Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2014-11-07 · Byla Nr. N1-104-116/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
N1-104-116/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00745-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
Civilinis ieškovas
E. D., R. M.
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Žilvinas Astrauskas, Alfonsas Daukantas
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-116/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00745-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, Ernestui Armalui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D., R. M.,nukentėjusiųjų atstovams advokatams Žilvinui Astrauskui, Jūratei Bieliauskienei,gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,kaltinamajam R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) teistas: Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus, 259 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2013 m. rugpjūčio 25 d. naktį, laikotarpiu tarp 2 ir 5 val., (duomenys neskelbtini), R. D. ir A. I. B. priklausiančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto su nukentėjusiuoju R. D. metu tyčia sudavė 30 smūgių rankomis ir dūrė 39 smūgius peiliu R. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lūpoje, nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, alkūnėse, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyse, kairio kelio priekiniame ir išoriniame paviršiuje, kairėje pėdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, durtines-pjautines žaizdas kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, pjautines žaizdas lūpose, dešiniame skruoste, kakle, sprande, pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos pirštuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu ir durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusio kraujo išsiliejimą į dešinę krūtinplėvę ir durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, ir nukentėjusysis R. D. mirė įvykio vietoje, po to R. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė 7 smūgius rankomis ir dūrė 15 smūgių peiliu dėl ligos bejėgiškos būklės R. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai nubrozdinimus nosies viršūnėlėje, dešiniame skruoste, pasmakrėje ir kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, durtines-pjautines žaizdas kakle ir sprande, pjautines žaizdas kairės plaštakos III piršto sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos I tarpupirštyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairiojo plaučio sužalojimu, sukėlusiosios kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusioji R. D. mirė įvykio vietoje, taip jis tyčia itin žiauriai nužudė du žmones – nukentėjusįjį R. D. ir bejėgiškos būklės R. D..

Be to, R. D. nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, darže, rado augančias kanapes, jas išrovė, taip neteisėtai jas įgijo, ir neteisėtai gabeno iki buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ten neteisėtai kambaryje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių bendras svoris yra 8,649 g, iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. 23.00 val., kol narkotines medžiagas įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis R. D. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvendavo močiutei A. B. priklausančioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Kitoje buto dalyje gyveno R. D. ir R. D.. Jis į (duomenys neskelbtini) vaikų namus grįždavo retai. Iki 2013-08-25 su R. D. ir R. D. nesipykdavo. 2013-08-25 su draugais vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Gėrė alkoholį. Po 24 val. būdamas neblaivus grįžo į namus. R. D. dar nemiegojo ir savo kambaryje žiūrėjo televizorių. R. D. miegojo. Jis nuėjo pas R. D. į kambarį. Neprisimena, dėl ko tarp jo ir R. D. įvyko konfliktas, tačiau tarpusavyje pradėjo pyktis ir stumdytis. Grumtynių metu abu nugriuvo ant grindų. Pripažįsta penkis smūgius peiliu į kaklą ir į pilvą bei du smūgius rankomis į krūtinę. Prieš nužudymą D. ir D. rado sveikus. R. D. paliko gulintį, jis dar kvėpavo ir krenkšėjo, gulėjo ant pilvo. Kaip grūmėsi su R. D., R. D. stovėjo tarpdury ir trenkė vaikštyne jam per nugarą, sakė: „Kas čia dedasi“. Tada jis greitai atsikėlė nuo R. ir puolė ją, paėmė už kaklo ir dūrė tris sykius į kaklą ir paguldė ant žemės. Rankomis nemušė. Dūrė ne į vieną kaklo pusę. Galėjo būti dūriai į kairę, į dešinę ir per vidurį. Gal ir galėjo atsirasti kakle pjautinė žaizda. R. D. nemušė rankomis. Peilį nuplovė ir padėjo į spintelę. Peilis buvo atlenkiamas, rankenų šonai buvo mediniai. Tiek smūgių, kurie įrašyti į kaltinimą, nepripažįsta. Tiek daug kartų tikrai nedūrė. Tuo momentu turbūt nieko negalvojo. Jų nužudyti nenorėjo. Gal sužeisti norėjo, per daug alkoholio buvo išgėręs. Kai grūmėsi su R., įsipjovė į pirštus. Užklojo juos abu. R. D. užklojo visą ir R. D. užklojo visą, gal dėl to, kad kraujo tiek nesimatytų. Jų netempė ir neguldė, kaip jie susmuko, taip ir paliko. Buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis, megztiniu ir batais. Po nužudymo nusiprausė, persirengė ir išėjo. Butą užrakino. Telefoną pasiėmė nuo stalo. Kaip mikrobangų krosnelė atsirado kitame kambaryje, neprisimena. Po to jau į butą nebuvo grįžęs. Gailisi dėl nusikaltimo. Su 200 tūkst. Lt dydžio civiliniu ieškiniu nesutinka. Sutinka su civiliniais ieškiniais po 20 tūkstančių Lt abiems nukentėjusiesiems. 5364 Lt dydžio turtinę žalą pripažįsta.

