Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-443-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-443-271/2017Nutartis · 2017-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-462-271/2017Nutartis · 2017-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
II-443-271/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02737-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
A. V.
Kategorijos
  • 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr.II-462-271/2017
Proceso Nr. 4-68-3-02737-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 14.14
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 –ojo policijos komisariato įgaliotajam atstovui D. M., atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui E. M., suinteresuotam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 –ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ilonos Strikšienės 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 12ANN-118870599-17, kuriuo

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 –ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ilonos Strikšienės 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 12ANN-118870599-17 E. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis būdamas Podhalės aviganio veislės šuns, vardu A., savininkas, neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes 2017-08-14, apie 09:40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. M. šuo sužalojo A. V. ir jo Tailando Ridžbeko veislės šunį, vardu L. F. B. R.. Tuo E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalį. Minėtu nutarimu už šį nusižengimą jam skirta 150 eurų bauda.

Šalies argumentai

E. M. pateikė teismui skundą dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad su nutarimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir priimtu neįsigilinus į visas įvykio aplinkybes. 2017-08-14 d. vedžiojo šunį su pavadėliu, tą patį darė ir kaimynas A. V.. Abiems pusėms nesitikint šunų agresijos, šunims suartėjus šie puolė vienas kitą ir nedelsiant buvo išskirti. A. V. padaryta žala buvo atlyginta, todėl atvejis laikytinas nelaimingu atsitikimu ir neturėtų būti kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas. Pareiškėjo įsitikinimu, Gyvūnų gerovės įstatymas pažeistas nebuvo, žala kompensuota išsprendus ginčą taikiai, todėl laikytina, kad žalos neatsirado. Nesant pareiškėjo veikoje ANK 346 straipsnyje įvardintų dispozicijos sąlygų šis straipsnis negalėjo būti taikomas. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės nedetalizuoja šuns vedžiojimo viešoje vietoje būdų, tačiau Taisyklių 5.1 punktas numato, jog gyvūnų laikytojai privalo laikytis Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punktas nustato, kad jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tyrimas nesiaiškino, kuris iš dviejų susikibusių šunų savininkų turėjo per ilgą pavadėlį, nubausdamas tik pareiškėją, tuo pažeisdamas jo teisę į teisingą procesą, bei rungtyniškumo principą. Tyrėja nubausdama jį rėmėsi tik prielaidomis, ko daryti negalėjo, todėl prašo teismo panaikinti 2017-09-18 d. Vilniaus 1-ojo PK tyrėjos protokolą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius atsiliepimu prašė E. M. skundo netenkinti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra visi institucijos pateikti įrodymai, E. M. pripažintas kaltu teisėtai, byloje nėra Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą. Kaltininko savo noru atlyginti nuostoliai ar pašalinta padaryta žala yra administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne administracinę atsakomybę šalinantis pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas E. M. paaiškino, kad abu šunys buvo vedami už pavadėlių. Jis su savo šunimi stovėjo prie savo namo vartelių, juos rakindamas, jie praktiškai jau žengė pro vartelius, kai su savo šunimi pro šalį ėjo kaimynas ir abu šunys susikibo. Jo šuo paspruko ir susipjovė su kaimyno šunimi. Šunims sukonfliktavus, kaimyno šuo pabėgo, o jo šuo grįžo namo. Pripažįsta, kad jo šuo puolė pirmas. Tai galingas, stiprus šuo, didesnis nei kaimyno. Jis buvo su dviejų metrų ilgio pavadėliu, šiaip kaimyno šuns jis nebūtų pasiekęs, tačiau ištrūko. Stipriai timptelėjo, ir nutraukė antkaklio grandinę. Kaimynas laikė savo šunį ir bandė apginti save ir savo šunį nuo pareiškėjo šuns. Žino, kad jo šuo įkando kaimyno šuniui į koją. Gal šis per arti priėjo, ir šuo pajutęs grėsmę puolė. Antsnukio jo paties šuo neturėjo. Buvo pasiruošęs atlyginti kaimynui žalą: ir turtinę, ir neturtinę. Laukė, kol kaimynas ateis aiškintis, o gavo šaukimą į policiją. Mano, kad tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas. Viskas nutiko tik todėl, kad jam iš rankos ištrūko šuo. Policijoje jam pareiškė, kad tartis jau per vėlu, kaimynas parašė pareiškimą, todėl jis bus nubaustas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, kad įvykio dieną vaikščiojo su savo šunimi. Grįždamas iš miško, pamatė kaimyną taip pat su šunimi. Artėdamas prie kaimyno namo, matė, kad šis rakina savo namo vartelius. Tuo pat metu pamatė, kad kaimyno šuo bėga link jo. Matė, kad šis išsprūdo iš šeimininko rankų. Jis pats stovėjo sankryžoje už kokių 15-20 metrų nuo kaimyno namo vartų ir už pavadėlio laikė savo šunį. Kaimyno šuo pribėgęs iš karto puolė jo šunį ir jam įkando. Jam pačiam buvo sužeista ranka bandant išskirti šunis. Bandė jį nuvyti, patraukti kaimyno šunį nuo savo šuns, tačiau šis buvo labai didelis ir nepavyko. Galiausiai teko paleisti savo šunį, kad pastarasis galėtų pabėgti. Jo šuo pabėgo, jis pats bėgo šuniui iš paskos. Po įvykio žmona ėjo pas kaimyną aiškintis situacijos, tačiau nebuvo skambučio prie namo, nepavyko patekti į vidų ir pasišnekėti. Kaimynas padengė žalą už šuns gydymą ir praleistą parodą, pretenzijų jam neturi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovas D. M. paaiškino, kad pareiškėjas, kaip gyvūno savininkas, nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normų, neužtikrino, kad jo gyvūnas nekeltų grėsmės, todėl už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus buvo nubaustas pagrįstai. Nors žalą jis atlygino, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

E. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

E. M. kaltinamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimu. Minėtos teisės normos numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo E. M. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje sudėtis.

Abiejų šunų savininkai neginčija aplinkybių, kad E. M. šuo būdamas palaidas (ištrūkęs iš šeimininko) apkandžiojo už pavadėlio vedamą A. V. šunį, o pastarajam bandant išskirti abu šunis, buvo apdraskyta jo ranka. Tokiu būdu atsirado žala tiek A. V. sveikatai, tiek turtui, kadangi gydydamas šunį, jis patyrė materialinių išlaidų. Ta aplinkybė, jog žalą E. M. atlygino, vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau žalos padarymo faktas dėl to neišnyksta. Taip pat akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje E. M., kaip šuns savininkas, neužtikrino, jog jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi buvo padaryta reali žala tiek A. V. šuns sveikatai, tiek jo paties sveikatai. E. M. teiginys, kad situacija turi būti vertinama kaip nelaimingas atsitikimas, ir neturi užtraukti jam administracinės atsakomybės, nepagrįstas. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų kodeksas numato dvi kaltės formas – tyčią ir neatsargumą (ANK 7 straipsnis). Teismui nekyla abejonių, kad nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma ir pareiškėjas neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sužaloti kaimyno šunį ar patį kaimyną, tačiau būdamas didelio ir stipraus šuns savininkas, jis privalo užtikrinti, kad jo šuo viešoje vietoje būtų patikimai pritvirtintas ar laikomas bei neturėtų galimybės ištrūkti ir apkandžioti jokio asmens ar gyvūno, ar kokiu kitu būdu padaryti žalą gyvūnų ar žmonių sveikatai ar turtui. To nepadarius buvo pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos.

E. M. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusižengimas padarytas iš neatsargumo, konstatuojamos dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (gailisi dėl nusižengimo, atlygino žalą), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiojo poziciją (A. V. nurodė, kad su kaimynu išsiaiškino, žala atlyginta, jokių pretenzijų jam neturi, jei būtų pavykę susitikti ir susitarti dėl žalos atlyginimo iš karto, net nebūtų kreipęsis į policiją), teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ženkliai mažinti skiriamą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas -

nutarė:

E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 –ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ilonos Strikšienės 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 12ANN-118870599-17, kuriuo E. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalį, pakeisti, paskiriant E. M. už šį nusižengimą švelnesnę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 17071425809.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski