Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-30128-433/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e2YT-30128-433/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-30128-433/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24719-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.1; 2.4.1.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. K.. Tai patvirtina į bylą pateiktas mirties liudijimas AA Nr. 311075. Taip pat teismui pateikiamas giminystę patvirtinantis dokumentas, t. y. gimimo akto įrašas. V. K., kaip patvirtina Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, mirė būdama našle. Paskutinioji V. K. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai patvirtina pateikiama su pareiškimu VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog paveldėjimo byla po V. K. mirties nėra pradėta. Ir duomenų ir apie sudarytus testamentus. Pateikiame Nekilnojamo turto registro išrašo kopiją, kurioje nurodyta, jog V. K. nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nors ir nesikreipė savalaikiai į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos pagal įstatymą po savo motinos mirties, tačiau palikėjai priklausantį turtą jos mirties valdė ir tvarkė, mokėjo mokesčius. Tai, kad R. K. po motinos V. K. mirties tvarkė ir valdė jai priklausantį turtą patvirtina pateikiami (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tikslu pareiškėjui kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po V. K. mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminis įpėdinis R. K. po savo motinos V. K. mirties palikimą priėmė, kadangi jį faktiškai pradėjo valdyti po (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. K. asmens, kodas (duomenys neskelbtini) sunūs. Šią aplinkybę patvirtina Viulniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. 340. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 4615. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-09-07 išrašo nustatyta, kad V. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro 2021-09-07 išrašas.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad R. K. po motinos V. K. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi R. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2021-08-06 pažymos nustatyta, kad mokesčius už garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, boksas Nr. (duomenys neskelbtini), eksploataciją nuo (duomenys neskelbtini) m. moka R. k. Jokių įsiskolinimų bendrijai už garažo eksploataciją nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą (garažą) yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. K. mirties.

Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad R. K. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. K. priėmė palikimą po motinos V. K. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas