- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 2-432/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M., uždarajai akcinei bendrovei „Parama“
- Ieškovas
- N. U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės N. U. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-980-395/2008 pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M., uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ dėl įpareigojimo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ akcijas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M. ir UAB „Parama“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti oficialų pasiūlymą supirkti UAB „Alkesta“ akcijas, suteikiančias balsavimo teisę, už teisingumo reikalavimus atitinkančią kainą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams kaip bendrai veikiantiems asmenims priklauso 67,3 procentų UAB „Alkesta“ akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių, todėl vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi atsakovams kilusi solidari pareiga pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Ieškinyje ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. naudotis visų jiems priklausiančių UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis bei uždrausti šiems atsakovams perleisti jiems priklausančias UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir uždraudė atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M. ir atsakovui UAB „Parama“ naudotis visų jiems priklausiančių UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, o atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. perleisti jiems priklausančias UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias UAB „Alkesta“ akcijas, kurių vertė priklauso nuo atsakovų (akcininkų) veiksmų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose iki oficialaus pasiūlymo pateikimo. Jeigu visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai, priimti atsakovų balsais, lems bendrovės akcijų vertės mažėjimą, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad:
1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą nepranešus atsakovams.
2. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs atsakovams balsuoti UAB ,,Alkesta“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Draudimas balsuoti akcininkų susirinkimuose visa apimtimi neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir užkerta kelią klausimams, sprendžiamiems visuotiniame akcininkų susirinkime, nagrinėti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo atsižvelgti į UAB ,,Alkesta“ akcininkų kompetenciją ir apriboti atsakovų balsavimo teises bent jau tais klausimais, kurie gali tiesiogiai turėti įtakos akcijų vertei.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje pateiktą reikalavimą ieškovė grindžia nebegaliojančiomis teisės normomis. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jokių materialinių teisinių santykių tarp šalių atsirasti negali. Be to, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi UAB ,,Parama“ nėra UAB ,,Alkesta“ akcininkė.
4. Teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomų taikyti griežtų ir absoliučiai suvaržančių atsakovų balsavimo teises bendrovėje laikinųjų apsaugos priemonių poreikį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį turi lemti reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokios grėsmės nėra, kadangi atsakovai kaip UAB ,,Alkesta“ akcininkai visada veikė tik bendrovės ir visų jos akcininkų interesais ir bendrovės akcijų vertė iki šiol tik augo.
Atsiliepimas
5. Atsakovų teigimu, ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas nesąžiningai, siekiant ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o, pasinaudojus teismo draudimu atsakovams įgyvendinti balsavimo teisę, suteikti galimybę tretiesiems asmenims pakeisti UAB ,,Alkesta“ bendrovės valdybą, perimti bendrovės valdymą ir priimti atsakovams nepalankius sprendimus.
6. Teismo sprendimas uždrausti atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. perleisti jiems priklausančias UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims yra perteklinis ir nemotyvuotas.
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Parama“ prašo skundą tenkinti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas neatsižvelgdamas į faktines ginčo aplinkybes, taikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones. UAB ,,Parama“ nėra UAB ,,Alkesta“ akcininkė, todėl tarp ieškovės ir UAB ,,Parama“ negali kilti jokių materialinių teisinių santykių.
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Alkesta“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir taikytos neteisėtai.
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė N. U. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovų atskirajame skunde cituojamų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nepagrindžia atsakovų reikalavimo panaikinti skundžiamą nutartį. Pagal esamą teismų praktiką, vien nenurodymas išsamių argumentų, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas nepranešus atsakovams, nėra pagrindas naikinti teisingą teismo nutartį. Ieškovė taip pat nurodo, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi vertinti ieškinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių.
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus.
Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje APATIT FERTILIZERS S. A. v. AB ,,Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002). Taigi, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes, kaip jau minėta, teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsaugojimu, negali būti taikoma. Be to, tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas atsakovui pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.).
Remiantis CK 1.102 straipsniu bei ABĮ 40 straipsnio 1 dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį, šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Atsakovams priklausančių turtinių teisių, taigi ir akcijų suteikiamų turtinių teisių, areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti UAB „Alkesta“ akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti uždraudė atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M. ir UAB „Parama“ naudotis visų jiems priklausiančių UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, o atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. uždraudė perleisti jiems priklausančių UAB „Alkesta“ akcijų suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims.
