Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-2146/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2-2146/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01293
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „TSE SYSTEM“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2146/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01293/2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „TSE SYSTEM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4869-450/2014 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TSE SYSTEM“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas bankroto bylos iškėlimo teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Vilniaus apygardos teisme 2014-06-19 priimtame pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „TSE SYSTEM“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui 2014-05-26 duomenimis sudarė 1 136 011,96 Lt, t. y. 1 034 960,79 Lt nesumokėtų mokesčių bei 86 775,99 Lt delspinigių. Mokestinė nepriemoka valstybei susidarė, atsakovui 2012 m. lapkričio 29 d. pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2012 m. spalio mėn. Nors atsakovas su ieškovu 2013-03-27 buvo sudarę mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-2282 laikotarpiui nuo 2013-03-25 iki 2013-09-25, tačiau bendrovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų VMI viršininko 2013-07-24 sprendimu minėta sutartis buvo nutraukta bei įsiskolinimo išieškojimas 2013-06-06 ir 2013-07-30 sprendimais nukreiptas į lėšas atsakovo banko sąskaitose. Bankas minėtų sprendimų neįvykdė, todėl VMI viršininkas 2013-08-29 priėmė sprendimą išieškoti skolą iš įmonės turto ir sprendimą perdavė vykdyti antstoliui Gintautui Puodžiukui. 2014-01-27 antstolis ieškovui pateikė pažymą Nr. 19-S-765, informuodamas, jog UAB „TSE SYSTEM“ sąskaitos areštuotos, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, registruoto turto nėra, skolininkui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. J. nerandamas. Antstolis sprendimo vykdymo laikotarpiu lėšų neišieškojo ir į biudžeto surenkamąją sąskaitą nepervedė. Atsakovas nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki dabar teikia nulines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, iš to darytina išvada, jog įmonė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio veiklos nevykdo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, įmonės turtas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 404 477 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2 042 123, t. y. bendrovės įsipareigojimai sudarė 59,99 proc. viso balanse apskaityto turto vertės, taip pat per 2013 m. mokestinį laikotarpį buvo patirta 29 034 Lt nuostolių. Informacijos apie turimą atsakovo turtą ieškovas neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo išieškojimas vykdomas ieškovo naudai. Ieškovas 2014-02-17 ir 2014-04-03 raštais pranešė bendrovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pateiktas prašymas bendrovei informuoti ieškovą, ar bendrovė negali ir neketina vykdyti įsipareigojimų bei pateikti bendrovės turto ir kreditorių (pradelstų įsipareigojimų) sąrašus. Nors minėti pranešimai grįžo atsakovui neįteikti, tačiau atsakovo vadovui 2014-04-10 šie dokumentai buvo įteikti teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kadangi ieškovas išnaudojo galimybę išspręsti ginčą ne teismo tvarka, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, mano, kad atsakovas yra nemokus, todėl prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti Žydrę Judickienę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į ieškinį sutiko su pareikštu ieškiniu, prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, kadangi atsakovas 2014-07-03 skolingas SODROS biudžetui 2 384,19 Lt, iš jų – 75,10 Lt delspinigių. Paskutinį kartą atsakovas įmokas mokėjo 2013-10-24, priėmus sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, skola nesumokėta, todėl trečiasis asmuo mano, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Atsakovas atsiliepimo bei duomenų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį nepateikė, nors teismo procesiniai dokumentai atsakovui siųsti pakartotinai juridinio asmens registracijos adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „TSE SYSTEM“. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos daugiau kaip pusę į balanso įtraukto turto vertės (2013 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 3 404 477 Lt vertės turto, įsipareigojimų – 2 042 123 Lt sumai, iš jų žinomų pradelstų pareiškėjui – 1 136 011,96 Lt ir VSDFV Vilniaus skyriui – 2 674,05 Lt), be to, įmonė nevykdo veiklos, per 2013 m. patyrė 57 933 Lt nuostolių, yra nemoki, dėl nemokumo negali atsiskaityti su pareiškėju bei kitais kreditoriai, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d. 9 str. 5 d. 1 p.). Kartu bankroto administratore paskyrė Žydrę Judickienę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-08-14 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas, neturėdamas visų teisingam sprendimui priimti būtinų dokumentų ir neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, nustatė įmonės nemokumo faktą ir atsakovui iškėlė bankroto bylą. Bendrovės įsitikinimu, ji yra moki. Atsakovas neturėjo galimybės teismui pateikti aktualaus kreditorių ir skolininkų sąrašo su nurodytais atsiskaitymo terminais, todėl jų neįvertinus, negalėjo būti priimtas pagrįstas sprendimas, jog įmonė yra nemoki. Iš 2013 m. įmonės balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto 3 404 477 Lt sumai, o įsiskolinimas ieškovui – 1 136 011,96 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 042 123 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog likę 906 111,04 Lt įsipareigojimai yra pradelsti. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog šie įsipareigojimai nėra pradelsti, t. y. jų įvykdymo terminai yra atidėti, sudaryti skolų mokėjimo grafikai ir kiti susitarimai su kreditoriais. Dėl to šioje byloje nėra įrodymų, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertė, t. y. nėra pagrindo teigti, jog bendrovė yra nemoki. Šiuo atveju teismas nepagrįstai gynė tik vieno kreditoriaus interesus, nesivadovavo viešojo intereso gynimo principais, neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiti bendrovės kreditoriai su bendrove yra sudarę susitarimus dėl mokėjimų išdėstymo, todėl jie suinteresuoti bendrovės veiklos tęstinumu, tokiu būdu patenkindami savo turimus turtinius reikalavimus ir už atsiskaitymų vėlavimą gaudami palūkanas. Taip pat teismo turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog ieškovas 2014-02-08 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bendrovės direktoriui A. J. dėl to, jog šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 priėmė sprendimą bylą nutraukti nesant A. J. veikoje administracinio pažeidimo sudėties. Šioje byloje teismas įvertino, jog A. J. bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti jau įmonei susidūrus su sunkumais (2013-08-03) ir iš karto ėmėsi aktyvių įmonės gelbėjimo veiksmų, kurių rezultatai matysis tik 2014 m. pabaigoje. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad, jei finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir yra objektyviai patvirtintas (pagrįstas) pagrindas manyti, kad įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nekyla. Teismas nurodė, kad bendrovė per gana trumpą laiką grąžino 42 400 Lt nepriemokos ieškovui, todėl ėmusis aktyvių veiksmų ir bendrovės finansinei būklei gerėjant, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-22 nutartimi administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad tas pats teismas 2014-08-14 bendrovei iškėlė bankroto bylą, o 2014-08-22 nutartimi administracinėje byloje pasisakė, jog bendrovė turi tik laikinų finansinių sunkumų ir bendrovės vadovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien aplinkybė, jo du to paties teismo teisėjai, įvertinę bendrovės finansinę būklę, padarė skirtingas išvadas dėl bankroto bylos iškėlimo būtinumo, suteikia pagrindą abejoti nutarties teisėtumu ir teisingumu. Ieškovas, nepaisydamas, jog pralaimėjo administracinę bylą, kurioje buvo nurodyta, jog bendrovė yra moki ir jai nereikia kelti bankroto bylos, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tinkamai neįvertintinus visų įmonės dokumentų, negali būti padaryta teisėta išvada dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo buvimo. Toks nuomonių nepastovumas neužtikrina teisėtos bendrovės interesų apsaugos, sukuria teisinio neapibrėžtumo būseną ir trukdo bendrovei vykdyti įprastą veiklą. Be to, turėtų būti įvertintas įmonės veiklos tęstinumo prioritetas. Bankrotas, kaip ultima ratio priemonė, sukelia itin neigiamus padarinius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, byloje nėra ginčo, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (įskaitant ieškovą ir trečiuosius asmenis), be to, atsakovas neginčija skolinių įsipareigojimų egzistavimo fakto. Tačiau apeliantas kelia klausimą dėl įmonės nemokumo fakto buvimo. Šiuo atveju, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismine praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 1-1273/2010), sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. Iš teismui pateiktų įrodymų matyt, jog 2013-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis, į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudaro 3 404 447 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 042 123, atsakovas patyrė 57 933 Lt nuostolių. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, todėl ieškovas mano, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2014-10-17 atsakovas trečiajam asmeniui buvo skolingas 4 293,59 Lt, iš jų 144,43 Lt delspinigių. Įvertinus atsakovo 2013 m. balanso duomenis manytina, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Byloje surinkti dokumentai įrodo atsakovo nemokumą, nes vykdant skolos išieškojimą, VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės nedavė rezultatų, įsiskolinimas iki šiol nepadengtas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip informacinio pobūdžio medžiagą, nes bankroto administratorės įgalinimai šio procesinio dokumento pateikimo momentu iš esmės teisiškai negali būti realizuojami dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas vertina nutarties, kuria iškelta bankroto byla įmonei ir paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo klausimą. Kadangi atskirajam skundui paduoti atsakovui 2014-10-03 teisėjos rezoliucija buvo atnaujintas procesinis terminas, todėl pripažintina, kad dalį