Dėl narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) įgijimo, gabenimo ir laikymo kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad ėjo maudytis, bet iš jokio daržo kanapių neskynė. Liudytojas R. L. meluoja, kad nebūtų nubaustas už narkotinių medžiagų laikymą, nes R. L. pats atsinešė kanapių, kai darė tatuiruotę.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo R. D. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. parodymais, kad paties įvykio nematė. Nužudytieji – jos motina ir brolis. Jie gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Tai trijų kambarių butas su bendra virtuve. Gyveno kaltinamojo močiutė, kai ji mirė, atsikėlė gyventi R. D. motina su sugyventiniu ir R. D.. Jos motina prieš dvejus metus susirgo sunkia liga, sunkiai vaikščiojo. Ji gulėjo ir slaugos ligoninėje. Motina vaikščiojo su vaikštyne. Po paskutinio buvimo slaugos ligoninėje ji pasakė, kad nori grįžti į namus. R. D. matė, kad ji sunkiai vaikščiojo. Brolis turėjo truputi protinę negalią, nors nelabai galėjo suprasti. Brolis buvo tylus, uždaras ir jai nieko nesipasakodavo. Nurodė, kad į tą butą užeidavo trumpam, nepasilikdavo. Kaimynai skųsdavosi, kad vyksta triukšmai, tai R. D. brolį terorizuoja. Brolis net savo kortelę laikė pas kaimynus, kad apsaugotų, nes iš jo R. D. reikalaudavo pinigų. Reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 2843,48 Lt. Tai visos laidojimo išlaidos, maisto produktai, gėlės laidotuvėms, bažnyčiai, giedotojams, vaistai. Reiškia ieškinį ir 92 tūkstančius 200 šimtus neturtinės žalos atlyginimui – tai artimųjų netektis, sveikatos sutrikimai, neliko nei pagalbos, jai tai didelis sukrėtimas;

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. parodymais, kad įvykio nematė, nužudymo aplinkybių nežino. Jis R. D. sūnus ir R. D. brolis. Jie gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Jis ten gyveno, bet prieš metus laiko išėjo ir gyvena (duomenys neskelbtini). Su nužudytu broliu kartu dirbo ir kiekvieną dieną susitikdavo. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 10 val., atėjo pas brolį ir pas motiną. Laiptinėje pamatė, kad pritaškyta kraujo, durų rankena buvo kruvina, niekas durų neatidarė. Tada skambino broliui R. D. į telefoną, signalas buvo geras, tačiau jis neatsiliepė. Galvojo, gal miega, ir išėjo namo. Paskui vėl atėjo, vėl niekas neįleido. Vakare, apie 17.30 val., nuėjo į pušyną ir ten sutiko R. D.. Paklausė, kur yra R., jis pasakė, kad nematė nuo vakaro 19 val. R. D. buvo sužaloti kairios rankos pirštai. Klausė, kas atsitiko, paklausė, ar ten jo kraujas ant durų rankenos. R. D. pasakė, kad jo. Paklausė, kas buvo, atsakė, kad įsipjovė. Pasakė jam, kad neįeis į kambarį, nes nėra R., sakė, kad įlips per balkoną. E. D. nuėjo su draugais ir apie 21 val. įlipo per balkoną. Pirma rado brolį. Brolį rado tarp lovų. Jis buvo iki pusės užklotas ir po apačia pakišta antklodė. Gulėjo ant pilvo, o mama gulėjo šalia aukštielninka, visa užklota. Brolis buvo labai kruvinas, tai sužalojimų nematė, mamai matė perpjautą gerklę. Mama buvo visiškai užklota lovatiese, o brolis iki pusės užklotas. R. D. dažnai būdavo bute ir matė, kad motina sunkai vaikšto. Kad jo mama neįgali, galėjo suprasti, nes ji labai sunkai vaikščiojo. Civilinį ieškinį yra pareiškęs už vaistus – 32,65 Lt ir neturtinei žalai atlyginti – 200 tūkstančių litų. Nužudytas brolis viską padėdavo dirbti, padėdavo finansiškai. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl streso. Bausmės klausimą palieka spręsti teismui;

