- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- I-750-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02817-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Ervinas Rimdeika
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ atstovui advokatui Ervinui Rimdeikai,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Visagino transporto centras“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-130(7-86/2016), paliekant galioti 2016 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) sprendimo Nr. 69-33 dalį, iš dalies naikinančią Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (36.9) FR0682-756. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad MGK ginčijamu sprendimu panaikino VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 69-33 ir pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui perdavė nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos įsitikinimu, MGK turėjo tik panaikinti VMI sprendimo dalį, bet ne perduoti Bendrovės skundą nagrinėti iš naujo. Atkreipė dėmesį, jog MGK konstatavo, jog vietos mokesčių administratorius nepadarė nei esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, nei ne iki galo, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bei nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, ko negalima pašalinti kitu būdu, kaip pakartojant administracines procedūras. Taigi VMI, priimdama sprendimą, turėjo ir galėjo iš esmės įvertinti Bendrovės skundą, nes tam buvo surinkti visi duomenys ir įrodymai, tačiau atsakovė, priimdama sprendimą nenustatė ir nekonstatavo, jog pareiškėja būtų padariusi mokestinius pažeidimus, o ginčą grąžino vietos mokesčių administratoriui, jog šis atliktų pakartotinį tyrimą ir ne vien tik surinktų papildomus faktinius duomenis, bet ir teisingai teisiškai įvertintų bylos medžiagą. Taigi, pareiškėjos nuomone, VMI neturi pakankamai įrodymų, jog galėtų pagrįsti Bendrovės nepriemokas dėl tariamų antrojo, trečiojo ir šeštojo pažeidimų. Kadangi mokesčių administravimas turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklą, o aktualūs duomenys neginčijamai patvirtina, jog pačios atsakovės pozicija yra neužtikrinta ir iš surinktos medžiagos ji negali pagrįsti tariamų pareiškėjos pažeidimų, MGK neturėjo perduoti pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei, pasirinkti tokį iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Todėl vien tik aplinkybė, kad sudarydamas atitinkamus sandorius ar juose dalyvaudamas mokesčių mokėtojas įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog šie sandoriai buvo sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis. Tuo tikslu būtina nustatyti įgyjamo mokestinio pranašumo prieštaravimą mokesčių įstatymų nuostatomis siekiamam tikslui, taip pat nustatyti objektyvių požymių visumą, kuri patvirtintų, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra tik įgyti mokestinį pranašumą. Pabrėžė, jog visos aktualios iš UAB „Palmusta” pirktos prekės buvo išimtinai panaudotos Bendrovės veikloje, nes betonas buvo skirtas Bendrovės pastatų ir aikštelių remontui. Kadangi darbai buvo atliekami skirtingose vietose ir skirtingais etapais, visas betono kiekis buvo reikalingas ne iškart. Pareiškėja valdo didelį sunkvežimių autoparką, tuo metu dažnai važinėjusį tarp Vilniaus ir Visagino, todėl Bendrovei buvo tikslingiausia ir ekonomiškiausia betoną į Visaginą pristatyti savo transportu. Siekiant išvengti prastovų bei užtikrinti maksimaliai pelningą autoparko veiklą, betonas pirmiausiai buvo pristatomas į Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) o vėliau įmonės transportu į Visagino m. sav., (duomenys neskelbtini). Faktą, jog betonas buvo transportuojamas būtent šia tvarka, patvirtino Bendrovės darbuotojai. Pasak pareiškėjos, ji su skundu VMI pateikė medžiagų nurašymo aktus, pareikalavimus ir kitus dokumentus, kurie patvirtino medžiagų sunaudojimą. Minėti dokumentai, kartu su darbuotojo paaiškinimu patvirtina, jog Bendrovės vadovas nepatyrė jokios finansinės naudos ir savo reikmėms nepanaudojo iš UAB „Palmusta” pirktų prekių, todėl tariamos ar galimos mokestinės nepriemokoms šiuo klausimu neturi jokio pagrindo.