Šiaulių apygardos teismo sprendimas

atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Raseinių rajono savivaldybės atstovui advokatui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Raseinių rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, kad 2009-05-19 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 01-08-5284 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo“ 2 punktu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir numatyta, kad visuomenės poreikiams bus paimamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis 0,2263 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Ieškovė taip pat nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės reikmėms suinteresuota institucija yra Raseinių rajono savivaldybės administracija, todėl ji yra įtraukta atsakove byloje. Tvirtina, kad dėl užsitęsusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų buvo suvaržytos galimybės naudotis jai priklausančiu turtu, pažeistas teisėtas ieškovės lūkestis, kad žemę paėmus visuomenės poreikiams, jai bus teisingai atlyginta, todėl yra patirta ir neturtinė žala, kurią ieškovė vertina 144 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovei B. Š. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,2263 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

7. 2005 m. lapkričio 23 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A1-1059 „ Dėl Raseinių m. „Vyturių“ gyvenamojo kvartalo detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Raseinių m. „Vyturių“ gyvenamojo kvartalo detalusis planas. Žvyryno gatvės įrengimui (pratęsimui) per Vyturių gyvenamąjį kvartalą numatyta visuomenės poreikiams paimti B. Š. žemės sklypą.

8. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. (1.1)TS-386 „Dėl prašymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams“ įgaliojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Kauno apskrities viršininką su prašymu paimti visuomenės poreikiams namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) skirtą tolesniam Žvyryno gatvės įrengimui per Vyturių gyvenamąjį kvartalą, ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (Nacionalinės žemės tarnybos pateikta B. Š. žemės sklypo dokumentacijos byla).

9. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-13 raštu Nr. (5.06) R-545 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti visuomenės poreikiams namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) skirtą tolesniam Žvyryno gatvės įrengimui per Vyturių gyvenamąjį kvartalą ir skubos tvarka parengti įsakymą.

10. 2009-05-19 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 01-08-5284 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo“ pradėta žemės (Žvyryno gatvės įrengimui (pratęsimui) per „Vyturių“ gyvenamąjį kvartalą) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir nustatyta, kad visuomenės poreikiams bus paimamas B. Š. 0,2263 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

11. 2009-05-21 Kauno apskrities viršininko administracija apie nurodytą įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka informavo Raseinių rajono savivaldybę, savininkę B. Š. ir Valstybės įmonę Registrų centras (Nacionalinės žemės tarnybos pateikta B. Š. žemės sklypo dokumentacijos byla).

12. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės meras informavo ieškovę, kad savivaldybės taryboje nebuvo numatytos lėšos ginčo sklypo išpirkimui. Raseinių rajono savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) raštu informavo ieškovę, kad formuojant 2019 m. savivaldybės biudžetą, Raseinių rajono savivaldybės tarybai bus teikiamas svarstyti klausimas dėl lėšų skyrimo minėto žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra užbaigta.

Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo

13. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti jos teisės pažeidimus, atlyginant jai už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį nuspręsta paimti visuomenės poreikiams. Ieškovė teigia, kad ji nuo pat 2009 metų negali valdyti žemės sklype esančių statinių, nors planavo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją: architektai atsisakė parengti projektą, elektros tiekimo įmonė atsisakė įvesti trifazį elektros tinklą, motyvuojant tuo, kad per ieškovei priklausantį žemės sklypą numatyta tiesti gatvę. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus. AB Energijos operatorius rašte nurodė, kad ieškovė 2008 metai kreipėsi į bendrovę ir pateikė paraišką dėl galios didinimo ir trifazio įvado įrengimo, (duomenys neskelbtini) buvo parengtos prijungimo sąlygos, parengta prijungimo sutartis paskaičiuota prijungimo įmoka, kuri buvo apmokėta (duomenys neskelbtini), įrengta komercinė apskaitų spinta, tačiau naujai įrengtoje komercinėje apskaitų spintoje nebuvo sumontuotas elektros energijos apskaitos prietaisas ir energija nėra tiekiama, nes nėra pateikta elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma apie vidaus tinklų įrengimą.

14. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir posėdžio metu nuosekliai teigė, kad nuo 2016 metų ne kartą kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą bei kitas institucijas dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų tęsimo, tačiau jokio sprendimo nepriimta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės meras informavo ieškovę, kad savivaldybės taryboje nebuvo numatytos lėšos ginčo sklypo išpirkimui, taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracija raštu informavo ieškovę, kad formuojant 2019 m. savivaldybės biudžetą, Raseinių rajono savivaldybės tarybai bus teikiamas svarstyti klausimas dėl lėšų skyrimo minėto žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams.

15. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus detaliai reguliuoja Žemės įstatymo VIII skyrius. Šio įstatymo nuostatų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

16. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 46 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi sprendimo pradėti žemės paėmimo procedūras dieną – 2009-05-19) nustatyta, kad Apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams (48 str.). Apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas (46 str. 5 d.).

17. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savarankiškomis savivaldybių funkcijomis laikoma, be kita ko, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Žemės įstatymo 45 straipsnyje žemės sklypų išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas priskiriamas institucijų, inicijuojančių šią procedūrą ir sprendžiančių dėl tokio sprendimo priėmimo, išimtinei kompetencijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuri tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.; 29 str. 8 d.). Taigi savivaldybės sprendimai yra įgyvendinami per savivaldybės administraciją, kuri yra savivaldybės įstaiga, formuojama savivaldybės tarybos.

18. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, Kauno apskrities viršininkui įsakymu Nr. 01-08-5284 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo“ priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Raseinių rajono savivaldybei atsirado pareiga organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Raseinių rajono savivaldybei prašymą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.

19. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, kodėl nebuvo rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymo „ Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo“ iš viso neturi. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybė taip pat nepateikė jokių duomenų, kokie veiksmai buvo atlikti tęsiant žemės paėmimo procedūrą.

20. Teisės aktuose įtvirtintas žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtingas, pakankamai ilgas, susidedantis iš kelių etapų procesas (prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimas, prašymų nagrinėjimas, projektų rengimas, projektų įgyvendinimas). Bylos kontekste aktualus tampa klausimas, dėl kurios institucijos – savivaldybės ar savivaldybės administracijos - neveikimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo tęsiamos. Pažodinis Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui duoto įgaliojimo (8 nutarties punktas) aiškinimas leidžia teigti, kad įgaliojimas suteikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui teisę kreiptis į Kauno apskrities viršininką su prašymu paimti visuomenės poreikiams namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), tačiau nesuteikė teisės (neįgaliojo) atlikti kitus veiksmus, numatytus teisės aktuose, kurie reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras bei teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su numatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.

21. Tokią išvadą patvirtina ir Žemės įstatymo 48 straipsnis, kuris numato, kad paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, todėl būtent Raseinių rajono savivaldybės taryba, būdama suinteresuota žemės sklypo paėmimu institucija, yra atsakinga už tinkamą teisės aktų reikalavimų (Žemės įstatymo 47 ir 48 straipsniai) vykdymą, paimant nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams,

22. Teisės aktai, reglamentuojantys aptariamus teisinius santykius, nenustato jokių terminų, per kuriuos turi būti paruoštas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir sudaroma sutartis su žemės savininku, tačiau šiuos veiksmus savivaldybė turėjo pradėti vykdyti nedelsiant, per protingus terminus. Šiuo atveju lėšų savivaldybės biudžete nenumatymas gali sudaryti tik pagrįstas prielaidas manyti, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba galimai neketina įgyvendinti šių sprendimų, tačiau Raseinių rajono savivaldybės tarybos valia nagrinėjamu atveju nėra aiškiai išreikšta. Į bylą pateiktas pakankamai ilgą laiką (apie trejus metus) trukęs ieškovės ir valstybės institucijų susirašinėjimas patvirtina, kad, nurodant iš esmės formalias priežastis, buvo vengiama faktiškai vykdyti turto paėmimo procedūrą. Teismas negali vertinti, ar savivaldybė pagrįstai delsė vykdyti žemės paėmimo procedūras dėl lėšų trūkumo, nes tai būtų savivaldybės veiksmų vertinimas ekonominio tikslingumo požiūriu.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad paimti Žvyryno gatvės įrengimui per Vyturių gyvenamąjį kvartalą reikalingus žemės sklypus sąlygos buvo sudarytos dar 2008 m., todėl atsakingos savivaldybės institucijos turėjo pakankamai laiko pasiruošti tam, kad 2008 m. pradėta žemės paėmimo procedūra būtų vykdoma operatyviai, sparčiai, nesukeliant žemės savininkei neproporcingų turtinių suvaržymų. Vienuolikos metų terminas, skaičiuotinas vien tik nuo procedūros pradžios yra pernelyg ilgas ir nepateisinamas, lėmęs neproporcingą ieškovės teisių ir teisėtų interesų suvaržymą ir jis tebesitęsia.

24. Teismas, įvertinęs bendrą ieškovės žemės sklypo paėmimo procedūros trukmę, savivaldybės institucijų atskirų veiksmų turinį, laikotarpius tarp atliktų veiksmų, sprendžia, kad ieškovės atžvilgiu vykdoma žemės paėmimo procedūra tęsiasi nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 ir 48 straipsnių, taip pat CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimus.

Dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams planuojamą paimti žemės sklypą su statiniais

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 46 – 48 straipsniuose nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Jeigu žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais.

