- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- 2K-104/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Rimantas Baumilas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- E. J., ir J
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir J. B., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine ir kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), V. P. sodo namelyje, veikdamas bendrininkų grupe su J. B. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą. E. J. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. P. į veidą, dėl to šis atsitrenkė į lovos kraštą. Nukentėjusiajam V. P. gulint ant lovos, E. J. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, o J. B. – du smūgius į jam į veidą ir du smūgius į krūtinę. Dėl E. J. ir J. B. suduotų smūgių nukentėjusiajam V. P. po kietuoju galvos dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu išsiliejo kraujas ir buvo suspaustos galvos smegenys.
E. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), V. P. sodo namelyje, veikdamas bendrininkų grupe su J. B. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam S. B. sukėlė fizinį skausmą. E. J. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam S. B. į kairįjį šoną, o po to kartu su J. B. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą bei galvą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus.
Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami jam laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino visų BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Kasatoriaus nuomone, teismai „<...> turėjo visas galimybes skirti kur kas švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu <...>“. Pasak kasatoriaus, teismai, skirdami jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis augina mažametį sūnų ir yra vienintelis šeimos maitintojas, jo sugyventinė niekur nedirba, jos tėvai mirę, o brolių, seserų, kurie galėtų padėti, neturi. Kasatoriaus tvirtinimu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam sumokėti už butą ir taip jo šeima praras jį. Be to, kasatoriaus teigimu, būdamas laisvėje jis dirbtų ir galėtų atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo pat proceso pradžios jis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. J. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. J. už jo padarytus nusikaltimus bausmių dydžius, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Prokurorė teigia, kad E. J. laisvės atėmimo bausmės už V. P. sveikatos sunkų sutrikdymą bei fizinio skausmo S. B. sukėlimą paskirtos atitinkamai BK 135 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose ir atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. paskirtos atėmimo bausmės yra mažesnes nei atitinkamai BK 135 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuoti jo padaryti nusikaltimai, sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kartu prokurorė nurodo, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Be to, prokurorė teigia, kad E. J. apeliaciniame skunde tik reikalavo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o argumentų dėl švelnesnės, nesusijusios su laisvės atėmimu, bausmės paskyrimo neišdėstė. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, pasak prokurorės, vadovaudamasi šiomis BPK nuostatomis, argumentų dėl minėtų kasacinio skundo teiginių atsiliepime ji nedėsto.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie jam paskirtą bausmę
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, tinkamai neįvertino visų BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutartyje minėta, kad nukentėjusiojo V. P. sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o fizinio skausmo nukentėjusiajam S. B. sukėlimas – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl to bausmės kaltininkui E. J. vykdant BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimus teisingai paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. J. už sunkų V. P. sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo S. B. sukėlimą skirdamas atitinkamai dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, įvertino, kad: E. J. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą; abu jo padaryti nusikaltimai tyčiniai; E. J. nusikalsta ne pirmą kartą; jis nedirba; jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. J. bausmes už jo padarytus nusikaltimus ir jas motyvuodamas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų.
Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu E. J. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas, ir paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei atitinkamai BK 135 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuoti jo padaryti nusikaltimai, sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas E. J. už jo padarytus nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino apėmimo būdu. Dėl to E. J. už du jo padarytus nusikaltimus galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
Nuteistasis E. J. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai „<...> turėjo visas galimybes skirti kur kas švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu <...>“.
Pažymėtina, kad nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašė jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, o argumentų dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimo nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teisme jie nenagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi kasatoriaus skundo argumentai dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimu turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo galiojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. J. kasacinį skundą atmesti.