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog 2011 m. reikšmingai sumažėjus Bendrovės pajamoms ir pasikeitus Bendrovės akcininkams, buvo nuspręsta maksimaliai optimizuoti Bendrovės veiklą, todėl inter alia buvo ne tik reikšmingai sumažintas Bendrovės personalas, bet ir darbuotojų atlyginimai. Darbo užmokestis buvo sumažintas ir O. B., tačiau atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės bazė yra nutolusi 12 km nuo Visagino, siekiant užtikrinti darbuotojos atvykimą į darbą bei tiesioginių funkcijų atlikimą (atvežti / nuvežti pareiškėjos korespondenciją, atstovauti pareiškėjos interesus su kontrahentais ir kt.), su O. B. buvo sudaryta transporto nuomos sutartis. Be to, vykdama į arba iš nuolatinės darbo vietos ji paimdavo ir kitus bendradarbius. Pareiškėja O. B. negalėjo skirti įmonės automobilio, nes jie buvo priskirti kitiems darbuotojams, o dėl vienintelio įmonės automobilio, kuris iki 2014 m. kovo 1 d. buvo naudotas Bendrovės veikloje, buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis su lojaliu Bendrovės klientu. O. B. automobilis buvo išnuomotas ne tikslu išmokėti jai atlyginimo dalį, o tik pareiškėjos veiklai vykdyti ir optimizuoti. Šią išvadą patvirtina faktas, jog 2015 m. dėl kaštų optimizavimo nustačius administracijos darbuotojų darbą nuotoliniu būdu bei nutraukus automobilio nuomos sutartį su O. B., jos darbo užmokestis nepakito. Pareiškėja pažymėjo, kad 2012–2014 m. dėl ligos O. B. nedarbinga buvo tik nežymų laiką o net ir jos nedarbingumo metu, automobilis buvo naudojamas pareiškėjos veikloje, ką patvirtinantys įrodymai taip pat buvo pateikti atsakovei, tačiau VMI į aukščiau išdėstytus argumentus neatsikirto ir net nepasisakė. Pareiškėjos įsitikinimu, O. B. už automobilio nuomą išmokėtos lėšos negali būti prilyginamos jos darbo užmokesčio pajamoms, o VMI, nepatvirtindama Panevėžio AVMI sprendimo šioje dalyje aiškiai ir neginčijamai patvirtino, kad jai nepakanka duomenų ir įrodymų konstatuoti, kad Bendrovė tariamai padarė nurodytą mokestinį pažeidimą ir turėtų sumokėti mokestines nepriemokas.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 65–69).
Atsakovė nurodė, jog, nors skunde ir pastabose, pareiškėja teigia, kad betonas buvo naudojamas pastatų ir aikštelių remontui, tačiau pareiškėjos patikrinimo metu minėta aplinkybė nebuvo nustatyta, t. y. pagal apskaitos dokumentus ir pareiškėjos vykdomą veiklą, nebuvo nustatytas faktas, kur konkrečiai buvo atlikti remonto darbai, kuriame objekte grindų betono skiedinys buvo panaudotas. Nors prie pastabų pridėtas vairuotojo paaiškinimas, kuriame vairuotojas teigė, kad betoną vežė į (duomenys neskelbtini) Visagino sav., tačiau vien tik pareiškėjos vairuotojo paaiškinimas nepagrindžia betono skiedinio panaudojimo pareiškėjos ekonominėje veikloje fakto. Be to, kaip matyti iš nurodyto adreso, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nėra galimybių laikyti betonu užpildytas transporto priemones. Panevėžio AVMI pažymėjo, jog pagal UAB „Palmusta“ pateiktus krovinio važtaraščius, nustatyta, kad betono mišinys buvo pristatytas į Sūduvių g., t. y. adresu, kuriuo gyvenamąją vietą deklaruoja pareiškėjos direktoriaus šeima. MGK savo sprendime pažymėjo, jog pareiškėja, teikdama