Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjai D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, prašydami (b. l. 1–5):

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/4-9) 10K-27945 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-9) 10K-27945);

1.2. panaikinti Departamento 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/4-8) 10K-27946 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-8) 10K-27946);

1.3. įpareigoti Departamentą priimti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams ir jų dukrai A. N. (A. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) juos svarstant taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 49², 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir 141¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 31 straipsnio 3 dalį (TAR Nr. 2014-09973) (toliau – ir Įstatymas Nr. IX-2206).

Pareiškėjai iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos gavo analogiško turinio 2015 m. birželio 2 d. raštą Nr. 10-S-142138 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-S-142138) ir 2015 m. birželio 3 d. raštą Nr. 10-S-143069 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-S-143069) (toliau kartu – ir Raštai)

Motyvuojamoji dalis

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 5 punktą įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A858-1449/2012), viešosios teisės reguliavimo sferoje nesant įstatymo, kuris nustatytų kitokius terminų skaičiavimo principus negu CK 1.121 straipsnis, šio straipsnio nuostatos taikytinos ir santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos.

2.4.Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius (toliau – ir Skyrius) Raštuose klaidingai aiškina ir taiko CK 1.122 straipsnio 1 dalį. Ši norma reglamentuoja tik tokias situacijas, kai terminas veiksmui atlikti baigiasi tą pačią darbo dieną kaip ir įstaigos darbo laikas, tačiau šioje situacijoje paskutinė diena Prašymams pateikti apskritai buvo ne darbo diena, todėl pareiškėjai neturėjo jokios galimybės tą dieną atlikti veiksmus, t. y. pateikti prašymą. Įstatymų leidėjas paminėtą terminų skaičiavimo išimtį nurodo taikyti tik valandomis, o ne dienomis, ribojant asmenų teisę atlikti veiksmus paskutiniais termino momentais.

Tokia terminų skaičiavimo tvarka taikoma daugelio valstybės institucijų praktikoje. Pasak pareiškėjų, nors pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, tačiau deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos galima pateikti ir kitą įstaigos darbo dieną, t. y. gegužės 2 d. (arba šiais, 2015 metais, – gegužės 4 d.). Analogiškai skaičiuojami terminai turėtų būti ir nagrinėjamoje situacijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktą prašymas pakeisti leidimą pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Šioje administracinėje byloje priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir įpareigojus Departamentą priimti Prašymus, būtų praleistas minėtoje teisės nuostatoje įtvirtintas prašymo padavimo terminas, todėl tikslinga Departamentas įpareigotinas Prašymus priimti laikant, jog jie pateikti 2015 m. gegužės 4 d., priešingu atveju, teismo sprendimo realus įvykdymas taps neįmanomas.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 26–29).

1. Departamentas 2015 m. gegužės 4 d. gavo pareiškėjų skundus priimti Prašymus, Prašymų pateikimo data laikyti 2015 m. gegužės 4 d., juos svarstant taikyti Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalį. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo Nr. IX-2206 nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas susijusias aplinkybes, Sprendimuose pateikė nuomonę, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2015 m. gegužės 4 d. negalėjo priimti Prašymų, pateikiamų pagal iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, nes tuo būtų pažeidusi imperatyvų Įstatymo nustatytą terminą „iki 2015 m. gegužės 1 d.“.

2.1. Departamentas cituoja Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalį, nurodo nesutinkąs su pareiškėjų teiginiais, kad atsižvelgiant į CK 1.1 ir 1.121 straipsnių nuostatas ir į tai, kad gegužės 1-oji yra šventės diena, pareiškėjams turėjo būti leista pateikti Prašymus 2015 m. gegužės 4 d. Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkreti kalendorinė data (2015 m. gegužės 1 d.), iki kurios užsieniečiai galėjo pateikti prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal anksčiau galiojusias Įstatymo nuostatas, šis terminas apibrėžtas ne mėnesių ar kalendorinių dienų skaičiumi, o konkrečia data. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos galiojimo pabaiga reglamentuojama specialiajame įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, vadovaujantis CK 1.1 straipsniu, bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės dėl veiksmų atlikimo, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, netaikomos.

