- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1235-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-03-00344-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2842-285/2012, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų D. P. ir V. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas areštuoti suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006-01-27 pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo D. P. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6-13). Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti suinteresuoti asmenys 2006-10-06 hipotekos lakštu (b.l.15-18) įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo D. P. tinkamai bei laiku nuo 2009 m. gruodžio mėn. prievolės pagal kredito sutartį nevykdė. Kreditorius 2011-04-08 raštu (b.l.19) įspėjo suinteresuotą asmenį, kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą, bei informavo, jog per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, kredito sutartis bus nutraukta. Kadangi suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, kreditorius, vadovaudamasis kredito sutarties 5.2 punktu, kredito sutartį 2011-07-20 nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino: 1) areštavo suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su sandėliuku 1,79 kv. m, pažymėtu P-65, su bendro naudojimo koridorium P-57 (11/100 nuo 14,70 kv. m); 17,12 kv. m automobilių saugykla, pažymėta P-32; su bendro naudojimo koridoriumi P-34 (8/100 nuo 133,05 kv. m), 78,83 kv. m bendras plotas, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 61proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistą 2006-10-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą AB SEB bankui; 2) įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką D. P. bei V. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 3) uždraudė įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto (b.l.27-28).
Teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo D. P. tinkamai bei laiku prievolės pagal 2006-01-27 kredito sutartį nevykdė. Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs skolininką, jeigu kredito laikotarpiu skolininkas padaro esminių sutarties pažeidimų, numatytų kredito sutarties bendrosios dalies 4.1-4.8 punktuose. Teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo D. P. pažeidė esmines sutarties sąlygas, todėl kreditorius kredito sutartį nutraukė prieš terminą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys D. P. ir V. P. atskiruoju skundu (b.l.65-66) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį panaikinti ir kreditoriaus reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2009 m. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu suinteresuotas asmuo D. P. susižalojo ir negalėjo dirbti. 2009 m. D. P. telefonu ir žodžiu prašė kreditoriaus pakeisti kredito sutartį ir atidėti skolos grąžinimą, tačiau skolos grąžinimas buvo atidėtas tik vienam mėnesiui. 2009-11-21 suinteresuoti asmenys dar kartą raštu (b.l.61) kreipėsi į kreditorių, kad atidėtų skolos grąžinimą bent dviem mėnesiams dėl D. P. sveikatos (pooperacinio laikotarpio). Tačiau atsakymo iš kreditoriaus negavo. Nuo 2011 m. sausio mėn. iki šiol kreditoriui buvo mokamos įmokos kiekvieną mėnesį.
2. Apie kredito sutarties nutraukimą kreditorius suinteresuotiems asmenims ar jų įgaliotiems asmenims (B. P.) nepranešė. Be to, kredito sutartis buvo nutraukta net ir mokant įmokas kreditoriui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.71-72) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjui apie 2009-11-21 suinteresuotų asmenų kreipimąsi nėra žinoma. D. P. nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. jokių įmokų pagal Kredito sutartį neatliko. D. P. pradėjo mokėti tik nuo 2011 m. kovo mėn., bet nepilnas įmokas - po 86,67 Eur, 57,78 Eur. Tik tuomet, kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2012 m. sausio mėn. skolininkas įnešė į banko sąskaitą 202,16 Eur, o vasario, kovo mėn. - po 202,23 Eur. Susidaręs įsiskolinimas bankui nuo 2009 m. iki šiol nėra padengtas ir skolininkas nerodo jokios iniciatyvos susidariusiai situacijai išspręsti.