skundą dėl Panevėžio AVMI sprendimo, pateikė medžiagų nurašymo aktų nuorašus. Kadangi dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) betono mišinio panaudojimą Bendrovės ekonominei veiklai vykdyti buvo pateikti, todėl liko tik šių dokumentų įvertinimo klausimas. MGK konstatavo, kad byloje vietos mokesčių administratoriaus surinktiems ir pareiškėjos papildomai pateiktiems įrodymams įvertinti papildomas patikrinimas nėra būtinas. Kaip matyti iš mokestinio ginčo medžiagos, patikrinimo metu bei kartu su pastabomis nebuvo pateikti prekių nurašymo aktai. Minėti dokumentai buvo pateikti VMI kartu su skundu, taip pat pareiškėja pateikė duomenis, kokiame nekilnojamajame objekte panaudojo betoną. Nagrinėjamu atveju Panevėžio AVMI betono nepanaudojimo faktą įmonės veikloje grindė betono pristatymu į pareiškėjos direktoriaus gyvenamąją vietą, o Bendrovė betono panaudojimą grindė turimu nekilnojamuoju turtu ir nurašymo aktais. Taigi tik pakartotinai įvertinus pateiktus duomenis, būtų galimybė priimti sprendimą. Pažymėjo, kad, panaikinus patikrinimo metu nustatytą antrąjį pažeidimą, t. y. pripažinus, jog mokesčių administratorius neturi pakankamai įrodymų pagrįsti/paneigti betono panaudojimą įmonės veikloje, tiesiogiai susijęs trečiasis nustatytas mokestinis pažeidimas taip pat būtų naikinamas.
Dėl šeštojo pažeidimo, susijusio su automobilio nuoma, VMI nurodė, kad sutinka su Panevėžio AVMI išvadomis, jog pareiškėjos ir jos darbuotojos transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta formaliai, siekiant įteisinti papildomo darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti, taikant turinio viršenybės prieš formą principą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl MGK 2016 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S-130(7-86/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVMI, atlikusi Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), įmokų į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2012–2014 m., 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo aktu Nr. (36.2)-FR0680-682 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, b. l. 218–228) nustatė septynis pažeidimus, už kuriuos pareiškėjai apskaičiavo papildomai mokėtinas mokesčių sumas.
Pirmasis pažeidimas nustatytas, Panevėžio AVMI konstatavus, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau 2012 m. sausio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo 207 168 Lt eksportuotų prekių vertės į Rusiją, 2012 m. balandžio mėn. – 27 000 Lt eksportuotų prekių vertės į Ukrainą, o 2012 m. rugpjūčio ir spalio mėn. – 48 500 Lt eksportuotų prekių vertės į Kirgiziją bei 45 026,24 Lt į Turkmėniją.
Antruoju pažeidimu Patikrinimo akte įvardintas neteisėtai į atskaitą pareiškėjos įtrauktas pirkimo PVM betono mišinio ir transporto paslaugų įsigijimui, nes pareiškėja neįrodė, jog minėtos prekės ir paslaugos buvo panaudotos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Už šį pažeidimą Bendrovei papildomai apskaičiuota 630 Lt PVM. Be to, Bendrovės 3 629,36 Lt išlaidos betono mišiniui pirkti nepagrįstai nepriskirtos su darbo santykiais susijusioms Bendrovės direktoriaus pajamoms (trečiasis pažeidimas).
Kaip ketvirtasis pažeidimas Patikrinimo akte nurodytas 67,30 Lt pirkimo PVM už įvairių prekių iš UAB „Tiger shop“ (WC golfas, WC žvejyba, kokteilių plaktuvas, kardas, skėčiai, pripučiami gaubliai, gertuvės, taupyklė, varpelis, dviračio skambutis ir kiti) įsigijimą įtraukimas į atskaitą, nes pareiškėja neįrodė, jog prekės buvo skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pramoninių prekių įsigijimas Panevėžio AVMI buvo priskirtas su darbo santykiais susijusiomis Bendrovės direktoriaus pajamoms.
