Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazys Kailiūnas (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas administratoriaus prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo UAB „Assent“ bankroto byloje Nr. B2-518-524/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Tamtamas“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, t.y. padidinti kreditorės M. G. finansinį reikalavimą 657,39 Lt suma, kadangi M. G. šią sumą sumokėjo atsiskaitydama su antros eilės kreditoriumi VSDFV Klaipėdos skyriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsiskaitant su BUAB „Asset“ antros eilės kreditoriumi VSDFV Klaipėdos skyriumi nebuvo atliktas einamasis mokėjimas, kadangi įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės darbuotojai buvo atleisti, BUAB „Asset“ neturėjo pareigos mokėti einamuosius mokėjimus VSDFV Klaipėdos skyriui;Kreditorių reikalavimai pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas yra tenkinami tik iš įmonės turto. Šiuo atveju gera valia iš asmeninių lėšų buvo padengtas antros eilės kreditoriaus finansinis įsipareigojimas, todėl finansinis reikalavimas turi būti tikslinamas pagal ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis kreditorės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą neteisingai, taikė ĮBĮ nuostatas, be to vertino finansinio reikalavimo prigimties.

Dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo

ĮBĮ 26 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarka. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2A-788/2010). Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Tam, kad būtų galima atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, minėtos prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo patvirtinti pirmos eilės kreditorės M. G. reikalavimas, antros eilės kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas, trečios eilės kreditorės M. G. reikalavimas. Bankroto administratorius prašė teismo patikslinti BUAB „Asset“ kreditorių sąrašą ir padidinti kreditorės M. G. reikalavimą 675,39 Lt suma, o antros eilės kreditorių VSDFV Klaipėdos skyrius išbraukti iš kreditorių sąrašo, pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą dėl kreditorinio reikalavimo, mokėjimo dokumento kopiją Taigi, šiuo atveju pagal pateikto prašymo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos netinkamai taikė ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl prašymo netenkinimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog ĮBĮ nuostatos leidžia bankroto proceso metu kreditoriui perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui finansinius reikalavimus. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 33-35 straipsnius kreditorių reikalavimai tenkinami iš parduoto įmonės turto.

Dėl tikslinamo finansinio reikalavimo pagrįstumo

Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas; teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kurio pagrįstumą teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Kaip jau buvo minėta, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Todėl sprendžiant kreditorių reikalavimo tikslinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios būtent su kreditoriaus, kurio reikalavimą yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolės modifikavimu. Nagrinėjamu atveju, iš esmės turėjo būti vertinamos aplinkybės, susijusios su bankrutuojančios įmonės prievolės įvykdymu ir kreditoriaus teise perleisti reikalavimą (CK 6.50, 6.101 straipsniai). Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas visai netyrė ir nenustatinėjo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs ir neįvertinęs visų su prašymu patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą susijusių reikšmingų aplinkybių. Teismas turėjo patikrinti ir įvertinti dokumentus, kurių pagrindu prašyta patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą, bei išsiaiškinti ar jie atitinka tikrąją šalių valią.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas proceso teisės netinkamas taikymas (neužtikrinimas tinkamo bylos išnagrinėjimo, neatskleista bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme) yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjų finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.