- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- A2-1353-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Regina Kazlauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-13458-658/2007 pagal neįtrauko į bylos nagrinėjimą asmens G. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 (pareiškėjas – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo G. A. -07-20 prašymu (b.l.3-6) prašė:
1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007;
2) panaikinti 2007-05-08 teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 ir nustatyti neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą;
3) priteisti iš pareiškėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo G. A. nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007-05-08 nutartimi c.b. Nr.2-8783-717/2007 tenkino pareiškėjo prašymą ir pavedė antstoliui sudaryti mirusiosios J.A. Č. turto apyrašą, kadangi nustatė, jog J.A. Č. , gyvenusi (duomenys neskelbtini) , Kaune, mirė 1992-07-14 ir po jos mirties niekas nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą palikimo nepriėmė. G. A. nuomone, procesas byloje Nr.2-8783-717/2007 atnaujintinas, kadangi:
pirma, teismas nutartyje nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – G. A. teisių (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). G. A. nurodė, kad ji nuo pat J.A. Č. mirties 1992-07-14 iki šiol gyvena ginčo bute, savo vardu yra sudariusi buto eksploatacijai reikalingas sutartis (b.l.11-19), moka buto mokesčius (b.l.20), remontuoja ir prižiūri butą (b.l.21-23), todėl jai yra atsiradęs pagrindas nuosavybės teise įgyti butą įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 str. 1 d.). Teismui c.b. Nr.2-8783-717/2007 patenkinus pareiškėjo prašymą, antstoliui sudarius mirusiosios turto apyrašą ir butą aprašius bei pareiškėjui įregistravus teises į butą viešame registre, pažeidžiama G. A. teisė įgyti nuosavybės teisę į butą įgyjamosios senaties būdu. Šie procesiniai veiksmai atlikti neatsižvelgus į G. A. teises, nesuteikus jai galimybės jas ginti, t.y. neįtraukus jos į bylą be teisėto pagrindo;
antra, nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas, atstovaujantis valstybę, praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau dėl termino pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.) į teismą nesikreipė. Teismas, nepriėmęs sprendimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl mirusiosios turto apyrašo sudarymo, t.y. palikimo priėmimo. Vadinasi, buvo padaryta aiški, esminė teisės normos taikymo klaida, dėl ko 2007-05-08 nutartis pripažintina neteisėta. Pripažinus nutartį neteisėta, neteisėtu pripažintinas ir pats palikimo, kurį priėmė valstybė, priėmimas, be to, būtų visi pagrindai nustatyti G. A. nuosavybės teisės į ginčo butą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (LR CK 4.68-4.71 str.str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi G. A. prašymą atmetė ir procesą atnaujinti atsisakė. Nors teismas nustatė, kad CPK 368 str. nustatyti terminai prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleisti nebuvo, tačiau konstatavo, kad G. A. nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir nesudaro nei vieno pagrindo procesui atnaujinti. Atmesdamas pirmąjį prašymo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), teismas nurodė, kad c.b. Nr.2-8783/2007 nagrinėjimo laikotarpiu (2007 m. gegužės 3-8 d.) G. A. nebuvo padavusi jokio pareiškimo dėl nuosavybės teisių į ginčo butą įgijimo, o jos pirminis pareiškimas dar 2006-11-08 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu dėl jos pačios kaltės (prijungt. c.b. Nr.2-8622-364/2006, b.l.113), todėl padarė išvadą, kad, nagrinėjant c.b. Nr.2-8783-717/2007, teisėja teisingai įvertino aplinkybes, jog nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių nėra, taip pat nėra jokių bylų, kuriose būtų sprendžiami klausimai dėl daiktinių teisių į ginčo butą, todėl teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo bylą, esant joje tik vienam pareiškėjui - Kauno apskrities VMI. Teismas taip pat nurodė, kad išnagrinėta c.b. Nr.2-8783/2007 G. A. teisių nepažeidė, nes ginčo butas negalėjo būti įgyjamas nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, kadangi tiek iki 2007-05-08 nutarties priėmimo, tiek ją priėmus, jis Nekilnojamojo turto registre buvo ir yra įregistruotas kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Atmesdamas antrąjį prašymo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), teismas nurodė, kad, paveldint valstybei, nėra taikomas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, o, sprendžiant dėl paveldėjimo, sistemiškai turi būti aiškinami ir taikomi CK 5.11 str., 5.50 str. 4 d. ir 5.62 str. 1 d. 2, 3 punktai, bei atsižvelgiama į LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 patvirtintas taisykles ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“. Teismas nurodė, kad valstybė palikimą pagal įstatymą gali priimti tik po to, kai to nepadarė visos šešios įpėdinių eilės per jiems įstatymu nustatytus terminus, t.y. ne anksčiau nei po aštuoniolikos mėnesių, o to, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, galėtų nepriimti ar atsisakyti priimti palikimą, CK nenumato. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nagrinėjant c.b.Nr. 2-8783/2007, pareiškėjas, atstovaujantis valstybę, neturėjo kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl teismas aiškios teisės taikymo klaidos nepadarė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu G. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-09 nutartį panaikinti, vadovaudamasi šiais argumentais:
