- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-361-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11397-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:
– už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis bausmės subendrintos – griežčiausia pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir laikant, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (vagystė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), turto sugadinimas) subendrinta bausmė A. M. yra 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) paskirtos 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir dalis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), turto sugadinimas) paskirtos 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. 22.50 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 12.40 val., t. y. iš viso viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. D. ir A. M. solidariai priteista civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1046,65 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimui, o iš kaltinamojo A. M. – 495,00 eurų turtinės žalos atlyginimui.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. M. priteista 115,00 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. 2020 m. kovo 18 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. D., tyčia betono gabalu išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automatinių įėjimo durų stiklą, tokiu būdu sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)” 439,50 eurų turtinę žalą, ir įsibrovė į prekybos salę, iš kurios pagrobė įvairių tabako gaminių: 20 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kaitinamojo tabako gaminių, bendros 68,00 eurų vertės; 10 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kaitinamojo tabako gaminių, bendros 34,00 eurų vertės; 19 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, bendros 72,20 eurų vertės; 3 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, bendros 18,00 eurų vertės; 14 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, bendros 53,90 eurų vertės; 6 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ bendros 40,80 eurų vertės; 40 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ bendros 152,00 eurų vertės; 10 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, bendros 38,00 eurų vertės; 11 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ bendros 41,80 eurų vertės; 10 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, bendros 36,00 eurų vertės, bei 5 vnt. alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 litro talpos, bendros 52,42 eurų vertės, dėl vagystės padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrą 607,15 eurų turtinę žalą, tai yra A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, jis 2020 m. kovo 19 d. apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia betono gabalu išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų stiklą, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 336,31 eurų turtinę žalą, tai yra A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
1.3. Be to, jis 2020 m. kovo 20 d. apie 1.52 val., (duomenys neskelbtini), tyčia betono gabalu išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų stiklo paketą, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 495,00 eurų turtinę žalą, tai yra A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama mažesnė nei sankcijose numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas jam skyrė per dideles bausmes už kiekvieną nusikaltimą, be to, neatsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus, teismas netinkamai įvertino jo asmenybę. Skunde nuteistasis teigia nesutinkantis su tuo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis prisipažino, gailėjosi dėl savo poelgių, teigia esantis jaunas, norįs grįžti į doros kelią, todėl už nusikalstamas veikas prašo skirti švelnesnes bausmes.
3.2. Be to, skunde nuteistasis prašo peržiūrėti ir ištaisyti apylinkės teismo padarytas bausmių bendrinimo klaidas. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas turėjo apėmimo būdu subendrinti bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir teigia, kad teismas jam turėjo paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę bei ją sumažinti trečdaliu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą, kadangi nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo ir bausmės individualizavimo principus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam A. M. paskirti švelnesnę bausmę teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra per griežtos, jis pripažino kaltę ir gailėjosi, o teismas to nepripažino lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. M. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
10. A. M. padarė tris nesunkius (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Už šią nusikalstamą veiką A. M. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Už šias nusikalstamas veikas nuteistajam A. M. paskirtos bausmės po 10 mėnesių laisvės atėmimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, buvo baigtos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vertino ir tai, kad A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas septynis kartus, teistumas nebuvo išnykęs, be to, dėl tyčinių nusikaltimų padarymo nuteistas dar du kartus – Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pripažino esant nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys, visos nustatytos aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.
12. Išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistajam A. M. ankstesniais nuosprendžiais buvo ne kartą taikyti laisvės apribojimai, atidėti bausmių vykdymai, tačiau nuteistasis ir toliau darydavo naujas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo atsitiktinės, o nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir prokuroro atsiliepime į apeliacinį skunde išdėstytam vertinimui, kad kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi, o tokių aplinkybių šioje byloje konstatuoti nebuvo galima, kadangi dėl vagystės ir turto sugadinimo abu nuteistieji buvo sulaikyti tik po intensyvių proceso veiksmų atlikimo, o A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo skelbta ir paieška. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto teiginiai, jog jis pripažino savo kaltę ir gailisi, vertinami kaip nuteistojo siekis labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus.
14. Teisėjų kolegijos manymu, aplinkybė, jog nuteistasis gailisi dėl jo padarytų nusikaltimų, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinė. Tuo tarpu į tai, kad A. M. prisipažino ir gailėjosi, buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį, bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog A. M. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas žymiai mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės vidurkiams. Be to, teismas pagrįstai bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su taikytu bausmių bendrinimu. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalies pagrindu bendrinamos jas apimant ir iš dalies sudedant, tai yra griežčiausia pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, laikant, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (vagystė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) subendrinta bausmė A. M. yra 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkamai pridedant 4 (keturis) ir 5 (penkis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, ir skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas normas, kuriomis buvo remtasi atliekant bausmių bendrinimą, nurodė 63 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrinant paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimą yra būtina nurodyti konkretų taikymo atvejį iš minėto straipsnio 5 dalyje nurodytų punktų, šiuo atveju – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Nors pirmosios instancijos teismas to nepadarė, teisėjų kolegijos manymu, tai nelaikytina esmine bausmių bendrinimo klaida, nes bausmių bendrinimas buvo aprašytas nurodant, kokius bausmių bendrinimo būdus teismas taiko.
17. Nors nuteistasis ir nurodo, kad jo manymu, teismas turėjo taikyti bausmių apėmimą ir griežčiausia bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, turėjo apimti visas kitas bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, bausmių apėmimas nagrinėjamu atveju buvo galimas taikyti tik pirmajame punkte numatytu pagrindu, t. y. esant nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nagrinėjamu atveju, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis buvo pripažinta ir bausmės apėmimo būdu buvo bendrinamos už nusikaltimas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o būtent kuomet A. M. tuo pačiu metu viena veika sugadinęs svetimą turtą įsibrovė į parduotuvę bei iš ten pagrobė įvairių prekių (2020 m. kovo 18 d.). Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Nagrinėjamu atveju, kitos A. M. nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu metu (2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d.), kitose vietose ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), esant skirtingiems sumanymams, dėl ko laikytina reali nusikalstamų veikų sutaptis, ir bausmės už šias veikas bei su subendrinta bausme pagrįstai buvo bendrinamos parenkant dalinį bausmių sudėjimo būdą.
18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, skirdamas bausmes ir jas subendrindamas pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.