2.2. Remiantis LVAT praktika, tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat generali (administracinė byla Nr. A261-243/2013). Departamento vertinimu, Įstatymas yra specialioji norma, kuris šio ginčo atveju reglamentuoja prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo terminą. Pažymėtina, kad Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus; Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos Įstatyme reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį.

2.3. Tokį teisės aktų aiškinimą patvirtina ir įstatymų leidėjo ketinimai. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonė, kurioje užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla, prašymo pateikimo metu turi būti veikianti ne mažiau kaip 6 mėnesius, todėl būtent tiek laiko (6 mėnesiai) skirta Lietuvos Respublikoje jau gyvenantiems ir teisėtą veiklą vykdantiems užsieniečiams, kad jie spėtų pertvarkyti savo įmones ir prisitaikyti prie naujų Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų. 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo 2014 m. lapkričio 1 d., baigėsi 2015 m. balandžio 30 d.

2.4. Pareiškėjai skunde remiasi LVAT administracine byla Nr. A858-1449/2012, tačiau šioje byloje vertintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme patvirtinto aprašo nuostatų teisėtumo klausimas, taigi, nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. A858-1449/2012 aplinkybės skiriasi, todėl minėta byla negali būti remiamasi šioje byloje. Pabrėžtina, kad administracinėje byloje Nr. A858-1449/2012 LVAT pažymėjo, kad CK nuostatos byloje vertinamu atveju reikšmingos tiek, kiek nėra lex specialis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuostatos galiojimo terminas įtvirtintas ne įstatymo įgyvendinamajame akte, o įstatyme, ir į tai, kad jame įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, klausimus, turi būti taikomos ne bendros CK įtvirtintos taisyklės ar, kaip skunde nurodo pareiškėjai, valstybės institucijų praktika, o specialios Įstatyme Nr. IX-2206 įtvirtintos imperatyvios nuostatos.

2.5. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gegužės 7 d.) 7 punktą prašymas pakeisti leidimą pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Pareiškėjos Z. K. leidimo laikinai gyventi terminas – iki 2015 m. rugsėjo 5 d., todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ji galėtų pateikti ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalimi ir Tvarkos aprašo 7 punktu, prašymas įpareigoti priimti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir prašymo pateikimo data laikyti 2015 m. gegužės 4 d. negali būti tenkinamas.

2.6. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą užsienietis nustatytos formos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, arba migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniai nėra Departamento struktūriniai padaliniai; Departamentas nėra kompetentingas priimti užsieniečių prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjų prašymas įpareigoti Departamentą priimti Prašymus negali būti tenkinamas.

Departamentas, vadovaudamasis Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 388, 12.1 punktu, pateikė nuomonę dėl galimybės pareiškėjams pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, tačiau ši nuomonė negali būti vertinama kaip individualus administracinis aktas. Skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio (tai patvirtina skundžiamų raštų turinys), jie pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių pasekmių (nepažeidė jų teisių ar įstatymuose saugomų interesų), taigi, jie nelaikytini individualiais administraciniais aktais, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nelaikytini ginčo objektu administraciniame teisme. Remiantis LVAT praktika, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A63-1455/2012).

III

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 43–45).

1. Vilniaus AVPK 2015 m. gegužės 4 d. gavo pareiškėjų skundus priimti Prašymus, Prašymų pateikimo data laikyti 2015 m. gegužės 4 d., juos svarstant taikyti Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalį. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba, vadovaudamasi Įstatymo Nr. IX-2206 nuostatomis, išnagrinėjo ir įvertino visas susijusias aplinkybes ir Raštuose pateikė nuomonę, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2015 m. gegužės 4 d. negalėjo priimti Prašymų, pateikiamų pagal iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, nes tuo būtų pažeidusi imperatyvų Įstatymo nustatytą terminą „iki 2015 m. gegužės 1 d.“.