Patikrinimo akte taip pat konstatuota, jog Bendrovės 73 600 Lt išlaidos buto nuomai turėjo būti priskirtos Bendrovės direktoriaus ir komercijos direktoriaus su darbo santykiais susijusioms pajamoms, todėl pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėti į biudžetą 13 414 Lt (3 884,96 Eur) GPM, 27 704,44 Lt (8 023,76 Eur) VSD įmokų, 8 048,42 Lt (2 330,98 Eur) PSD įmokų (penktasis pažeisimas).
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėja, sudarydama automobilio nuomos sutartį su Bendrovės finansų ir administracijos direktore, siekė mokestinės naudos, todėl pareiškėjai apskaičiuota 24 226,4 Lt (7 016,45 Eur) VSD įmokų, 7 038 Lt (2 038,35 Eur) PSD įmokų, 156 Lt (45,18 Eur) įmokų į Garantinį fondą (šeštasis pažeidimas). Be to, pareiškėjos patirtos išlaidos, išmokant komandiruočių dienpinigius, perkvalifikuotos ir priskirtos J. B. ir A. M. su darbo santykiais susijusioms pajamoms (septintasis pažeidimas).
Panevėžio AVMI Patikrinimo akte taip pat padidino Bendrovės nuostolius už 2012–2014 m.
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo akte apskaičiuotomis papildomai mokėtinomis sumomis, pateikė pastabas, kuriomis ginčijo pažeidimus, susijusius su betono ir kitų prekių įsigijimu, dienpinigių mokėjimu, automobilio bei buto nuoma (MGK byla, b. l. 196–199).
Panevėžio AVMI 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-756 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, t. y. dėl iš UAB „Tiger shop“ pirktų prekių įvertinimo, komandiruočių dienpinigių apmokestinimo bei 2012–2014 m. Bendrovės nuostolių apskaičiavimo nusprendė atlikti pakartotinį patikrinimą, o kitus Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus patvirtino bei apskaičiavo atitinkamas baudų ir delspinigių sumas (b. l. 29–41).
Pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio AVMI 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalimi, kuria patvirtintas Patikrinimo aktas, apskundė minėtą sprendimą atsakovei, ginčydama pažeidimus, susijusius su betono pirkimu bei automobilio nuoma (MGK byla, b. l. 78–82).
VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 69-33 Bendrovės skundą tenkino iš dalies – atnaujino Bendrovės skundo nagrinėjimą, panaikino pareiškėjos skundžiamą Panevėžio AVMI sprendimo dalį bei pavedė Panevėžio AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl minėtų pažeidimų. VMI konstatavo, kad pakartotinis patikrinimas reikalingas, siekiant neginčijamai nustatyti, kokiam pastatui ir kokio pobūdžio remonto darbai buvo atliekami, o būtent kur ir kam buvo panaudotas betonas, ar šios pajamos natūra gali būti laikomos direktoriui išmokėtu papildomu darbo užmokesčiu. Tuo tarpu dėl pažeidimo, susijusio su automobilio nuoma, VMI nurodė, kad, nors patikrinimo metu buvo surinktas ne vienas svarus argumentas dėl Bendrovės apmokestinimo šiuo aspektu, tačiau vertinant ginčą visoje apimtyje ir atsižvelgiant į ginčo optimalumo ir vientisumo principą, t. y. didžioji dalis pažeidimo nagrinėjama pakartotinio patikrinimo metu, pakartotinis patikrinimas skiriamas viso ginčo apimtyje (b. l. 22–27).
Pareiškėja minėtą VMI sprendimą apskundė MGK, nurodydama, kad nebuvo pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą, kadangi, pareiškėjos nuomone, ji pateikė visus reikiamus įrodymus (MGK byla, b. l. 1–6).
MGK 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. S-130(7-86/2016) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 69-33 ir grąžino atsakovei pakartotinai nagrinėti pareiškėjos skundą. MGK konstatavo, kad nėra nei teisinio (kai vietos mokesčių administratorius padarė esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras), nei faktinio (kai vietos mokesčių administratorius ne iki galo, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras) pagrindo skirti pakartotinį patikrinimą (b. l. 9–19).