liudytojo R. L. parodymais, kad su R. D. susipažino prieš du mėnesius. 2013-08-24, po pietų, pas jį atėjo R. D., su juo išėjo į (duomenys neskelbtini) miesto centrą, ten susitiko D. K., D. N., D. N., bendravo, vaikščiojo po miestą. D. K. pasiūlė R. D. išgerti. Pastarasis sutiko. Jie gėrė 8 % stiprumo alų „Gaspadorių“. Jis išgėrė gal stiklinę. Apie 1 val. nakties jis parašė SMS žinutę R. D., klausdamas, kada jis eis namo. R. D. parašė, kad eina namo ir yra netoli „L.“ degalinės. Paprašė, kad jis ateitų jo pasitikti. R. D. sutiko einantį, labai girtą, link (duomenys neskelbtini). Tokio apgirtusio R. D. jis dar nebuvo matęs. Jis palydėjo R. D. iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir su juo atsisveikino. R. D. nuėjo į savo namus, o jis į savo. Maždaug už pusvalandžio jam paskambino R. D. ir pasakė, kad „eis biškį pasimušti vienas ant vieno su R.“. Jis R. D. pasakymo rimtai nepriėmė, nes pastarasis buvo labai girtas. Be to, jis R. D. pasakė, kad jis eitų miegoti, kad išsiblaivytų. Daugiau tą naktį su R. D. nebendravo. 2013-08-25 ryte, apie 9 val., R. D. atėjo pas jį į namus. Jis pamatė, kad R. D. sužaloti jo kairės rankos du pirštai. R. D. paaiškino, kad susimušė su R. Pastarasis jam trenkė per pirštus kirvuku mėsai kapoti. Daugiau ta tema su R. D. nebekalbėjo. Kartu su R. D. nuėjo į miestą, sutiko D. N. ir D. N.. Vėliau visi nuėjo į pušyną, ten sutiko D. K.. Pušyne vaikinai gėrė, o jis su D. N. negėrė. Apie 16–17 val. sužinojo, kad R. D. sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į nuovadą, iš ten vėliau jį pristatė į (duomenys neskelbtini) vaikų namus, iš jų R. D. pabėgo. Vakare jis R. D. sutiko (duomenys neskelbtini) gatvėje ir daugiau jis jo tą vakarą nebematė;

liudytojo D. N. parodymais, kad 2013-08-24, apie 21 val., buvo prie (duomenys neskelbtini) jis, R. D. ir D. K.. Gėrė alų, R. D. pasakojo, kad kažką nori „žiauriai padaryti“, bet nesakė, ką. Kitą dieną susitiko su R. D. ir paklausė, kas atsitiko jo rankai, jis atsakė, kad gavo iš kirvuko. R. D. pasakė, kad jį sužalojo R. D.. Nelabai prisimena, kokius parodymus davė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jie yra teisingi, nes geriau viską prisiminė. Pokalbio metu R. D. sakė, kad vyko konfliktas su R. D.. R. D. kalbėjo, kaip pastūmė R. D., kad jie konfliktavo su R. D., ir R. D. išsitraukė peilį. R. D. R. D. mamai spyrė į veidą;

liudytojo D. K. parodymais, kad 2013-08-25, apie 18 val., jis nusipirko alaus ir su D. N. ėjo į pušyną. Einant (duomenys neskelbtini) gatve sutiko R. D. ir R. L.. Pastebėjo, kad R. D. kairės rankos du pirštai apibintuoti, o bintas persisunkęs krauju. Jis paklausė R. D., kas nutiko. R. D. paaiškino, kad būdamas girtas susimušė su kaimynu R. Dėl ko susimušė, dėl girtumo nelabai atsimena. Prisimena, kad R. D. sakė, jog R. peiliu perpjovė koją ir koja trenkė jo motinai. Dar R. D. pasakė, kad eidamas namo užeis pasižiūrėti, ar R. ir jo motina dar gyvi. Daugiau R. D. apie konfliktą su R. nieko nepasakojo. Jis su D. N. nuėjo į pušyną, o R. D. su R. L. nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro. R. D. jam nepasakojo apie tai, kad jis nužudė R. ir jo motiną;

liudytojos R. K. parodymais, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte gyveno R. D. su sūnumi. R. D. kurį laiką bute negyveno, nes buvo slaugos ligoninėje, o bute gyveno vienas sūnus R. D.. 2013-08-24 visą dieną buvo sode. Namo grįžo vakare. Naktį, maždaug 4.10 val., pabudo nuo triukšmo antrame aukšte. Girdėjo bildesį, lyg būtų stumdomi baldai, kažkas ant grindų. Žmonių balsų negirdėjo. Jai pabudus į kambarį atėjo jos tėvukas, kuris pasakė: „Ar girdi, kas dedasi“. Ji tėvui pasakė, kad tai juk ne pirmas kartas, kai ten vyksta triukšmas. Tėvukas dar jai pasakė, kad jis girdėjo R. D. balsą. Ar ji šaukė, ar ji ką sakė, tėvukas nepasakė. Abu nusistebėjo, kaip galėjo girdėti R. D. balsą, nes jie nematė, kad ji būtų namuose. Ji nežinojo, kad R. D. grįžo iš slaugos namų. Apie 4.30 val. triukšmas nutilo. Maždaug už 10 minučių gulėdama lovoje girdėjo, kaip iš D. buto sunkiais žingsniai kažkas nulipo į apačią ir išėjo į lauką. Netrukus tokiais pačiais žingsniais grįžo atgal į butą. Daugiau triukšmo negirdėjo. Be to, parodė, kad R. D. nuolat lankydavosi tame bute. Jis ateidavo su draugais. Kaimynė jai sakė, kad R. D. girtaudavo, girdėdavo triukšmą. R. D. tame bute būdavo ir dienomis, ir naktimis (parodymai perskaityti, 1 t., 188–189 b. l.);

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. D. ir A. I. B. (1 t., 62–64 b. l.);

2013-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris liudija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta: 1) R. D. ir R. D. lavonai su akivaizdžiais kūno sužalojimais; 2) rankšluostis; 3) 23 vnt. nuorūkų; 4) tuščias cigarečių pakelis „Minsk“; 5) žalios spalvos augalinė medžiaga; 6) du skudurai; 7) du mėginiai nuo kilimėlio; 8) du mėginiai nuo sienos; 9) maišas su kaltinamojo R. D. rūbais. Pagal 2014-01-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 23 vnt. nuorūkų, du mėginiai nuo kilimėlio ir du mėginiai nuo sienos perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (1 t., 24–53 b. l.; 2 t., 57 b. l.);

2013-08-26 papildomos įvykio vietos protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini), ir papildomai apžiūra įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijoje buvo rasti ir paimti raktai, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas peilis su dėklu. Pagal 2013-09-18 prašymą ir pakvitavimą raktai grąžinti nukentėjusiajai R. M., o pagal 2014-01-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) peilis perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (1 t., 54–61, 122–123 b. l.; 2 t., 57 b. l.);

2013-09-02 apžiūros protokolu, kuris liudija, kad 2013-08-25 įvykio vietos apžiūros metu paimtas kaltinamojo R. D. pilkos spalvos medžiaginis švarkelis su kapišonu ir rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, bei juodos spalvos sportinės kelnės su dėmėmis, panašiomis į kraują, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2013-09-13 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (2 t. 26–32, 33 b. l.);

2013-12-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus sanitaras G. M. pateikė mirusiojo R. D. rūbus – mėlynos spalvos apatinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos languotas trumpikes ir mirusiosios R. D. rūbus – raudonos spalvos palaidinę su užtrauktuku, baltos spalvos apatinius marškinėlius, tamsios spalvos sportines kelnes (2 t., 37 b. l.);

2014-01-02 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2013-12-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiųjų R. D. ir R. D. rūbai, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2014-01-03 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (2 t., 38–49, 51 b. l.);

2014-01-20 apžiūros protokolu, kuris liudija, kad 2013-08-25 įvykio vietos apžiūros metu paimtas rankšluostis, tuščias cigarečių pakelis „Minsk“, du skudurai, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2014-01-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (2 t., 52–55, 56–57 b. l.);

2013-08-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis R. D. parodė, kur ir kaip jis (duomenys neskelbtini), peiliu subadė R. D. ir R. D. (2 t., 91–113 b. l.);

2014-01-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuris liudija, kad kaltinamasis R. D. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 6, rastą ir paimtą 2013-08-26 papildomos įvykio vietos metu, kaip peilį, kuriuo jis subadė R. D. ir R. D. (2 t., 2–4 b. l.);

2013-08-25 asmens blaivumo testu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tvirtina, kad R. D. 2013 m. rugpjūčio 25 d. 20:37:36 val. nustatytas 0,52 % promilės girtumas (2 t., 180 b. l.);

2014-01-15 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu, ūkinės-buitinės paskirties lenktinis peilis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (2 t., 7-8 b. l.);

elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analize, iš kurios turinio matyti, kad kaltinamasis R. D. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), liudytojas R. L. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), o liudytojas D. N. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2013-08-24, laikotarpiu nuo 10 val. 19 min iki 11 val. 18 min, R. D. su R. L. bendravo SMS, būdamas prisijungęs prie bokštų (duomenys neskelbtini), kurių bazinės stotys yra adresu: (duomenys neskelbtini). 2013-08-25 R. D. su R. L. bendravo šiuo laiku: 2 val. 21 min R. D. iš R. L. gavo SMS žinutę, būdamas prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), kurio bazinė stotis yra adresu: (duomenys neskelbtini); 2 val. 34 min R. L. skambino R. D., prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 val. 44 min R. L. skambino R. D., prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini); 2 val. 50 min R. L. skambino R. D., prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 3 val. 54 min R. L. skambina R. D., prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini); 4 val. 12 min R. D. būdamas prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), pasiuntė R. L. SMS žinutę; tuo pat metu ir esant prisijungus prie to paties bokšto – (duomenys neskelbtini), R. L. skambino R. D.; laikotarpiu nuo 5 val. 7 min iki 11 val. 56 min R. D. su R. L. bendravo SMS žinutėmis būdamas prisijungęs prie bokštų (duomenys neskelbtini), C. N., kad R. D., būdamas prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), pasiuntė D. N. SMS. 2013-08-25 R. D. su D. N. bendravo šiuo laiku: 2 val. 32 min R. D. skambino D. N., prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini); 5 val. 8 min R. D. parašė D. N. SMS, būdamas prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini); 10 val. 46 min R. D. pasiuntė D. N. SMS, būdamas prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini) (1 t., 149–163 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. D. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į dešinę krūtinplėvę, ir durtinės -pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje ir krūtinės dešinėje pusėje atsiveriančios į dešinę krūtinplėvės ertmę, žaizda dešinio plaučio apatinėje skiltyje, 1600 ml kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. R. D. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3–3,5 paros iki jo kūno tyrimo pradžios – 2013 m. rugpjūčio 27 d. 14 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. R. D. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, durtinės-pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje pjautinės žaizdos lūpose, dešiniame skuoste, kakle, sprande, pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos pirštuose padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu kelėtos valandų bėgyje iki mirties. Kraujosruva apatinėje lūpoje ir nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kairio kelio priekiniame ir išoriniame paviršiuje, kairėje pėdoje padaryti keleto valandų laiku iki mirties kontaktuojat su bukais kietais paviršiais. Kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu ir durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Tikėtina, kad nukentėjusysis po sužalojimų jam padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis kūno sužalojimų jam padarymo metu ir kokia tuo metu buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis. R. D. kūne rastoms durtinėms-pjautinėms žaizdoms padaryti reikėjo 39 smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Kraujosruvai apatinėje lūpoje ir daugybiniams nubrozdinimams kūne padaryti reikėjo 33 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Iš viso nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 72 smūginių poveikių. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Tikėtina, kad R. D. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos tokių savybių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu kaip apžiūrėti pateikti virtuviniai peiliai su tamsiai ruda medine rankena ir su šviesiai ruda medine rankena, kurių geležtės plotis 1,6–1,7 cm ir medžiaginiame dėkle pateiktas kišeninis peilis su rudomis kainomis, kurio geležtės plotis yra iki 1,7 cm. Tikėtina, kad R. D. pjautinės žaizdos kairės plaštakos pirštuose galėjo būti padarytos kovos ir savigynos metu griebiant už duriančiai pjaunančio įrankio ašmenų (1 t., 74–77 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. D. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į dešinę krūtinplėvę, ir durtinės -pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje. R. D. mirtį sukėlusiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiai - pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. R. D. mirtis įvyko nuo dviejų durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės žaizdų. Kiti sužalojimai, išskyrus dvi durtines-pjautines kiaurymines krūtinės žaizdas, neturėjo įtakos R. D. mirčiai. R. D. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, durtinė- pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, durtinės-pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, pjautinės žaizdos lūpose, dešiniame skruoste, kakle, sprande, pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos pirštuose padarytos suduodant tiesioginius smūgius duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. R. D. kraujosruva apatinėje lūpoje ir nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, kairiame sėdmenyje, šlaunyje, kairio kelio išoriniame paviršiuje, kairėje pėdoje padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais, o nubrozdinimai abiejų alkūnių ištiesiamajame paviršiuje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. Vertinant kūne rastus sužalojimus atskirai, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu ir durtinė- pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Durtinės-pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, pjautinės žaizdos lūpose, dešiniame skruoste, kakle, sprande, pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos pirštuose gyvam asmeniui atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių žaizdų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruva apatinėje lūpoje ir nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, alkūnėse, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, kairio kelio priekiniame ir išoriniame paviršiuje, kairėje pėdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 80–81 b. l.);

2014-01-23 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. D. 2011-11-07 buvo nustatytas penkiasdešimties (50 %) procentų darbingumo lygis iki 2013-11-06. Pagrindinė diagnozė – TLK-10, kodas F70.0 – lengvas protinis atsilikimas, tvirtinama, kad nėra elgesio pakitimų arba jie minimalūs, F98.5 – Mikčiojimas (1 t., 70 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad R. D. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje VI tarpšonkauliniame tarpe, žaizda kairiame plautyje, 1250 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. R. D. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3–3,5 paros iki jos kūno tyrimo pradžios – 2013 m. rugpjūčio 27 d. 12 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Mirusiosios R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. R. D. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, durtinės- pjautinės ir pjautinės žaizdos kakle ir sprande, pjautinės žaizdos kairės plaštakos III piršto sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos I tarpupirštyje padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu keleto valandų laiku iki mirties. Nubrozdinimai nosies viršūnėje, dešiniame skruoste, pasmakrėje ir kakle padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais keleto valandų laiku iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojamai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu. Tikėtina, kad nukentėjusioji po kūno sužalojimų jai padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji kūno sužalojimų jai padarymo metu ir kokia tuo metu buvo užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio padėtis. Kūne rastoms durtinėms-pjautinėms ir pjautinėms žaizdoms padaryti reikėjo 15 smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimams padaryti reikėjo 7 smūginių kontaktų su bukais kietais ribotais paviršiais. Iš viso kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 22 smūginių poveikių. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. R. D. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos tokių savybių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu kaip apžiūrėti pateikti virtuviniai peiliai su tamsiai ruda medine rankena ir su šviesiai ruda medine rankena, kurių geležtės plotis 1,6–1,7 cm ir medžiaginiame dėkle pateiktas kišeninis peilis su rudomis kriaunomis, kurio geležtės plotis yra iki 1,7 cm. Į tai nurodo šių peilių geležčių ir kūne rastų durtinių-pjautinių žaizdų matmenų panašumas. Žaizdose užfiksuoti žalojančių įrankių tik grupinės priklausomybės požymiai, todėl iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, konkrečiai kuriuo iš apžiūrėti pateiktų peilių buvo sužalota R. D.. Tikėtina, kad R. D. pjautinės žaizdos kairės plaštakos III piršto sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos I tarpupirštyje galėjo būti padarytos kovos ir savigynos metu griebiant už duriančiai pjaunančio įrankio ašmenų (1 t., 88–90 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. D. mirtį sukėlusiam sužalojimui (durtinei-pjautinei kiauryminei žaizdai krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu) padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. R. D. mirtį sukėlė vienas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas. R. D. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos kakle ir sprande, pjautinės žaizdos kairės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos pirmame tarpupirštyje padarytos duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastą atskirai, kiekviena iš šių žaizdų gyvam asmeniui atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių žaizdų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nubrozdinimai nosies viršūnėje, dešiniame skruoste, pasmakrėje ir kakle padaryti kontaktuojant su bukais paviršiais. Gyvam asmeniui kiekvienas iš šių sužalojimų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, konkrečiai kokiais bukais daiktais padaryti nubrozdinimai (1 t., 92 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. D. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje. Kiti sužalojimai (durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos kakle ir sprande, pjautinės žaizdos kairės plaštakos III piršto sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos I tarpupirštyje, nubrozdinimai nosies viršūnėje, dešiniame skruoste, pasmakrėje ir kakle) neturėjo įtakos R. D. mirčiai (1 t., 94 b. l.);

