atsakovo pajamos siekė apytiksliai 6 421 Lt. Akivaizdu, jog gaudamas tokio dydžio pajamas, atsakovas neturėjo realių galimybių prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Tokio dydžio pajamų net negalėjo pilnai pakakti paties atsakovo būtiniausių poreikių patenkinimui ir jo pragyvenimui, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad visa šeimos išlaikymo našta teko apeliantei, padedant jos artimiesiems. Iš apeliantės banko išrašų matyti, kad pastaroji iš savo banko sąskaitų dengė kreditą, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko pirkinius maisto parduotuvėse, netgi atsakovo prašymu (kadangi pastarasis tam neturėjo pinigų) ne kartą yra apmokėjusi už atsakovo telefono ryšio paslaugas, jo automobilio draudimą. Pažymėtina, kad teismas šių duomenų neanalizavo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pastaruosius septynerius metus prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Pažymi, jog iš bylos duomenų, t. y. rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jo darbai būdavo tik epizodiniai, kas akivaizdžiai atsispindėjo ir jo gaunamų pajamų dydyje, jis nesistengė siekti geresnio gyvenimo, mokytis, ieškotis geresnio darbo. Jis neprisiėmė ir savo, kaip tėvo, pareigų rūpintis vaiko kasdienybe, dalyvauti jo auklėjime. Nurodo, kad visi be išimties liudytojai patvirtino, kad atsakovo indėlis į namo statybas buvo minimalus, pinigus statyboms duodavo arba apeliantė, arba jos artimieji. Netgi atsakovo kviestas liudytojas D. S. patvirtino, kad darbai, kurie buvo pradėti daryti rekonstruojamame name, nebuvo iki galo užbaigti, tą patį patvirtino ir liudytojos R. K. ir V. G., todėl visiškai neaišku, kaip tokios apimties indėlis gali būti vertinamas pakankamu įnašu į bendro turto sukūrimą. Jeigu atsakovas būtų taip dirbęs, kaip jis teigė duodamas paaiškinimus ir savo procesiniuose dokumentuose bei būtų prisidėjęs prie namo rekonstrukcijos finansiškai, tai akivaizdu, kad namas šiai dienai jau būtų pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi. Iš ekspertizės akto matyti, kad šiai dienai namas dar reikalauja itin didelių investicijų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl santuokos iširimo priežasčių bei tuo pačiu nepagrįstai nepatenkino apeliantės reikalavimo dėl 5 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo. Nurodo, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnamečio sūnaus T. D. išlaikymo įsiskolinimas priteistas tik nuo 2013-05-17. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovas neturėjo realių finansinių galimybių prisidėti prie sūnaus išlaikymo nuo 2007 metų, todėl akivaizdu, kad yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt per mėnesį priteisti už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. 18 000 Lt. Pažymi, jog iš skundžiamo teismo sprendimo visiškai neaišku, kodėl į dalintino turto balansą buvo įtraukta tik viena transporto priemonė. Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė teismui 2014-01-06 VĮ Regitra pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovo vardu nurodytą dieną buvo registruotos keturios transporto priemonės, todėl neaišku, kodėl jos nebuvo įtrauktos į dalintino turto balansą. Apeliantė prašo teismo įtraukti jas į dalintino turto balansą, priteisti jas atsakovui, iš atsakovo jai priteisiant piniginę kompensaciją. Bendra atsakovo vardu registruotų transporto priemonių vertė – 13 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės įgytos santuokoje, turi būti tenkinamas apeliantės ieškinyje išdėstytas reikalavimas transporto priemones natūra priteisti atsakovui, apeliantei priteisiant iš atsakovo 6 800 Lt dydžio kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių indėlį į bendrą turtą, o tik tuomet daryti išvadą, ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliantė pagrįstai mano, kad šioje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas turėjo spręsti klausimą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Visų pirma, atsakovo indėlis į šeimą akivaizdžiai mažesnis: jis nedėjo pastangų, kas matyti iš jo pajamų dydžio, namo rekonstrukcijos eigos, neprisidėjo nei materialiai, nei moraliai prie bendro šeimos gyvenimo, todėl negali būti teisingas toks teismo sprendimas, kuomet vienam iš sutuoktinių, kuris dirbo, gavo pajamas, stengėsi, rūpinosi vaiku, tvarkė ūkį, po santuokos nutraukimo atitenka beveik tokia pati dalis kaip ir tam, kuris tokių pastangų nedėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo ar galėjo prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Apeliantė, būdama sąžininga, įvertino atsakovo minimalų indėlį į bendrą turtą (tam tikrus darbus jis pradėjo daryti, nežiūrint to, kad neužbaigė), todėl jau pareikšdama ieškinį prašė teismo jo naudai priteisti ¼ žemės sklypo ir namo dalį, tačiau padalinti turtą lygiomis dalimis yra akivaizdžiai nesąžininga. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo ginant nepilnamečio vaiko interesus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi vaikui iš atsakovo priteistas 1 000 Lt periodinis išlaikymas. Tai, kad vaiko išlaikymui priteista 1 000 Lt suma nereiškia, kad atsakovas šią sumą mokės, be to, ši suma Didžiojoje Britanijoje yra minimali būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, nes vien buto nuoma per mėnesį apeliantei kainuoja apie 4 000 Lt, todėl priteistas išlaikymas nesudaro teismui pagrindo daryti išvadą, jog nenukrypus nuo turto lygių dalių principo nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.