- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- e2-667-335/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00526-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- D. N., N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., S. M.
- Advokatai
- Jolanta Dranseikienė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. N., N. M. pareiškimą dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, kad 53/200 dalys gyvenamojo namo, 1/2 kiemo rūsio (sunaikintas), 1/8 daržinės, 1/2 ūkio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 viralinės su rūsiu, 1/2 ūkio pastato , un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo su rūsiu, 1/2 kiemo statinio (šulinio) k2, 1/2 kiemo statinio (išvietės), esančių (duomenys neskelbtini), buvo L. M., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškime ir teismo posėdyje jos nurodė, kad jų tėvai S. ir L. M. susituokė (duomenys neskelbtini), L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Į tėvo paliktą turtą jo sutuoktinei ir dukroms buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą. Ignalinos rajono teismo 1970m. rugsėjo 14 d. sprendimu S. M. priteista ¼ dalis namų valdos, tvartų, 20,5 m² ploto gyvenamajame name. Bet būdami santuokoje pareiškėjų ir J. Š. tėvai renovavo ir iš esmės pertvarkė jai priteistą dalį namo, naujai įrengė kambarį, koridorių ir Nekilnojamojo turto registre registravo S. M. vardu 53/100 dalį gyvenamojo namo, kiemo rūsį (sunaikintas); ¼ dalį daržinės, ūkio pastatus, viralinę su rūsiu, garažą su rūsiu, kiemo statinius – šulinį ir išvietę. Savo tėvo L. M. turto dalį pareiškėjos ir nori pripažinti jo asmenine nuosavybe tikslu, kad jos galėtų tą dalį paveldėti, tačiau motina, kaip pergyvenusi sutuoktinį, neduoda sutikimo dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimo. Pareiškėjos, būdamos pirmos eilės įpėdinės, kreipėsi į S. M. su raginimu pateikti notaro biurui dokumentus apie bendrą turtą, kad notaras galėtų išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, tačiau susitarti su motina nepavyko, ji savo trijų dukterų atžvilgiu elgiasi nesuprantamai, yra priėmusi gyventi svetimą žmogų V. S., dėl kurio girtavimo joms tapo neįmanoma net atvažiuoti į savo tėviškę pasisvečiuoti, pradėjo tarpusavyje pyktis ir taip yra menkinamas tėvo atminimas. Esą motina paskutiniu metu apsimeta serganti ir negalinti atvykti į teismą. Prašė teismo, remiantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija ir atsižvelgiant į tai, kad jų tėvai gyvendami santuokoje turtą sukūrė, jį pagerino bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis, nustatyti, kad L. M. santuokoje buvo įgijęs paminėtą dalį nekilnojamojo turto.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė papildomai paaiškino, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas (pastatai) buvo remontuojamas – renovuota ¼ namo dalis, pastatytas priestatas ir viskas padaryta iš bendrų lėšų. Pagal tuo metu ir dabartiniu metu galiojančius įstatymus turtas, įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, priklauso abiems sutuoktiniams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu į pareiškimą su prašoma nustatyti jos mirusio vyro L. M. turto sudėtimi sutiko. Paaiškino, kad į notarą laiku nesikreipė dėl ligos, ją varginančių skausmų, dėl nežinojimo. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu į pareiškimą prašė D. N. ir N. M. (jos seserų) pareikštą reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiradus motinos sugyventiniui situacija pasikeitė – tėviškėje pasidarė būti pavojinga, nesaugu, ne kartą buvo kviesta policija. Su motina turto paveldėjimo klausimu taikiai pasikalbėti nepavykdavo. Mano, kad motina piktnaudžiauja savo padėtimi, sąmoningai nesikreipia į notarą, o sugyventinis jai daro blogą įtaką.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Į jo paliktą turtą– ¼ dalį sutuoktinei ir ¾ dalis lygiomis dalimis dukroms D. N., N. M., J. Š. 2006-10-27 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog S. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 53/100 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas); 1/4 dalį daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini); garažą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinį šulinį k2, un. Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinį išvietę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus 1999-05-10 Molėtų savivaldybės mero potvarkio Nr. 39 ir 1999-06-07 Turto pasidalijimo sutarties pagrindu Nr. 2311.
S. M. 2016-05-10 ir 2016-05-11 pareiškėjų buvo siųsti raginimai – pastaruoju ji buvo raginama iki 2016-06-15 Molėtų rajono 2-jam notaro biurui pateikti visus dokumentus apie užgyventą turtą su palikėju, jų tėvu, kurie reikalingi paveldėjimo bylai, užvestai Molėtų rajono 2-me notaro biure, papildyti.
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjoms dėl minėto turto neišduotas, kadangi S. M., kaip pergyvenusi savo sutuoktinį, tokio sutikimo nedavė, bet kaip akivaizdu iš jos atsiliepimo, tam ir neprieštaravo. Praeityje galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. nustatė, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. To paties straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įforminamas vieno iš jų vardu. Nagrinėjamos bylos atveju ir palikimo atsiradimo momentu galiojo LR Civilinis kodeksas, kurio 3.88 str. įtvirtinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal Lietuvos teismų praktiką LR CK 3.117 str. prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir S. M. nepaneigus galiojančios prezumpcijos, kad mirusiajam sutuoktiniui priklausė pusė, kartu su ja sukurto minėto turto dalis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjų reikalavimas nustatyti mirusio jų tėvo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 443 str. 6 d. (kuria rėmėsi pareiškėjos), numato bendrą principą, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (2006-04-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006).
LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos LR CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjos pateikė teismui prašymą kartu su bylinėjimosi išlaidų ataskaita, iš kurios matyti, kad į jas įskaičiuotos išlaidos, susijusios su konsultacija, pažymų surinkimu, pareiškimo surašymu ir pateikimu per EPP, žyminio mokesčio, atstovavimo, pareiškėjų kelionės išlaidos, kurių bendra suma 376 EUR, taip pat pridėti 2016-06-22 ir 2016-09-12 pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys pareiškėjų D. N. ir N. M. advokatės atstovavimo išlaidas, t. y. po 150 EUR. Byloje yra kvitas, pagrindžiantis 31 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, S. M. nedavė sutikimo atskirti iš jos vardu registruoto turto mirusio sutuoktinio dalį ir nesikreipė į notarę– tai patvirtina ir notarės Dalios Čelkienės elektroninė žinutė, todėl pareiškėjos negali gauti papildomų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų. Tas sudarė pagrindą joms kreiptis teisinės pagalbos į advokatę parengiant pareiškimą teismui dėl mirusiojo tėvo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas vertinama tai, kad jų motina S. M. yra senyvo amžiaus pensininkė, jai neterminuotai nustatytas neįgalumas, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji yra serganti ir manytina dėl šių priežasčių ji nepasirūpino minėtų reikalų sutvarkymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjoms iš jos priteistina pusė jų patirtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 150 EUR – po 75 EUR kiekvienai jų bei 31 EUR žyminio mokesčio, sumokėto N. M.. Kitos išlaidos, įskaitant kelionės, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 53/200 dalys gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 kiemo rūsio, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas); 1/8 dalis daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 viralinės su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 ūkio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 garažo su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 kiemo statinio-šulinio k2, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 kiemo statinio (išvietės), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 106 EUR (vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.