2014-02-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. D. 2012-04-30 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.18. punktus (pagrindas – Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas 2012-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini)). Pakartotinai vertinant 2012-10-04 R. D. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų, sąrašo 2.18. punktus (pagrindas – Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas 2012-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2014-10-06. Pagrindinė diagnozė, TLK-10, kodas F01.3 – mišri kortikalinė ir subkortikalinė kraujagyslinė demencija, F06.7 – lengvas pažinimo sutrikimas, T67.8 – kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos, 169.4 – insulto, kuris nebuvo patikslintas kaip kraujavimas ar infarktas, liekamieji padariniai, R15 – išmatų nelaikymas, R32 – šlapimo nelaikymas, nepatikslintas (1 t., 86 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad R. D. padaryti sužalojimai: pjautinės žaizdos plaštakos IV ir V pirštuose, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, o odos nubrozdinimas – kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu. R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (2 t., 121 b. l.);

2013 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 18 d. VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. D. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. R. D. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 180–182 b. l.).

Dėl R. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, 16 punktas).

Faktiniais bylos duomenimis – iš dalies paties kaltinamojo R. D. parodymais, kai jis patvirtino, kad konflikto su R. D. metu dūrė jam penkis smūgius peiliu į kaklą ir į pilvą bei sudavė du smūgius rankomis į krūtinę, po to dūrė tris kartus į kaklą R. D.; įvykio vietos apžiūros, papildomos įvykio vietos, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. D. parodė, kur ir kaip jis (duomenys neskelbtini), peiliu subadė R. D. ir R. D., specialistų išvadomis, kuriuose nurodyta, kad R. D. mirtį sukėlusiam sužalojimui (durtinei-pjautinei kiauryminei žaizdai krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu) padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. R. D. mirtį sukėlė vienas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas. R. D. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos kakle ir sprande, pjautinės žaizdos kairės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir dešinės plaštakos pirmame tarpupirštyje padarytos duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu; VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. D. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į dešinę krūtinplėvę, ir durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje. R. D. mirtį sukėlusiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. R. D. mirtis įvyko nuo dviejų durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės žaizdų, – nustatyta, kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir R. D., su kuriuo kaltinamasis buvo pažįstamas ir gyveno kartu, jis tyčia sudavė 30 smūgių rankomis ir dūrė 39 smūgius peiliu R. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam įvairius kūno sužalojimus ir žaizdas, dėl to nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusio kraujo išsiliejimo į dešinę krūtinplėvę ir durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, nukentėjusysis R. D. mirė įvykio vietoje, po to R. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia to toje pačioje vietoje sudavė 7 smūgius rankomis ir dūrė 15 smūgių peiliu dėl ligos bejėgiškos būklės R. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai įvairius kūno sužalojimus ir žaizdas, dėl to nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairiojo plaučio sužalojimu, sukėlusiosios kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusioji R. D. mirė įvykio vietoje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir ištyręs visus byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo R. D. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiųjų R. D. ir R. D. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. tarp kaltinamojo R. D. veiksmų – smūgių peiliu nukentėjusiesiems į itin svarbias gyvybei kūno dalis – kaklą, pilvą, kitas kūno dalis sudavimo, bei smūgių rankomis sudavimo į krūtinę, spardymo į galvą – itin svarbią gyvybei kūno dalį – bei kitas kūno dalis ir padarinių – nukentėjusiųjų R. D., R. D. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, o nukentėjusių mirtis – tiesioginis kaltinamojo R. D. veikos rezultatas.

Be to, byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. D., suduodamas daug smūgių nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinės ląstą, kitas kūno vietas tiek rankomis ar kojomis, tiek panaudodamas peilį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad nukentėjusiesiems sukelia dideles fizines kančias, ir to siekė – taigi jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą šių teisme ištirtų įrodymų, sprendžia, kad kaltinamojo R. D. kaltė tyčia nužudžius du žmones – nukentėjusįjį R. D., R. D. – įrodyta.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia ir tai, kad byloje esantys duomenys įrodo ir kaltinamojo R. D. kaltę tyčią itin žiauriai nužudžius R. D., R. D..

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad nukentėjusiesiems R. D. ir R. D. buvo padaryta daugybė sužalojimų, jog nukentėjusieji buvo mušami ir spardomi gulintys, pjaustomi peiliu, o ir dėl savo ir kaltinamojo amžiaus ir jėgos skirtumo negalintys tinkamai apsiginti ir pasipriešinti, kad nukentėjusysis R. D. buvo mušamas matant jo motinai – nukentėjusiajai R. D., ir kaltinamajam tai žinant, sprendžia, kad nukentėjusieji neabejotinai jautė dideles fizines kančias ir kaltinamasis tai suvokė, o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės tvirtina ir tai, kad kaltinamojo R. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti jam gyvybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2014).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys tvirtina, kad R. D. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų, sąrašo 2.18. punktus (pagrindas – Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas 2012-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagrindinė diagnozė, TLK – 10 kodas F01.3 – mišri kortikalinė ir subkortikalinė kraujagyslinė demencija, F06.7 – lengvas pažinimo sutrikimas, T67.8 – kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos, 169.4 – insulto, kuris nebuvo patikslintas kaip kraujavimas ar infarktas, liekamieji padariniai, R15 – išmatų nelaikymas, R32 – šlapimo nelaikymas. Taip pat, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. M. ir E. D., R. D. sunkiai sirgo, labai sunkiai vaikščiojo.

Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad dviejų žmonių nužudymas, kurio metu nukentėjusiesiems R. D., R. D. buvo sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios, ir tai lėmė jų gyvybės atėmimą itin žiauriu būdu, o R. D. ir bejėgiškos būklės, ir šie kaltinamojo R. D. veiksmai sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. dviejų žmonių mirtį, kaltinamojo R. D. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktus.

Dėl R. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad R. D. padarė ir šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tokias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina:

liudytojo R. L. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad 2013 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, eidamas maudytis prie (duomenys neskelbtini) upės, darže matė augančias kanapes. Kieno tas daržas, jis nežino. Vasaros pabaigoje kartu su R. D. einant maudytis pro tą daržą, R. D. paklausė, ar jis žino, kas čia yra, parodydamas į kanapes. R. D. pasakė, kad dilgelės. Jis R. D. paaiškino, kad tai kanapės. Tada R. D. pasakė, kad reikia pabandyti. R. D. prisiskynė kanapių ir jas nusinešė namo. Sakė, kad, jei patiks, tai kitą kartą prisiskins daugiau. Pas R. D., adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nužudymo dieną. Matė, kad kanapės yra padėtos po stalu, geltoname plastikiniame maišelyje. Jis į R. D. namus jokių kanapių nenešė ir savo namuose jokių kanapių nelaikė. Akistatos tarp R. D. ir R. L. metu R. L. patvirtino savo parodymus (2 t., 83–84 b. l.);

2013-10-07 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurios matyti, kad žalios spalvos, sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų vokų, pažymėtų Nr. 1 - Nr. 2, 2013-08-25 rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu šiukšlių dėžėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 8,649 g (2 t., 11–14 b. l.);

2014-02-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad maišelyje su užrašu „4385-1 6,388 g“ tirti pateiktoje narkotinėje medžiagoje – kanapių dalyse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,4 %. Šių kanapių dalių svoris 6,3880 g. Maišelyje su užrašu „4385-2 1,766 g“ tirti pateiktoje narkotinėje medžiagoje - kanapių dalyse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,6 %. Šių kanapių dalių svoris 1,7660 g. Pagal 2014-02-10 tarnybinį pranešimą ir 2014-02-12 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 7,3785 g perduota saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą (2 t., 21–22, 23–24 b. l.).

Taigi nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė anksčiau nurodytais duomenimis yra įrodyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Pagal Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių – neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. D. nuosekliai nurodo, kad jis konflikto su R. D. metu dūrė jam penkis smūgius peiliu į kaklą ir į pilvą bei sudavė du smūgius rankomis į krutinę, po to dūrė tris kartus į kaklą R. D.. Taigi nors kaltinamasis ir nepripažįsta sudavęs nukentėjusiesiems tiek smūgių kiek yra jam inkriminuota kaltinime, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo R. D. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant jam apsvaigus nuo alkoholio ir neatsimenant tikslesnės įvykių eigos, jis galėjo ir sąžiningai klysti. Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktuose, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktuose, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra.

Skirdama kaltinamajam R. D. bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydama kaltininkui skiriamų bausmių pobūdį ir dydį atsižvelgia į tai, kad BK 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 str.). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti. Todėl BK 62 str. numato išimtį iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti geriau individualizuojama ir užtikrinamas jos teisingumas. Tačiau tokia išimtis gali būti daroma tiktai tada, kai teismas įsitikina, jog to straipsnio sankcijoje numatytoji net švelniausia bausmės rūšis bei jos minimumas yra per sunki kaltininkui ir paskirti ją už atitinkamą nusikaltimą būtų visiškai neteisinga. Konkrečiu atveju, teisėjų kolegija nenustatė kaltinamajam numatytų BK 62 str. sąlygų, leidžiančių skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Kaltinamasis R. D. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas (2 t., 149–160 b. l.), tačiau įvykdė vieną tyčinę labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p.) ir vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 259 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (2 t., 161–164 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (2 t., 165 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) poliklinikos priklausomybės ligų kabinete įskaitoje nėra, psichiatro pacientų registre neįrašytas (2 t., 166 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus charakterizuojamas neigiamai (2 t., 184–185 b. l.), (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų charakterizuojamas neigiamai (2 t., 187, 196 b. l.), registruoto nekilnojamo ir kilnojamojo turto savo vardu neturi (2 t., 183, 184 b. l.).

Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, įvertinęs bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, tai, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o R. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad kaltinamajam R. D. skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Vertinama, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. D. padarytos nusikalstamos veikos (BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 259 str. 1 d.) labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam R. D. skiriama bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu jam skirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, prieš šiuo nuosprendžiu skiriamos subendrintos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu skirtos bausmės.

Kaltinamasis R. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 26 d. (2 t., 61 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-27 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams (2 t., 126–127 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-04 nutartimi jam kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams (2 t., 133–134 b. l.). Šiaulių apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam R. D. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Civiliniai ieškiniai.

Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiška ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinį. Byloje civiliniais ieškovais pripažinti du asmenys, susiję nukentėjusiaisiais buvo susiję artimais giminystės ryšiais. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti turtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. civilinis ieškinys dėl 32,65 Lt (1 t., b. l. 137–138) turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys dėl 2843,48 Lt (1 t., 108–112 b. l.) turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, kadangi šios nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos išlaidos yra tyčinių kaltinamojo padarytų veiksmų rezultatas, jų dydis patvirtinamas byloje esančiais duomenimis, paskaičiavimais bei pateiktais dokumentais, įrodančiais prašomas žalos sumas.

Be turtinės žalos šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusieji E. D. ir R. M. dėl kaltinamojo įvykdyto jų motinos R. D. ir brolio R. D. nužudymo neabejotinai iškentė didelį dvasinį sukrėtimą ir patyrė stresą.

Taigi nors kaltinamasis R. D. turto neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiojo E. D. prašomas 200 000 litų neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant jam iš kalto asmens 80 000 litų; R. M. prašomas 100 000 litų neturtinės žalos dydis taip pat mažintinas, priteisiant jai iš kalto asmens 80 000 litų.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje patirtos išlaidos – 943,34 litų – yra proceso išlaidos: 172,72 Lt už 2014-01-15 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 6 b. l.); 220,85 Lt už 2013-10-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 14 b. l.); 549,77 Lt už 2014-02-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 20 b. l.), todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo R. D..

Byloje pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-10 patikslinta pažyma liudija, kad nukentėjusiajam E. D. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojam antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 473,20 litų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 d.6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo R. D..

R. D. laikinos nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – 1) 2013-08-25 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas – rankšluostis, 23 vnt. nuorūkų, tuščias cigarečių pakelis „Minsk“, žalios spalvos augalinė medžiaga, du skudurai, du mėginiai nuo kilimėlio, du mėginiai nuo sienos, kaltinamojo R. D. rūbai; 2) 2013-08-26 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas – peilis su dėklu ir raktai; 3) 2013-12-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikti mirusiųjų R. D. ir R. D. rūbai, kurie pagal 2013-09-13 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-01-03 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-01-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2014-02-10 tarnybinį pranešimą bei 2014-02-12 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; raktai pagal 2013-09-18 prašymą ir pakvitavimą grąžintini R. M.; paketas Nr. 1, kuriame yra CD plokštelė su telefonų išklotinėmis, paliekamas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d.,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. D. paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą ir 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu R. D. paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę R. D. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką R. D. įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. bei jo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš nuteistojo R. D. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams – R. M. 2 843,48 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 48 ct), E. D. 32,65 Lt (trisdešimt du litus 65 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo R. D. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. M. ir E. D. po 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo R. D. valstybės naudai 943,34 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt tris litus 34 ct) proceso išlaidų už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistų išvadas.

Priteisti iš nuteistojo R. D. valstybės naudai 473,20 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt tris litus 20 ct) proceso išlaidų už E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2013-08-25 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą – rankšluostį, 23 vnt. nuorūkų, tuščią cigarečių pakelį „Minsk“, žalios spalvos augalinę medžiagą, du skudurus, du mėginius nuo kilimėlio, du mėginius nuo sienos, kaltinamojo R. D. rūbus sunaikinti; 2) 2013-08-26 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą peilį su dėklu sunaikinti; 3) 2013-12-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus mirusiųjų R. D. ir R. D. rūbus, kurie pagal 2013-09-13 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-01-03 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-01-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2014-02-10 tarnybinį pranešimą bei 2014-02-12 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo saugyklą, sunaikinti; raktus pagal 2013-09-18 prašymą ir pakvitavimą grąžinti R. M.; paketą Nr. 1, kuriame yra CD plokštelė su telefonų išklotinėmis, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Gražvydas PoškusBronius Zalaga