Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad I. N. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimu paveldėjo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 83,46 m² bendrojo ploto, kitų statinių – kiemo statinių (tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pagalbinio pastato, plane pažymėto 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad pareiškėja yra įregistravusi nuosavybės teisę į ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 25 d. valstybės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi I. N. įgijo 0,1298 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. rašto „Dėl duomenų apie pastatus, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės ar kita teise nepriklauso nei ½ dalis gyvenamojo namo, nei dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodytu adresu nekilnojamojo turto niekada neturėjo it neturi. Iš VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ matyti, kad nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), I. N. priklauso ½ dalis turto, registro pastabose ir nuorodose įrašyta „Į ½ dalį gyvenamojo namo 1A1m – daiktinės teisės neįregistruotos“, prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo nėra ir nebuvo pateikti. Pareiškėja visu gyvenamuoju namu naudojasi, prižiūri, jį atvirai ir nepertraukiamai valdo ilgiau nei 10 metų.

5. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja įgijo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo paveldėdama, kita namo dalis nuosavybės teise niekam ir niekuomet nepriklausė. Į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Pareiškėja yra įgijusi visą žemės sklypą po nurodytu namu, naudojasi, prižiūri ir valdo visą gyvenamąjį namą. VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį, kadangi nepateikta įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisių įgijimą.

8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo kitokiu būdu (nuosavybės teisės į jį nėra registruotos), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėja sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo ½ dalį statinio – gyvenamojo namo ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką ½ dalis pastato – gyvenamojo namo buvo valdoma teisėtai (pareiškėja yra paveldėjusi kitą ½ dalį pastato – gyvenamojo namo), visą laiką pareiškėja sąžiningai buvo įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į likusią ½ dalį pastato – gyvenamojo namo nei ji.

9. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios ½ dalies pastato – gyvenamojo namo valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į ½ dalį gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.