- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- Iv-1212-422/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00663-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Lazdijų
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. N., jo atstovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Algimantui Glušauskui, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės atstovei Jolantai Ražukienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už nušalinimo nuo tarnybos laiką priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. skundu prašo: priteisti iš atsakovo 7 416,34 Lt darbo užmokestį už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį ir 8 117,60 Lt delspinigių už 365 dienas. Iš viso 15 533,94 Lt (b. l. 4-5).
Pareiškėjas ir jo atstovas teismui nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. buvo nušalintas nuo pareigų, nes buvo įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d., padarymu. Vidaus tarnybos statuto 28 str. 6 d. numatyta, jeigu asmuo, kuris nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat ir delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas atsisakė gera valia mokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir siūlo dėl žalos atlyginimo kreiptis į Teisingumo ministeriją. Su tokia atsakovo nuomone nesutinka, nes Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymo straipsniai, kurie statutiniams pareigūnams taikomi be išlygų. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnis, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, šiuo atveju negali būti taikomas. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-635/2005, kurioje išaiškinta, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su negautą darbo užmokestį neišmokėjusio subjekto kalte. Pabrėžė, kad reikalauja ne žalos, kuri gali būti kelis kartus didesnė, o teisėtai priklausančio darbo užmokesčio, todėl į Teisingumo ministeriją negali kreiptis, nes jos sistemoje nedirba. Delspinigiai po 22,24 Lt už vieną dieną turi būti priteisti už tas dienas, kai nedirbo.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A19- 64/2009 pažymėjo, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, negauto darbo užmokesčio išmokėjimui taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalies, bet Civilinio kodekso bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos, o Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis taikytina tik tada, kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų jį į pareigas priimančio asmens (darbdavio) iniciatyva, pradėjus jo veiklos tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, ne darbdavio iniciatyva, todėl jo skundas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas delspinigių paskaičiavimas kelia abejonių, be to, jei teismas sutiktų su pareiškėjo pozicija dėl darbo užmokesčio priteisimo, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigius už šį laikotarpį. Atsakovas atsisakymą tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą motyvuoja aplinkybe, jog pastarasis nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimi.
Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškėjo atžvilgiu 2010 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00044-10 (b. l. 10-12). Atliekant ikiteisminį tyrimą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi nuo 2010-05-19 trejų mėnesių laikotarpiui jis buvo nušalintas nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigų (b. l. 17-18). Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 10-12).
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas laikinai nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet vykdant ikiteisminį tyrimą teismo nutartimi, todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar atsakovas privalo išmokėti prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius, kai vidaus tarnybos pareigūnas nuo pareigų buvo nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigūnui likti tarnyboje (darbe), jeigu nenušalintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (BPK 157 str. 1 d.). Šio nušalinimo atveju darbdavys negali atsisakyti ir privalo vykdyti teismo nutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju, nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklausė nuo darbdavio valios.
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (aktuali redakcija; toliau – Vidaus tarnybos statutas) 28 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalis numato, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalis taikytina tais atvejais, kai sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų priimamas po tarnybinio patikrinimo, t. y. vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, iniciatyva. Analogišką teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą konstatavęs, kad pareigūno nušalinimo nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais atveju Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos netaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A19-64/2009; 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-3133/2011). Pareiškėjo prašyme nurodytos administracinės bylos Nr. A1-638/2005 ir šios nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės nėra tapačios, todėl pareiškėjo paminėtoje 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje suformuota praktika šiuo atveju netaikytina.
Kadangi atsiskaitymas už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Vidaus tarnybos statute ir kituose tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo ir nėra aptartas, šių santykių atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Taigi, asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas, be kita ko, nustato asignavimų žalai atlyginti naudojimą ir žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką.
Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra tarnybos teisinių santykių dalis, teismo nuomone, esant ikiteisminio tyrimo teisėjo (teismo) nutarčiai pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių, bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Tačiau šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.