Teismas pažymi, kad MGK galimus priimti sprendimus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 str. 4 d. Kaip matyti iš skundžiamo MGK sprendimo, pastarasis priimtas, vadovaujantis MAĮ 155 str. 4 d. 5 p., pagal kurį MGK gali perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Toks sprendimas priimamas tuomet, kai MGK negali priimti sprendimo numatyto kituose MAĮ 155 str. 4 d. punktuose ir pagal byloje esančius duomenis egzistuoja galimybė bei būtinybė atlikti veiksmus priskirtus būtent mokesčių administratoriui, kurie sąlygotų ir atitinkamą pakartotinį sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai toks pagrindas atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas ir kt. Taigi MAĮ 155 str. 4 d. 5 p. nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina iš naujo atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008; 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2801/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1141/2013).
Nagrinėjamu atveju VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu nusprendė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti Bendrovės pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, taigi turi būti įvertinta, ar VMI iš tiesų pati negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjos apmokestinimo. Teismas šiuo atveju sutinka su MGK pozicija, kad VMI turėjo pati vertinti ginčo situaciją pagal turimus duomenis, o ne pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą. Taigi VMI iš esmės neatliko savo kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y. tinkamai neįvertino Panevėžio AVMI surinktų bei Bendrovės pateiktų dokumentų ir jų pagrindu nepriėmė atitinkamo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendime pati pripažino, jog turi pakankamai duomenų sprendimui dėl pareiškėjos apmokestinimo, susijusio su automobilio nuoma, priimti, tačiau vis vien priėmė sprendimą pavesti Panevėžio AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą minėtu aspektu. Tuo tarpu dėl Bendrovės apmokestinimo, susijusio su betono pirkimu, pažymėtina, kad Panevėžio AVMI nustatė, kad betono mišinys buvo panaudotas ne Bendrovės ekonominei veiklai vykdyti, o buvo skirtas Bendrovės direktoriaus privatiems poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjai apskaičiavo papildomai mokėtinas mokesčių sumas. Pareiškėja, siekdama paneigti nustatytą pažeidimą, pateikė atsakovei dokumentus, kurie, Bendrovės nuomone, patvirtina betono mišinio panaudojimą jos ekonominei veiklai vykdyti, tačiau VMI šių dokumentų iš esmės nevertino, o pavedė Panevėžio AVMI dėl to atlikti pakartotinį patikrinimą, nors vietos mokesčių administratorius nepadarė jokių esminių procesinių teisės normų pažeidimų ar iki galo, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bei nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi darytina išvada, kad atsakovė pati galėjo ir turėjo atlikti visų mokestinėje byloje esančių duomenų įvertinimą ir padaryti atitinkamas išvadas dėl pareiškėjos apmokestinimo teisingumo, tačiau to nepadarė, todėl spręstina, kad MGK pagrįstai panaikino VMI sprendimą ir perdavė pareiškėjos skundą atsakovei nagrinėti iš naujo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo tik panaikinti 2016 m. balandžio 4 d. VMI sprendimą nepavedus atsakovei iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju ginčo aplinkybės, susijusios su betono pirkimu ir automobilio nuoma būtų paliktos iš esmės neišnagrinėtos centinio mokesčio administratoriaus, nors pareiškėja jam buvo pateikusi skundą dėl Panevėžio AVMI sprendimo dalies pagrįstumo. Kol pareiškėjos VMI pateikti įrodymai nėra tinkamai išnagrinėti ir įvertinti atsakovės, MGK neturi pagrindo pati vertinti šių dokumentų reikšmės ginčo situacijai, tokiu būdu atlikdama centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad MGK 2016 m. birželio 20 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. S-130(7-86/2016), todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, Bendrovė neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovė „Visagino transporto centras“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.