1) dėl teismo argumentų, atsisakius atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
1.1. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas ir neteisingai įvertino įrodymus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nors G. A. pirminis pareiškimas dėl ginčo buto įgijimo įgyjamąja senatimi c.b. Nr.2-8622-364/2006 buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau ji neprarado teisės pareikšti teisme pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 137 str. 2 d. ir 530 str.). Teismas klaidingai nurodė, kad G. A. kalta dėl to, kad c.b. Nr.2-8622-364/2006 buvo palikta nenagrinėta, kadangi byloje esančiame 2006-05-22 pareiškimo teismui nuoraše (prij. c.b. Nr.2-8622-364/2006, b.l.4) nurodyta, kad byla bus vedama per advokatę Reginą Kazlauskienę. Todėl, neatvykus į teismą nei G. A. , nei jos atstovei advokatei R.Kazlauskienei, negalima vienareikšmiškai teigti, kad G. A. kalta dėl c.b. Nr.2-8622-364/2006 palikimo nenagrinėta;
1.2. Teismas pažeidė CPK 263 str. ir 270 str. 4 d. 1 ir 2 p., padaręs nepagrįstą išvadą, kad, nagrinėdama c.b. Nr.2-8783/2007, teisėja teisingai įvertino bylos aplinkybes, t.y. įvertino, kad nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių, taip pat nėra jokių bylų, kuriose būtų sprendžiami klausimai dėl daiktinių teisių į ginčo butą, kadangi teismo nutartyje c.b. Nr.2-8783/2007 tokių aplinkybių nustatyta nebuvo (CPK 270 str. 4 d. 1 p.);
1.3. Teismas neatsižvelgė į 2006-05-22 G. A. pareiškime (prij. c.b. Nr.2-8622-364/2006, b.l.3-5) nurodytas aplinkybes, kad po J.A. Č. mirties ji už butą mokėjo visus komunalinius ir kitus mokesčius, atliko buto remontą, buvo sudariusi sutartis su įvairiais komunalinių paslaugų teikėjais, pridėjo prie šio pareiškimo visus atliktus mokėjimus patvirtinančius pinigų apmokėjimo kvitus ir sąskaitas. Todėl darytina išvada, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad G. A. nebuvo praradusi procesinės teisės pareikšti teisme pareiškimą dėl ginčo buto įgijimo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Be to, G. A. nuomone, gyvendama ginčo bute, ji pagrįstai turėjo būti laikoma pretendente, ketinančia realizuoti savo teisę įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į ginčo butą, kadangi atitiko CK 4.68 str. 1 d. požymius;
1.4. Teismas pažeidė CPK 370 str. 3 d. nuostatą. Išnagrinėjus teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą, teismui pakanka nustatyti, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Teismas nutartimi privalėjo atnaujinti procesą, kadangi galimybė paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu siejama tik su tikėtina aplinkybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas, todėl, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą (CPK 370 str. 1 d.), teismas nesprendžia, ar asmuo, padavęs prašymą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, yra tinkamas pareiškėjas, t.y. asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą nurodytu pagrindu (CPK komentaras, II dalis, 463 I);
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas padarė išvadą, kad reikšti reikalavimą G. A. neturėjo jokio materialinio teisinio pagrindo, kadangi CK 4.69 str. 3 d. nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Buvusi buto savininkė J.A. Č. mirė 1992-07-14, vadinasi, valstybė savo teisių dėl ginčo buto palikimo priėmimo neįgyvendino beveik penkiolika metų. LAT c.b. Nr.3K -3-345/2004 yra konstatavęs, kad pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:
a) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;
b) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad, užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.);
c) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 str. 2 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;
d) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.), reiškianti, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;
e) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip 10 metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta, pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo, ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.