2. D. P. nevykdant kredito sutarties 4 punkte nurodytų įsipareigojimų, bankas 2011-04-08 raštu įspėjo D. P., kad padengtų turimą įsiskolinimą per 30 dienų, bei informavo, jog tuo atveju jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą įsiskolinimo bankui nepadengs, kredito sutartis bus laikoma nutraukta. 2011-04-08 įspėjimą dėl nutraukimo priėmė D. P. mama B. P., veikianti pagal įgaliojimą (b.l.73). Tačiau nei skolininkas, nei jo įgaliota atstovė per pranešime nurodytą terminą į banką dėl sutarties pakeitimo, kad pradelstoms įmokoms būtų sudarytas grafikas pagal kredito gavėjo finansines galimybes, nesikreipė, todėl kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra;
3. Kreditorius pateikė visus įstatyme nurodytus dokumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl teismo nutarties pagrįstumo, teismui patenkinus kreditoriaus prašymą pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto hipoteka turto.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2006-01-27 kreditavimo sutartimi Nr. 0350618012697 pareiškėjas suteikė 74182, 69 eurų kreditą D. P. (b.l. 6-13). ). Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti D. P. ir V. P. 2006-10-06 hipotekos lakštu (b.l.15-18) įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo D. P. nuo 2009 m. gruodžio mėn. netinkamai vykdė prievolę pagal kredito sutartį, paskolos grąžinimo terminus ir sąlygas pažeidinėjo (b.l. 22, 23). Kreditorius įspėjo skolininką dėl sutarties nevykdymo (b.l. 19, 20), pastarasis nesumokėjo įsiskolinimo ir eilinių mokėjimų sumos, dėl ko pareiškėjas nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininkų iš įkeisto nekilnojamojo turto (b.l. 3).
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties sąlygose šalys numatė Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, sąlygas ir tvarką (b.l. 12, sutarties 5.2 punktas). Byloje ginčo, kad skolininkas pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas kredito grąžinimo dalyje nėra, skolininkas skunde nurodo, kad įmokų jis nemokėjo dėl susidėjusių aplinkybių (negalia dėl susižeidimo), todėl teismas laiko, kad kreditorius pagrįstai ir teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą, taip pat įvykdė visas įstatymo leidėjo nustatytas procedūras prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų.
Teismas taip pat konstatuoja, kad skolininkams apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankas 2011-04-08 raštu įspėjo D. P., kad jis sumokėtų turimą įsiskolinimą per 30 dienų, bei informavo, jog tuo atveju jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą įsiskolinimo bankui nepadengs, kredito sutartis bus laikoma nutraukta. 2011-04-08 įspėjimą dėl nutraukimo priėmė D. P. mama B. P., veikianti pagal įgaliojimą (b.l.73). Toks įspėjimo būdas apie kreditavimo sutarties nutraukimą laikytinas tinkamu skolininkų informavimu apie sutarties nutraukimą (CK 6.166 str.). LR CK 6.218 str. nereikalauja pranešimo apie sutarties nutraukimą skolininkui įteikimo - pakanka tik pranešti tinkamai kitai šaliai. Todėl LR CK 6.166 ir yra įtvirtinta tik žinojimo prezumpcija, reiškianti, jog pranešimas tapo žinomas adresatui, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą, o ne tada, kai kita šalis perskaitė pranešimą arba tokį pranešimą gavo fiziškai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta atskirojo skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog apie kredito sutarties nutraukimą kreditorius suinteresuotiems asmenims ar jų įgaliotiems asmenims (B. P.) nepranešė.
Teismas taip pat įvertina ir tą nustatytą faktinę aplinkybę, jog sutarties nuostatas skolininkas kredito grąžinimo dalyje pažeidė iš esmės, nes negražino didelės sumos kredito dalies šalių nustatytu terminu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditavimo sutartis nutraukta skolininkui pradelsus mokėti kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas nuo 2009 metų (b.l. 75, 75 a). Skolininkas per šį laikotarpį nuo skolos atsiradimo (2009) iki kreditavimo sutarties nutraukimo (2011-04-08) sugebėjo padengti tik dalį palūkanų įmokų (b.l. 44-58), o paskolos suma nebuvo grąžinama (b.l. 22, 23). Teismas kritiškai vertina skolininko Kauno apygardos teismui 2012 05 21 pateiktus kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikus, kadangi jie šalių nėra pasirašyti, todėl neturi įrodomosios reikšmės (LR CPK 177 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas laiko, kad kreditavimo sutartį kreditorius nutraukė pagrįstai.
Teismas konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedūras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas šalims, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.