N. U. ieškinyje nurodė, kad 2000 m. gegužės 17 d. atsakovams, kaip kartu veikiantiems asmenims, priklausė 67,3 procentų visų UAB ,,Alkesta“ (tuo metu AB ,,Alkesta“) išleistų akcijų. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo (2000 m. gegužės 17 d. galiojusi redakcija) 10 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50 procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime, jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius popierius, už pasiūlyme nurodytą kainą. Šioje normoje numatyta ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimo tvarka – kaina turi būti ne mažesnė už vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų ribą, kainų svertinį vidurkį. Todėl, nors ieškinys dėl įpareigojimo pateikti pasiūlymą pareikštas 2008 m. balandžio 22 d., privalomo pateikti pasiūlymo kainos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis tuo laikotarpiu, kada asmuo (atsakovai) įgyjo daugiau kaip 50 procentų balsų. Pastebėtina, kad ieškovės pateiktoje AB „Alkesta“ 2000 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, jog AB ,,Alkesta“ vertybinių popierių viešojoje vertybinių popierių apyvartoje nebuvo (b. l. 16). Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad, svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus nustatyta, ar ieškovė turi teisę į ieškinį materialiąja prasme.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, svarbių prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsnius, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 255 UAB „Alkesta“ akcijos, o atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M., R. M. priklauso 191 609 akcijos (b. l. 126). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės teiginiai, kad dėl pareikšto ieškinio atsakovai gali imtis veiksmų ir neteisėtai sumažinti visų bendrovės akcijų vertę, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovams nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 70 procentų bendrovės akcijų, todėl sumažėjus akcijų vertei atsakovai patirtų daug didesnių neigiamų pasekmių, nei ieškovė.
Atsižvelgiant į skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažymėtina, kad uždraudimas akcininkams balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime visa apimtimi neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijos - užtikrinti byloje būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymą. Pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimas įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti akcijas. Tokio ieškinio reikalavimo tinkamas patenkinimas gali būti susijęs tik su minėtų akcijų verte, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama, kad akcijos nebūtų perleistos kitiems asmenims ar nenuvertėtų. Todėl ir balsavimo teisės, kaip neturtinės akcininko teisės, apribojimas šiuo atveju gali būti siejamas tik su šiuo tikslu. Pažymėtina, kad akcininkų teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apribojimo galimybė yra numatyta ir Akcinių bendrovių įstatyme, pagal kurio 16 straipsnio 3 dalį, teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją nustato Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis, ji taip pat nustatyta UAB ,,Alkesta“ įstatų VIII skyriuje.
Teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė gali įgyvendinti bet kurioje civilinio proeso stadijoje, iškilus būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmei (CPK 144 str. 3 d.). Ši teisė turi būti realizuojama motyvuotu prašymu, jame turi būti nurodoma, dėl kokių atsakovų veiksmų ar neveikimo kyla reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas motyvuoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo klausimą, turėtų apibrėžti, kokie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali turėti įtakos akcijų vertei ir kartu būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, ir nurodyti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Ši norma numato išimtį, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, tačiau pritaikęs šią išimtį pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių jos taikymo motyvų.
Dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu įtvirtinta įstatymu (CPK 7 str. 2 d.). Už šios pareigos nesilaikymą Civilinio proceso kodeksas numato atitinkamas sankcijas, kurias gali skirti teismas. Tačiau tokios pareigos nesilaikymas pats savaime negali būti pagrindas panaikinti teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kai tai tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Teismas nevertina atsakovų atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių dėl ieškovės nesąžiningumo, UAB ,,Spaudvesta“ ir UAB ,,Astorina“ veiksmų priėmus skundžiamą teismo nutartį ir siejamų su ieškovės nesąžiningumu, kadangi šie veiksmai nutarties teisėtumui įtakos neturėjo.
Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis naikintina, o ieškovės N. U. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovės N. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. Z., A. Z., K. M., M. M. ir R. M. atmesti.