G. A. nuomone, ji atitiko visas šias sąlygas, o tai, kad visą šį laikotarpį iki pat 2007 m. rugsėjo butas buvo įregistruotas J.A. Č. vardu, kitiems potencialiems pretendentams neturėjo jokios teisinės reikšmės, nesudarė jokių prielaidų imtis nuosavybės įgijimo į šį ginčo butą atžvilgiu kokių nors teisinių veiksmų. Todėl teismo išvada, kad G. A. neturėjo jokių teisių į butą dėl CK 4.69 str. 3 d. nurodytų aplinkybių, nepagrįsta ir neteisėta;
2) dėl teismo argumentų, atsisakius atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu
2.1. Teismas suklydo, vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė sisteminį teisės aiškinimo metodą ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Teismas nurodė, kad ginčo butas paveldėjimo būdu vienareikšmiškai turėjo pereiti valstybės nuosavybėn, tačiau teismo nutartyje nurodytos CK normos, pagrindžiančios šią teismo išvadą, paimtos iš CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė". Vertinant sisteminiu teisės aiškinimo metodu, nuosavybės teisė gali būti įgyjama įvairiais būdais, nurodytais CK 4.47 str. Tiek paveldėjimo (CK 4.47 str. 2 p.), tiek įgyjamosios senaties (CK 4.47 str. 11 p.) institutai vertinami kaip lygiaverčiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, kurie suinteresuotų asmenų gali būti savarankiškai įgyvendinami. Šiuo požiūriu svarbu nustatyti, ar šiais savarankiškais pagrindais numatytos nuosavybės teisės įgijimas pagrįstas ir ar nėra įstatyme numatytų tai užkertančių sąlygų. Valstybė šiuo atveju beveik 15 m. nesirūpino tariamai jai atitenkančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo G. A. įrodinėjo, kad ji atitinka visus kriterijus, kuriuo apibūdinamas subjektas, ketinantis įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties būdu (CK 4.22 str., 4.23 str., 4.68-4.71 str.str.). CK 4.68 str. 1 d. normos dispozicija be kitų sąlygų nurodo, kad fizinis ar juridinis asmuo gali įgyti nekilnojamąjį daiktą nuosavybės teise, jeigu per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Šioje normoje kalbama apie daikto savininką. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar ginčo butas priklausė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise (CK 4.69 str. 3 d.). Teismui priėmus 2007-05-08 nutartį c.b.Nr.2-8783-717/2007, valstybė tik įgijo teisę pradėti buto nuosavybės teise įgijimo paveldėjimo būdu procedūrą. Nuosavybės teisę paveldėjimo būdu valstybė ar savivaldybė įgyja tik užbaigę palikimo priėmimo procedūrą ir gavę paveldėjimo teisės liudijimą iš palikimo atsiradimo vietos notaro (CK 5.66 str., taip pat Taisyklių 45 ir 48 p.). Akivaizdu, kad c.b. Nr.2-8783-717/2007 nagrinėjimo ir nutarties priėmimo metu valstybei ar savivaldybei šis ginčo butas nuosavybės teise nepriklausė, todėl, manytina, kad teismas pažeidė CK 4.69 str. 3 d. nuostatą;
2.2. Teismo išvadą, kad ginčo butas vienareikšmiškai pereina valstybės nuosavybėn, paneigia ir Taisyklių 1 p. išdėstyta valstybei perduotino turto sąvoka, pagal kurią valstybei perduotinu turtu laikoma bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, ir t.t. Taigi, akivaizdu, kad valstybės nepaveldėtas turtas negali būti laikomas valstybei perduotinu turtu a priori;
2.3. Teismo išvada dėl palikimo priėmimo terminų netaikymo valstybei, nepagrįsta. Valstybė savo teisinio statuso požiūriu yra lygiavertis teisinių santykių subjektas, turintis juridinio asmens statusą (CK 2.35 str.), todėl jai taikytinas CK 5.50 str. 4 d. nustatytas palikimo priėmimo terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo teismo 2007-10-09 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti dėl šių argumentų:
Šalies argumentai
1) skundo motyvas, jog G. A. neįtraukimas į c.b. Nr.2-8783-717/2007 nagrinėjimą užkirto jai galimybę įgyti butą įgyjamąja senatimi, nepagrįstas, kadangi G. A. dar 2006-05-22 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kad šis nustatytų jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinį faktą (c.b. Nr.2-8622-364/2006). Iš šios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja žinojo, kad ginčo butas yra teisiškai įregistruotas J.A. Č. vardu, kad J.A. Č. įpėdinių neturėjo, todėl šiuo atveju nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį yra negalimas (CK 4.69 str. 3d.);
2) skundo motyvas, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 263 str. ir 270 str. 4 d. 1 ir 2 p. nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl c.b. Nr.2-8622-364/2006 palikimo nenagrinėta yra kalta G. A. , nepagrįstas. Teismas c.b. Nr.2-8622-364/2006 paliko nenagrinėtą teisėtai ir pagrįstai, kadangi nei G. A. , nei jos atstovė, žinodamos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties;
3) nepagrįstas skundo motyvas, jog teismas padarė esminę klaidą, vertindamas byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai nusprendė, kad šiuo atveju ginčo butas paveldėjimo teise vienareikšmiai pereina valstybei, neatsižvelgiant į G. A. pateiktus motyvus;
4) G. A. teiginys, jog valstybė beveik 15 m. nesirūpino jai atitenkančiu nekilnojamuoju turtu, nepagrįstas, kadangi valstybė apie šį butą sužinojo tik 2006 m., kai G. A. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Be to, valstybei paveldėjimo teise turtas pereina tik tuo atveju, kai nei vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo ar atsisakė nuo palikimo. Pagal CK 5.11 str. yra nurodytos šešios įpėdinių eilės ir kiekvienai iš jų yra nustatytas 3 mėn. palikimo priėmimo terminas, todėl turtas valstybei gali pereiti tik po18 mėn.;
5) CK 5.39 str. 1 d. yra nurodyta, kad įpėdinis, pareiškęs norą, turi teisę dalyvauti sudarant turto apyrašą. G. A. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis įpėdinis, todėl motyvas, kad jos neįtraukimas į bylos dėl turto apyrašo sudarymo nagrinėjimą, pažeidė jos teises, nepagrįstas, juo labiau, kad G. A. nėra tas asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Teismas pagrįstai nelaikė G. A. suinteresuotu asmeniu, kadangi ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo ir yra įregistruotas kito asmens - J.A. Č. vardu ir, įvertinus CK 4.69 str. 3 d., G. A. negalėjo ir negali nuosavybės teise įgyti šio buto pagal įgyjamąją senatį, todėl jos teisės nėra pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Proceso atnaujinimo tikslas – teisėtumo civiliniame procese užtikrinimas. Todėl teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (2007 m. vasario 22 d. LAT Apžvalga Nr.1-2007).
CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą teismo posėdyje, išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą, inter alia nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu, ar jis tiek patikimai patvirtintas, kad sukeltų pagrįstų abejonių (pvz., rodytų būtinumą peržiūrėti teismų jau nustatytas aplinkybes). Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta UAB „Saulėtekis“ bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-46/2004). Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ir naujas visiškai savarankiškas reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kurio nebuvo priimant skundžiamą 2007-05-08 nutartį, šį faktą pareiškėja įrodinėjo visiškai naujais įrodymais (tiek 2007-07-23 prašyme išvardintų liudytojų parodymais, tiek civilinėje byloje Nr.2-8622-364/2006 pateiktais rašytiniais įrodymais), todėl, kolegijos nuomone, teismo posėdyje CPK 370 str. 3 d. nustatyta tvarka negalėjo būti nagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, kas, kaip jau minėta nurodytoje LAT nutartyje, reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, įmanomą tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (CPK 370 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apylinkės teismas, atsisakęs atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, pažeidė procesinės teisės normas.
CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. U.; bylos Nr. 3K-3-188/2005).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 visiškai neatsižvelgė į tai, kad civilinės bylos Nr.2-8783-717/2007 nagrinėjimo metu buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - G. A. teisė būti išklausytai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas G. A. nurodytą CPK 366 str. 1 d. 7 p. proceso atnaujinimo pagrindą, pažeidė CPK 185 str., kadangi neįvertino aplinkybės, jog nors G. A. pirminis pareiškimas dėl ginčo buto įgijimo įgyjamąja senatimi civilinėje byloje Nr.2-8622-364/2006 buvo paliktas nenagrinėtas 2006-11-08 nutartimi, tačiau ši teismo nutartis neužkirto jai kelio ir neatėmė teisės pareikšti teisme naują pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 137 str. 2 d. ir 530 str.). Nors Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 priimant 2007-05-08 nutartį pavesti antstoliui sudaryti mirusiosios turto apyrašą ir nebuvo užvesta jokių bylų, kuriose būtų sprendžiami klausimai dėl daiktinių teisių į ginčo butą, tačiau ta aplinkybė, kad G. A. civilinėje byloje Nr.2-8622-364/2006, apie kurią Kauno apskrities VMI buvo informuota, siekė, kad būtų nustatytas jai nuosavybės teisės į ginčo butą įgijimo faktas įgyjamosios senaties būdu, ir jos pareiškimas nebuvo atmestas, bei ta aplinkybė, kad G. A. , toliau gyvendama ginčo bute ir mokėdama už jį visus mokesčius, nebuvo praradusi procesinės teisės pareikšti teisme naują pareiškimą dėl ginčo buto įgijimo nuosavybėn įgyjamąja senatimi fakto nustatymo ir šią savo teisę realizavo 2007-07-20 prašymu pareikšdama savarankišką reikalavimą dėl fakto nustatymo, kolegijos nuomone, patvirtina, kad G. A. pagrįstai turėjo būti laikoma pretendente, ketinančia realizuoti savo teisę įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į ginčo butą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad teismas civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007, priimdamas 2007-05-08 nutartį, nusprendė dėl G. A. teisių ir įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.), t.y. 2007-05-08 nutartis užkirto G. A. teisę pareikšti teisme naują pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007, nepagrįstai dar kartą užkirto kelią G. A. pasinaudoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Kolegija, nustačiusi CPK 366 str. 1 d. 7 p. aplinkybę, kuriai esant bylą reikia išnagrinėti pakartotinai, atnaujina procesą civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 ir grąžina bylą Kauno miesto apylinkės teismui bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datai paskirti.
Kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad po bylos nagrinėjimo atnaujinimo išnagrinėjus bylą pakartotinai reikalinga ne tik nuspręsti dėl 2007-05-08 nutarties (ne)teisėtumo ir (ar) (ne)pagrįstumo, bet ir priimti sprendimą dėl šioje byloje pareikšto savarankiško reikalavimo – prašymo nustatyti neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, 2007-10-09 nutartimi tik atsisakęs atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.), faktiškai nesprendė ir nenusprendė dėl šio savarankiško reikalavimo, todėl teisėjų kolegija dėl likusių atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes šių argumentų tyrimas susijęs su reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimu iš esmės, ką pirmosios instancijos teismas turės atlikti iš naujo nagrinėdamas bylą (CPK 327 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-8783-717/2007 ir grąžinti bylą Kauno miesto apylinkės teismui bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datai paskirti.