26. Apibendrinant faktines bylos aplinkybes ir minėtą susidariusios situacijos (ieškovės reikalavimo atlyginti už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius) teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad yra pradėti parengiamieji ieškovei priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams veiksmai (procedūros), tačiau nagrinėjamu atveju nėra priimtas apskrities viršininko (šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo) sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, nėra konkretaus žemės sklypo įvertinimo ir siūlymo dėl atlyginimo (kompensacijos) pinigais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neformuluoja reikalavimo įpareigoti savivaldybės instituciją pabaigti nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Kasacinis teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Žemės įstatymo normas, yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, todėl nesant priimto apskrities viršininko (šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, nėra teisinio pagrindo spręsti turto vertės nustatymo klausimo ir priteisti ieškovei atlyginimą už visuomenės reikmėms numatytą paimti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už suvaržytą žemės savininko teisę disponuoti žemės sklypu per sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį

27. Ieškovė nurodo, kad dešimt metų trunkantis savivaldybės institucijų neveikimas sukėlė daug nepatogumų ir nuostolių; patirta neturtinė žala pasireiškia tuo, kad suvaržius nuosavybės teisės valdymą, ieškovė negalėjo tinkamai ir laisvai naudotis savo turtu, neturėjo teisės turto remontuoti, įkeisti, parduoti, tuo buvo suvaržyta jos ir sūnaus šeimos gyvenimas, tai labai apsunkino ieškovės gyvenimą ir patirtą žalą vertina po 500 Eur kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad dėl blogų sąlygų sūnus su šeima negalėjo gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, turi nuomotis butą ir dėl to papildomai patyrė 17 700 Eur išlaidų; nežiūrint į tai, kad ieškovė neturėjo teisės laisvai ir pagal paskirtį naudotis turima nuosava žeme prie pastatų, privalėjo mokėti žemės mokestį, kuris sudarė 515 Eur, gindama savo pažeistas teises ieškovė turėjo kreiptis į įvairia institucijas, dėl to patyrė išlaidų, nuolatinę įtampą dėl neaiškios ateities. Todėl prašo priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos neturtinę žalą po 1200 Eur per mėnesį nuo 2009-05-19, viso 144 000 Eur.

28. Posėdžio metu apklausti liudytojai M. Š. ir N. Š. patvirtino, kad iki 2006 metų kartu su ieškove gyveno jai priklausiančiame name, tačiau turėjo išsikraustyti į nuomojamą butą, nes namui reikėjo remonto, 2008 m. parengė namo remonto projektą, tačiau savivaldybė statybos leidimo neišdavė, namo negali nei nugriauti, nei statyti, nei renovuoti; statinių stovis yra blogas ir būklė vis prastėja, namas griūna, smenga į žemę, gyvenimo sąlygos yra labai prastos.

29. Ieškovė patirtą neturtinę žalą kildina iš viso užsitęsusio nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams proceso, nes praėjus daugiau negu dešimčiai metų nuo sprendimo pradėti procedūras priėmimo, tolimesnė ieškovei priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra išlieka nebaigta. Ieškovė jai padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veikla, atliekant priskirtas funkcijas.

30. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 dalis – kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

31. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti ne savivaldybės valdžios institucija, o savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovė žalą prašo priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos, kuri yra savivaldybės įstaiga (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1 d.) ir savivaldybės valdžios institucija CK 6.271 straipsnio prasme, nors tinkamu atsakovu pagal tokį reikalavimą yra Raseinių rajono savivaldybė, kuri yra atskiras juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.).

32. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Šioje byloje teismas 2020-03-05 posėdžio metu kėlė atsakovo tinkamumo klausimą, ieškovės atstovė į atitinkamą teismo klausimą atsakė, kad atsakovas yra tinkamas ir tai motyvavo. Bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai aiškiai ir suprantamai suformuluotas klausimas dėl atsakovės tinkamumo, o iš ieškovės atstovės atsakymo į teismo klausimą yra aišku, jog ieškovė nepageidavo, kad atsakovė būtų pakeista. Teismas, netgi įgyvendindamas Civilinio proceso kodekso 45 straipsnyje numatytą pareigą, turi išlikti objektyvus ir nešališkas abiejų ginčo šalių atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 17, 21 straipsniai ), todėl teismas neprivalo primygtinai siūlyti tokį pakeitimą, reikšti savo išankstinę poziciją dėl atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, o privalo tik išaiškinti šią ieškovo teisę. Teismo iškeltas klausimas dėl atsakovo tinkamumo vertintinas kaip pakankamas bei tinkamas Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimas ir ieškovė atnaujinus bylos nagrinėjimą turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl atsakovo pakeitimo ar antro atsakovo įtraukimo, ir ją išreiškė aiškiai, pasisakydama, jog toks pakeitimas nėra reikalingas, nes ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui – Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kuri turėjo užtikrinti pradėto žemės paėmimo proceso tolesnį vykdymą. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti.

33. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas apskrities viršininko (šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo) sprendimas paimti ieškovės B. Š. nuosavybės teise valdomą žemė sklypą visuomenės poreikiams, taip pat tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas netinkamam atsakovui, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jis atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

35. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija prašo priteisti 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), darytina išvada, kad atsakovės prašoma priteisti suma neviršija rekomendacijose numatytų dydžių ir atmetus ieškinį yra pagrindas šią sumą priteisti atsakovei iš ieškovės B. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. Š. atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.