2.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, kad atsižvelgiant į CK 1.1 ir 1.121 straipsnius ir į tai, kad gegužės 1-oji yra šventės diena, pareiškėjams turėjo būti leista pateikti Prašymus 2015 m. gegužės 4 d. Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkreti kalendorinė data (2015 m. gegužės 1 d.), iki kurios užsieniečiai galėjo pateikti prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal anksčiau galiojusias Įstatymo nuostatas, šis terminas apibrėžtas ne mėnesių ar kalendorinių dienų skaičiumi, o konkrečia data. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos galiojimo pabaiga reglamentuojama specialiajame įstatyme (Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“), vadovaujantis CK 1.1 straipsniu, bendrosios tenninų skaičiavimo taisyklės dėl veiksmų atlikimo, kai paskutinė temimo diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, netaikomos.

2.2. Remiantis LVAT praktika, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas, kad specialus įstatymas pakeičia bendrąjį (žr. Pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. A261-243/2013). Įstatymas yra specialioji norma, kuris šio ginčo atveju reglamentuoja Prašymų pateikimo terminą. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, pagal šio straipsnio 4 dalį kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos Įstatyme reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį.

2.3. Tokį teisės aktų aiškinimą patvirtina ir įstatymų leidėjo ketinimai. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonė, kurioje užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla, prašymo pateikimo metu turi būti veikianti ne mažiau nei 6 mėnesius, todėl būtent tiek laiko (6 mėnesiai) skirta Lietuvos Respublikoje jau gyvenantiems ir teisėtą veiklą vykdantiems užsieniečiams, kad jie spėtų pertvarkyti savo įmones ir prisitaikyti prie naujų Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų; 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo 2014 m. lapkričio 1 d., baigėsi 2015 m. balandžio 30 d.

2.4. Pareiškėjai skunde remiasi LVAT administracine byla Nr. A858-1449/2012, tačiau ja negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje: nurodytoje LVAT byloje vertintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme patvirtinto aprašo nuostatų teisėtumo klausimas, taigi, nagrinėjamos ir nurodytos LVAT bylos aplinkybės skiriasi. LVAT administracinėje byloje Nr. A858-1449/2012 pažymėjo, kad CK nuostatos byloje vertinamu atveju reikšmingos tiek, kiek nėra lex specialis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuostatos galiojimo terminas įtvirtintas ne įstatymo įgyvendinamajame akte, o įstatyme, ir į tai, kad jame įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, turi būti taikomos ne bendros CK įtvirtintos taisyklės ar, kaip skunde nurodo pareiškėjai, valstybės institucijų praktika, o specialios Įstatyme Nr. IX-2206 įtvirtintos imperatyvios nuostatos.

2.5. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gegužės 7 d.) 7 punktą prašymas pakeisti leidimą pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Pareiškėjos Z. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas – iki 2015 m. rugsėjo 5 d., todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ji galėtų pateikti ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis Įstatymo Nr. IX-2206 31 straipsnio 3 dalimi ir Tvarkos aprašo 7 punktu, prašymas įpareigoti priimti Prašymus ir jų pateikimo data laikyti 2015 m. gegužės 4 d. negali būti tenkinamas.

IV

Pareiškėjai D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) pateikė pranešimą apie skundo atsisakymą (b. l. 62).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjų D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) pranešimas apie skundo atsisakymą (b. l. 62).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) atsisakė nuo skundo, o priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo skundo atsisakymo, nėra, skundo administracinėje byloje Nr. I-3523-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03257-2015-8) pagal pareiškėjų D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymas priimamas, byla nutraukiama, išaiškinant pareiškėjams, kad, vadovaujantis ABTĮ 102 straipsnio 3 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102, 105, 106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Priimti pareiškėjų D. N. (D. N.) ir Z. K. (Z. K.) skundo atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymą ir administracinę bylą Nr. I-3523-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03257-2015-8) nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.