duomenų bankroto administratorė Ž. Judickienė gavo veikdama teisėtai, todėl jos nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos visų bylos aplinkybių kontekste. Bankroto administratorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą, nes bankroto administratorei nuo 2014-08-26 pradėjus vykdyti atsakovo bankroto procedūras ir neradus atsakovo ir direktoriaus A. J. buveinės registracijos, kartu ir apelianto nurodytais kitais adresais bei susisiekus su atsako vyr. buhaltere L. M., paaiškėjo, jog buhalterės žinioje buvę dokumentai yra paimti FNTT prie LR VRM Panevėžio skyriaus NVTS 2014-02-25 atliktos kratos metu. Be to, buhalterė nurodė, jog po 2014-02-25 įmonė jokios veiklos nevykdė, nuo to laiko nėra mačiusi įmonės direktoriaus A. J. ir nežino jo buvimo vietos. Be to, ji sudarė įmonės balansą 2014-08-26 duomenimis ir iš jo matyti, kad įmonė nuo 2013-12-31 nevykdė jokios veiklos, kadangi visiškai nepasikeitė nei įmonės turtas, nei nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, išskyrus išaugusią įmonės skolą darbuotojams, kuriems nuo 2013 m. balandžio mėnesio nebuvo mokami atlyginimai, tai patvirtina buhalterės sudarytos pažymos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui UAB „TSE SYSTEM“, teisėtumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nurodydamas, kad teismas neturėdamas reikšmingų bylai duomenų padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra nemokus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiuo atveju ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, laikėsi ne tik bendrųjų, bet ir specialiųjų procesinės teisės normų reikalavimų (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 2 dalis), t. y. teikdami teismui pareiškimus Civilinio proceso Kodekso nustatyta tvarka, kartu teismui pateikė įrodymus, jog įspėjimai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikti atsakovo vadovui. Netikėti tokiais duomenimis apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Vadinasi, atsakovui turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, nes jis turėjo pareigą pagal įstatymą bei visas galimybes domėtis civilinės bylos dėl bankroto bylos inicijavimo ir iškėlimo rezultatais, šiuo atveju ir teismų informacinėje sistemoje skelbiamais duomenimis. Kartu ir teikti į bylą įrodymus, susijusius su įmonės mokumu. Apeliacinės instancijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas sutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog apeliantas, skųsdamas nutartį, nepridėjo jokių duomenų (įrodymų, susijusių su pradelstais įmonės įsipareigojimais), kurių, kaip pats teigia atskirajame skunde, teismas neturėjo priimdamas nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir tie duomenys, sudarytų pagrindą padaryti priešingą išvadą negu padarė pirmosios instancijos teismas ar bent papildomai inicijuoti aplinkybių, reikšmingų bankroto bylos iškėlimo klausimui teisingai išspręsti, tyrimą. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo argumentus. Visiškai nesutiktina su apelianto argumentu, jog ieškovas privalėjo pateikti teismui įrodymus apie pradelstų skolų ir turto santykį, nes tokių įrodymų teismui pateikimo pareiga įstatymo (ĮBĮ 9 str. 1d.) yra nustatyta atsakovui, ieškovas turi pagrįsti tik savo reikalavimo teisę (ĮBĮ 5 str. 5 d.). Taip pat nesutiktina su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl skirtingų teismų sprendimų dėl įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas atsakovo vadovo administracinės atsakomybės klausimas, nagrinėjamojoje gi civilinėje byloje sprendžiamas nemokios įmonės būsenos klausimas specialaus įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 2 str. 1, 8 d.), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog administracinėje byloje padarytos išvados dėl įmonės laikinų finansinių sunkumų atitinkamu laikotarpiu gali paneigti įmonės nemokumo faktą, konstatuotą įvertinus atitinkamus įmonės finansinės atskaitomybės papildomus duomenis. Be to, kad įmonė nevykdo veiklos, yra nustatyta ir administracinės bylos medžiagoje, todėl nepaneigti argumentai, kad nevykdydama veiklos įmonė neturi galimybės gauti jokių papildomų lėšų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat yra pagrindo abejoti, ar administracinėje byloje vadovas tinkamai atskleidė įmonės finansinę padėtį už atitinkamą laikotarpį, nes vien aplinkybė, jog įmonės darbuotojams nuo 2013 m. balandžio 30 d. nebuvo išmokami net minimalaus dydžio atlyginimai (priskaičiuota tik dalis minimalaus atlyginimo, pvz., 600 Lt, 125 Lt), sudaro prielaidas pripažinti, jog ir įmonės finansinės atskaitomybės duomenys galėjo būti netinkamai sudaromi ar vertinami.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad priimant skundžiamąją nutartį buvo padaryti procesinės ar materialinės teisės normos pažeidimai, sudarantys pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovo argumentai dėl netinkamai nustatyto įmonės nemokumo fakto atmestini kaip nepagrįsti, nes ir apeliacinei instancijai atsakovas galėjo teikti visapusiškus įrodymus, paneigiančius įmonės nemokumo faktą, tačiau to nepadarė, o visuma bylos įrodymų tik patvirtina faktą, kad skundžiamosios nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto bylą (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė