Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.4.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 2.1.4.3.2.1.; 2.1.4.3.2.5.; 2.1.4.4.2.2.; 2.1.6.1.; 2.2.5.9.; 2.3.5.3.1.; 2.3.5.4. (S)

2007 m. sausio 16 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Pikelio, teisėjo Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Į V. K. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2003 m. lapkričio 25 d. iki 2006 m. sausio 30 d. Iš V. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. priteista 2000 Lt jos turėtų V. L. laidojimo išlaidų.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė V. L. V. K. tyčia rankomis sudavė sugyventinei V. L. trisdešimt vieną smūgį į krūtinę, nugarą, pilvą, dubenį, rankas, kojas ir taip V. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą; be to, sudavė penkis smūgius į dešinio paakio–akiduobės išorinį kraštą, kaktos–smilkinio dešinę pusę, kairįjį žandą–pažandę, lūpų kairįjį kampą, smakro kairiąją pusę ir taip sunkiai sutrikdė V. L. sveikatą. Dėl šių penkių V. L. suduotų smūgių po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio išsiliejo kraujas, buvo suspaustos galvos smegenys, jos pabrinko ir V. L. tą pačią dieną, apie 23.00 val., mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo, jei jis nebus išteisintas, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti į švelnesnį ir panaikinti jam BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymą. Kartu nuteistasis V. K. prašo į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą bei gydytoją, atliekantį galvos operacijas, kurie atsineštų žmogaus kaukolės muliažą.

Kasatorius nurodo, kad nors jam buvo pareikštas įtarimas padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, 2004 m. kovo 9 d., bylą nagrinėjant Šilutės rajono apylinkės teisme, jis sužinojo, jog yra įtariamas įvykdęs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Pasak kasatoriaus, pagal 2003 m. lapkričio 26 d. apklausos ir tos pačios dienos įvykio vietos apžiūros metu duotų parodymų protokoluose užfiksuotus duomenis jis vienu metu buvo dviejose skirtingose vietose. Be to, kasatorius teigia, kad jo 2003 m. lapkričio 26 d. apklausos protokole yra gynėjo parašas, o įvykio vietos apžiūros metu jo duotų parodymų protokole gynėjo parašo nėra, nors gynėjas buvo iškviestas į įvykio vietos apžiūrą.

Kasatorius nurodo, kad jis 2004 m. birželio 25 d. (turėtų būti – gegužės 26 d.) susipažino su bylos medžiaga nedalyvaujant gynėjui, o apie tai, jog jis (kasatorius) turi teisę susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant gynėjui ir, susipažinęs su bylos medžiaga, raštu pateikti pastabas nebuvo informuotas. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su filmuota medžiaga. Kasatorius taip pat tvirtina, kad, 2004 m. gegužės 26 d. susipažinęs su bylos medžiaga ir joje neradęs jokių duomenų apie V. L. darytą galvos operaciją, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugpjūčio 9 d. raštu prašė išreikalauti su tuo susijusius dokumentus, taip pat į teismo posėdį iškviesti ekspertą. Tačiau 2004 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje filmuota medžiaga nebuvo parodyta, prašymas išreikalauti su V. L. galvos operacija susijusius dokumentus ir į teismo posėdį iškviesti ekspertą atmestas. Pasak kasatoriaus, ekspertas į teismo posėdį buvo iškviestas tik 2004 m. rugpjūčio 18 d. gavus Vilniaus ekspertų pažymą, kurioje nurodyti ekspertizės akto trūkumai. Kartu kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje, dalyvaujant ekspertui, jam buvo parodytos nuotraukos, kurių, jam susipažįstant su bylos medžiaga, byloje nebuvo.

Kasatorius pabrėžia, kad iki bylos nagrinėjimo teisme teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 931 sudarė 27–29 bylos lapai, o bylą nagrinėjant teisme – jau 27–34 bylos lapai. Todėl, kasatoriaus tvirtinimu, byloje yra ne V. L., o kito asmens galvos nuotraukos, pagal kurias jis yra nuteistas. Be to, tai, kad jis (kasatorius) buvo nuteistas remiantis ne V. L., bet kito žmogaus galvos nuotraukomis, patvirtina ir tai, jog: teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 931 nurodyta plaukų spalva nesutampa su nuotraukoje matoma plaukų spalva; šioje išvadoje nenurodoma, kad V. L. ausys buvo sužalotos, nors iš nuotraukų aiškiai matyti, kad jos sužalotos; randai aprašyti neišsamiai; nors V. L. buvo atliktos dvi galvos operacijos, iš galvos nuotraukų matyti vienos operacijos žymės ir pan.

Kasatoriaus tvirtinimu, Klaipėdos apygardos teismas suvaržė jo teisę į gynybą, nes, jam 2004 m. rugsėjo 23 d. atsisakius advokato R. V. paslaugų ir teismo paprašius paskirti advokatę S. L., teismas, neinformavęs jo, gynėją paskyrė savo nuožiūra.

Kasatorius teigia, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla grąžinta Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai, tačiau iš tiesų byla nebuvo iš naujo tirta. Kasatorius nurodo, kad, susipažinęs su naujai surinkta bylos medžiaga, jis 2005 m. rugsėjo 9 d., 2005 m. rugsėjo 28 d. surašė pastabas. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis negalėjo susipažinti su V. L. ligos istorija, kuria rėmėsi ekspertai.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2005 m. spalio 18 d. nutartimi paskirdamas naują ekspertizę, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo nurodymą vadovautis Vilniaus ekspertų pateikta išvada. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, ekspertai nesutiko atsakyti į jo raštu pateiktus klausimus, o teismas į jo prašymus pateikti ekspertams jo užduotus klausimus ir kad, gavus išvadas, teismo posėdyje dalyvautų ekspertas, nereagavo. Kartu kasatorius pabrėžia, kad, gavus eksperto išvadą, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. posėdis buvo pradėtas neturint pačios baudžiamosios bylos, nes ji tuo metu buvo Lietuvos apeliaciniame teisme. Be to, teismo posėdyje dalyvavo ir V. L. operacijas atlikęs gydytojas, kuris, apklausiant teismo posėdyje dalyvavusį ekspertą, iš teismo posėdžio salės nebuvo pašalintas ir girdėjo, ką sakė ekspertas, todėl patvirtino eksperto paaiškinimus.

Pasak kasatoriaus, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nuosprendyje nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes: jis (kasatorius) nėra sakęs, kad, parvedęs V. L. iš tualeto į kambarį, pamatė jai iš nosies bėgant raudoną skystį, taip pat to, jog V. L. galvą susitrenkė į lovos galą prasidėjus epilepsijos priepuoliui; nuosprendyje minima nuotrauka, gauta iš Šilutės rajono prokuratūros, teismo posėdyje nebuvo tiriama; byloje, priešingai nei tvirtinama nuosprendyje, yra duomenų apie tai, kad V. L. sirgo epilepsija (liudytojo R. L. parodymai); V. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo parkristi ir susižaloti atsitrenkdama į kambaryje esančius baldus.

Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų apie jo procesinių teisių suvaržymą

1. Kasatorius teigia, kad nors jam buvo pareikštas įtarimas padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, 2004 m. kovo 9 d., bylą nagrinėjant Šilutės rajono apylinkės teisme, jis sužinojo, jog yra įtariamas įvykdęs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad buvo suvaržyta jo teisė žinoti, kokios veikos padarymu yra įtariamas, ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai pranešta apie įtarimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta nusikalstama veika ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės. Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 187 straipsnis). Vadinasi, jei ikiteisminio tyrimo metu atsiranda pagrindas daryti iš esmės kitokias išvadas apie veikos faktines aplinkybes ar kitaip kvalifikuoti veiką, įtariamajam turi būti pareikštas naujas įtarimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. lapkričio 26 d. V. K. pasirašytinai buvo pranešta, jog jis įtariamas padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu gavus Lietuvos teisės universiteto (dabar – Mykolo Romerio universitetas) Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus teismo medicinos specialisto 2003 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 931 bei surinkus kitus duomenis, paaiškėjo, kad yra pagrindas daryti iš esmės kitokias išvadas apie V. K. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kitaip kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką. Todėl 2003 m. gruodžio 5 d., dalyvaujant gynėjui, V. K. pasirašytinai buvo įteiktas naujas pranešimas apie tai, kad jis įtariamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasatoriaus minėtame Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 9 d. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl jo kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo. Tuo tarpu byla Klaipėdos apygardos teismui perduota po to, kai 2004 m. gegužės 4 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas (jo nuorašas V. K. įteiktas), kuriuo V. K. kaltinamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. K. baudžiamąją bylą, 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu jį pripažinto kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartimi šis nuosprendis panaikintas ir V. K. byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Todėl, atlikus reikiamus tyrimo veiksmus ir ištaisius apeliacinės instancijos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytas klaidas, nekeičiančias V. K. veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 2005 m. rugpjūčio 9 d., dalyvaujant gynėjui, V. K. buvo įteiktas naujas pranešimas (kurį jis atsisakė pasirašyti) apie tai, kad jis įtariamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o 2005 m. rugpjūčio 25 d. surašytas kaltinamasis aktas (jo nuorašas V. K. įteiktas), kuriuo V. K. kaltinamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje buvo laikomasi BPK 187 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių pranešimo apie įtarimą tvarką.

Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorius, jo teisė žinoti, kokios veikos padarymu jis yra įtariamas, ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo nebuvo suvaržyta.

2. Kasatorius nurodo, kad, susipažinęs su naujai surinkta bylos medžiaga, jis 2005 m. rugsėjo 9 d., 2005 m. rugsėjo 28 d. surašė pastabas. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis negalėjo susipažinti su V. L. ligos istorija, kuria rėmėsi ekspertai. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. pažeisti BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kaltinamasis – su byla teisme (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nurodyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. V. K. ir jo gynėjai, nukentėjusiajai D. Š. buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Kartu nurodyta, kad V. K. prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga turi pateikti tą pačią dieną, t. y. 2005 m. rugpjūčio 12 d., o jo gynėja ir nukentėjusioji D. Š. – iki 2005 m. rugpjūčio 17 d. V. K. gynėja su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino 2005 m. rugpjūčio 12 d., o V. K., dalyvaujant jo gynėjai, 2005 m. rugpjūčio 12 d. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti atsisakė. V. K., 2005 m. rugsėjo 6 d. pateikęs prašymą, su visa baudžiamosios bylos medžiaga susipažino bylą gavus pirmosios instancijos teisme. Be to, V. K. pareiškus ir prašymą susipažinti su V. L. ligos istorijomis, kurios buvo pateiktos teismo medicinos ekspertams, jam buvo paaiškinta, kad šių ligos istorijų byloje nėra, nes jos grąžintos į jų saugojimo vietas – ligonines, iš kurių buvo paimtos.

Taigi V. K. teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nebuvo suvaržyta, t. y. BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl kasatoriaus argumentų apie atskirus tyrimo veiksmus

1. Pasak kasatoriaus, pagal jo 2003 m. lapkričio 26 d. apklausos ir tos pačios dienos įvykio vietos apžiūros metu duotų parodymų protokoluose užfiksuotus duomenis jis vienu metu buvo dviejose skirtingose vietose.

Pažymėtina, kad kasatoriaus klysta, nurodydamas, jog įvykio vietos apžiūra, kurios metu jis davė parodymus, buvo atliekama 2003 m. lapkričio 26 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad, 2003 m. lapkričio 25 d. iš karto po to, kai įvykio vietoje buvo atlikta V. L. lavono apžiūra, V. K. įvykio vietoje buvo apklaustas kaip liudytojas ir surašytas jo apklausos protokolas, kurį pasirašė apklausą atlikusi bei protokolą surašiusi pareigūnė ir V. K. Tuo tarpu 2003 m. lapkričio 26 d., V. K. pareiškus įtarimą įvykdžius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, išaiškinus jam įtariamojo teises, dalyvaujant gynėjui, jis Šilutės rajono PK buvo apklaustas kaip įtariamasis, surašytas jo apklausos protokolas, kurį pasirašė apklausą atlikusi bei protokolą surašiusi pareigūnė, V. K. bei jo gynėjas. V. K. bei jo gynėjas pastabų dėl protokolo nepareiškė. Kokie nors kitokie procesiniai veiksmai 2003 m. lapkričio 26 d., kuriuose dalyvautų V. K., nebuvo atliekami. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pagal V. K. 2003 m. lapkričio 26 d. apklausos ir 2003 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu duotų parodymų protokoluose užfiksuotus duomenis jis vienu metu buvo dviejose skirtingose vietose.

2. Kartu kasatorius teigia, kad jo 2003 m. lapkričio 26 d. apklausos protokole yra gynėjo parašas, o 2003 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu jo duotų parodymų protokole gynėjo parašo nėra, nors gynėjas buvo iškviestas į įvykio vietos apžiūrą. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės tvirtina, kad jo 2003 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolas surašytas pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, reikalaujančias, jog tyrimo veiksmo protokole būtų nurodyti visi asmenys, kurie dalyvavo ar kurių akivaizdoje buvo atliekamas tyrimo veiksmas, o protokolą pasirašytų visi asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.

Minėta, kad 2003 m. lapkričio 25 d. iš karto po to, kai įvykio vietoje buvo atlikta V. L. lavono apžiūra, V. K. išaiškinus BPK 81, 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę, Šilutės rajono PK pareigūnė, nedalyvaujant kitiems asmenims, jį apklausė kaip liudytoją, o ne kaip įtariamąjį, kad šį apklausos protokolą pasirašė V. K. apklausą atlikusi bei protokolą surašiusi Šilutės rajono PK pareigūnė ir V. K. V. K. pastabų dėl protokolo nepareiškė.

Pažymėtina, kad liudytojo statusas baudžiamajame procese iš esmės skiriasi nuo įtariamojo statuso, nes liudytojas – tai asmuo, byloje duodantis parodymus apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (BPK 78 straipsnis). Tuo tarpu įtariamasis yra asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu yra įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas pranešimas apie įtarimą (BPK 21 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti įtariamojo teisę į gynybą, įtariamasis nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turi teisę turėti gynėją (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė gynėjo funkcija yra padėti įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) gintis nuo iškilusio įtarimo (pareikšto kaltinimo, nuteisimo), atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei teikti jam visokeriopą teisinę ar kitą reikiamą pagalbą (BPK 17, 48 straipsniai). Todėl gynėjas baudžiamajame procese įstatyme numatytais atvejais yra kviečiamas ar skiriamas tik įtariamam, kaltinamam ar nuteistam asmeniui (BPK 17, 47, 48, 50, 51 ir kiti straipsniai).

Taigi V. K., kaip liudytojo, 2003 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimų.

Dėl liudytojo V. G. apklausos pirmosios instancijos teisme

Kasatorius teigia, kad, teismo posėdyje apklausiant ekspertą, iš teismo posėdžių salės nebuvo pašalintas V. L. operacijas atlikęs gydytojas, kuris girdėjo, ką sakė ekspertas, ir todėl patvirtino tai, ką šis sakė (pažymėtina, kad V. K. 2006 m. vasario 19 d. apeliaciniame skunde teigė priešingai – jog ekspertas prieš apklausą nebuvo pašalintas iš teismo posėdžio salės). Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad buvo pažeistos BPK 264 straipsnio, 279 straipsnio 1 dalies nuostatos, reikalaujančios, jog liudytojai būtų pašalinti iš teismo posėdžių salės ir apklausiami po vieną, o dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvautų.

Iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžio 2005 m. spalio 18 d. protokolo matyti, kad ekspertas V. A. buvo apklaustas po liudytojų – gydytojo V. G., atlikusio V. L. galvos operaciją, ir V. L. buvusio vyro brolio R. L. – apklausos. Tai, kad šie liudytojai buvo teismo salėje apklausiant ekspertą V. A., nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklausti liudytojai teismo posėdžių salėje lieka iki įrodymų tyrimo pabaigos. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato ir išimtį – teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones, gali patenkinti apklausto liudytojo prašymą ir leisti jam išeiti iš teismo posėdžių salės nesibaigus įrodymų tyrimui (BPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo atveju toks prašymas nebuvo pateiktas.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad V. K. baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 264 straipsnio, 279 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Dėl kasatoriaus argumentų apie teismo medicinos specialisto išvadą bei teismo medicinos ekspertizę

1. Kasatorius teigia, kad iki bylos nagrinėjimo teisme teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 931 sudarė 27–29 bylos lapai, o jau bylą nagrinėjant teisme – 27–34 bylos lapai. Todėl, kasatoriaus tvirtinimu, byloje yra ne V. L., bet kito žmogaus galvos nuotraukos, pagal kurias jis nuteistas. Vadinasi, kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės tvirtina, kad jo byloje pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nustatančios reikalavimus įrodymams ir jų vertinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo medicinos specialisto 2003 m. lapkričio 25 d. išvada Nr. 931 sudaro bylos 1 tomo 27–29 lapus, o keturios foto lentelės – 1 tomo 31–34 lapus. Pažymėtina, kad minėtos keturios foto lentelės Šilutės rajono policijos komisariate buvo gautos 2003 m. gruodžio 2 d. ir pridėtos prie bylos, kaip teismo medicinos specialisto 2003 m. lapkričio 25 d. išvados Nr. 931. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. 2004 m. gegužės 26 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią, be kitų dokumentų, sudarė ir teismo medicinos specialisto 2003 m. lapkričio 25 d. išvada Nr. 931 bei jos priedas – foto lentelės.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos ir kad byloje yra ne V. L., bet kito žmogaus galvos nuotraukos, pagal kurias V. K. yra nuteistas. Kita vertus, V. K., priešingai nei tvirtinama skunde, yra nuteistas ne pagal nuotraukas, o pagal byloje teisėtai surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą. Tuo tarpu minėtos nuotraukos yra tik teismo medicinos specialisto išvados priedas, neturintis savarankiškos įrodomosios reikšmės.

2. Kasatoriaus tvirtinimu, Klaipėdos apygardos teismas, 2005 m. spalio 18 d. nutartimi paskirdamas naują teismo medicinos ekspertizę, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutarties nurodymą vadovautis Vilniaus ekspertų pateikta išvada. Be to, pasak kasatoriaus, ekspertai nesutiko atsakyti į raštu pateiktus jo klausimus, o teismas į jo prašymą pateikti ekspertams jo užduotus klausimus nereagavo. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės tvirtina, kad jo byloje buvo pažeistos BPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę ekspertui raštu pateikti klausimus.

Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis panaikintas ir V. K. byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Lietuvos apeliacinis teismas, 2005 m. birželio 8 d. nutartimi panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir perduodamas V. K. bylą prokurorui, kartu nurodė, kad „kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas jame nurodant neteisingas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir šis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje toliau atliekant ikiteisminį tyrimą ir padarius išvadą, jog surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, būtina remtis“ Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertizės 2005 m. gegužės 3 d. aktu Nr. EKM 42/05 (01). Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 8 d. nutartyje nurodė vadovautis 2005 m. gegužės 3 d. ekspertizės aktu Nr. EKM 42/05 (01) atliekant ikiteisminį tyrimą ir surašant kaltinamąjį aktą.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai, bylą grąžinus prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir ištaisius padarytus pažeidimus, surašomas naujas kaltinamasis aktas, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokią bylą, iš naujo atlieka įrodymų tyrimą, kurio metu gali paskirti ir naują ekspertizę.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas, įvertinęs ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ar nepagrįstą, turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui (BPK 286 straipsnio 7 dalis). Teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas (BPK 286 straipsnio 2 dalis).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo matyti, kad, prieš baigiant įrodymų tyrimą, prokuroras paprašė paskirti teismo medicinos ekspertizę, kad būtų pašalinti prieštaravimai byloje ekspertų išvadose dėl sužalojimų padarymo V. L. mechanizmo ir galvos sužalojimų įtakos jos mirčiai, ir pateikė raštu klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti ekspertai. Teismas, išklausęs kaltinamojo ir jo gynėjo nuomonės, kad naujos teismo medicinos ekspertizės skirti nereikia, nukentėjusiosios D. Š., palikusios klausimą dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo spręsti teismo nuožiūra, prokuroro prašymą tenkino ir paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę. Teisiamojo posėdžio pirmininkas nutartį paskirti naują teismo medicinos ekspertizę paskelbė teisiamajame posėdyje. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nei V. K., nei jo gynėjas ekspertui klausimų nesuformulavo. V. K. klausimus raštu tiesiogiai ekspertams pateikė tik 2005 m. spalio 21 d., tačiau ekspertai V. K. nurodė, kad atsakys tik į Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytus klausimus.

Taigi V. K. byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartimi paskiriant naują teismo medicinos ekspertizę, BPK 286 straipsnio 2, 7 dalių nuostatos nebuvo pažeistos.

3. Kartu kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas ignoravo jo 2006 m. sausio 19 d. prašymą, gavus teismo medicinos eksperto išvadą, į teismo posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą.

Pažymėtina, kad minėtas kasatoriaus prašymas į teismo posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą iš esmės reiškia prašymą atnaujinti teisme įrodymų tyrimą, nes šis prašymas raštu buvo pateiktas byloje baigus įrodymų tyrimą, prieš suteikiant V. K. paskutinį žodį, t. y. 2006 m. sausio 19 d. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą (BPK 295 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu V. K., prašydamas į pirmosios instancijos teismo posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą, naujų faktų bei aplinkybių, kurios nebuvo tiriamos teisme, nenurodė. Todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Dėl BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo

Nuteistasis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti jam BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymą. Kokių nors argumentų, dėl kurių, kasatoriaus nuomone, turėtų būti panaikintas minėtų BK nuostatų taikymas, jis nenurodo.

Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), už kurį nuteistas skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, padarė būdamas teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1991 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį, Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 310 straipsnio 1 dalį ir to paties teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį), t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. pavojingu recidyvistu, be to, kad jis tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad: jis V. L. nužudė netrukus po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos; bausmės atlikimo vietos administracija, Šilutės rajono savivaldybės Žemaičių Naumiesčio seniūnija jį apibūdina neigiamai.

Taigi, kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažindama V. K. pavojingu recidyvistu, BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto, taip pat ir kitas šio BK straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai.

Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo, jei jis nebus išteisintas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti į švelnesnį. Taigi kasatorius iš esmės prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu V. K. baudžiamojoje byloje, kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas, ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, ir paskiriant jam bausmę pritaikytas tinkamai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad nustačius tik kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių jam yra parinktina griežtesnė bausmė, jos dydį skaičiuojant nuo bausmės vidurkio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, skirdama V. K. už jo įvykdytą nusikaltimą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad: V. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia; V. K. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus už padarytus ankstesnius keturis tyčinius nusikaltimus, neseniai atlikęs bausmę; bausmės atlikimo vietos administracija, Šilutės rajono savivaldybės Žemaičių Naumiesčio seniūnija jį apibūdina neigiamai; V. K. diagnozuota situacinė reakcija (pseudosuicidinis bandymas pas psichopatizuotą asmenybę); jis namuose laikydavo bei pardavinėdavo naminę degtinę, taip sudarydamas sąlygas girtavimui, ir 2003 m. rugsėjo 26 d. baustas administracine tvarka už naminės degtinės laikymą bei realizavimą; jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi Klaipėdos apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam V. K. už V. L. nužudymą bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kaip minėta, 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagrįstai pripažinusi V. K. pavojingu recidyvistu, skirdama bausmę jam, taip pat vadovavosi ir BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, šia aplinkybe negalėjo remtis, nes nusikaltimo padarymo metu V. K. nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu. V. K. nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, t. y. buvo recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimą recidyvistui reglamentuoja ne BK 56 straipsnio 2, bet 1 dalis. BK 56 straipsnio 2 dalis riboja teismo diskreciją parenkant jos dydį, nes nustato laisvės atėmimo bausmės ribą, aukštesnę nei sankcijos vidurkis, o šio BK straipsnio 1 dalis nevaržo teismo diskrecijos sankcijos ribose parinkti bausmę, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies. 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Šioje nutartyje minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą vienuolikai metų, t. y. bausmę, griežtesnę negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, todėl, kolegijos nuomone, V. K. nustatant bausmės dydį teisės taikymo aspektu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl kitų kasatoriaus argumentų ir prašymų

1. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad, gavus eksperto išvadą, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. posėdis buvo pradėtas neturint pačios baudžiamosios bylos, nes ji tuo metu buvo Lietuvos apeliaciniame teisme. Kolegijos nuomone, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėto posėdžio metu, perskaičius ekspertizės aktą, kurio nuorašą V. K. buvo gavęs 2006 m. sausio 9 d. (t. y. iki minėto teismo posėdžio) ir dėl kurio bylos nagrinėjimo teisme dalyviai pastabų, paaiškinimų nepareiškė, taip pat V. K. žmogaus kaukolės muliaže parodžius, kur V. L. buvo atliktos galvos operacijos, ir paaiškinus, jog randas, likęs po antrosios operacijos, neapima po pirmosios operacijos likusio rando, buvo užbaigtas įrodymų tyrimas ir pasakytos baigiamosios kalbos. Vadinasi, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. posėdyje nebuvo tiriamos naujos (netirtos) bylos aplinkybės. Šis teismo posėdis buvo skirtas teismo medicinos ekspertizės aktui ištirti ir suteikti V. K. galimybę pateikti paaiškinimus dėl V. L. atliktų galvos operacijų pasinaudojant žmogaus kaukolės muliažu. Iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad šiam posėdžiui teismui pakako tiek bylos medžiagos, kiek teismas jos turėjo. Todėl tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. posėdis buvo pradėtas neturint pačios baudžiamosios bylos, nes ji tuo metu buvo Lietuvos apeliaciniame teisme, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

2. Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad: jis nėra sakęs, jog parvedęs V. L. iš tualeto į kambarį, pamatė jai iš nosies bėgant raudoną skystį, taip pat to, jog V. L. galvą susitrenkė į lovos galą prasidėjus epilepsijos priepuoliui; byloje, priešingai nei tvirtinama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nuosprendyje, yra duomenų, jog V. L. sirgo epilepsija; V. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo parkristi ir susižaloti atsitrenkdama į kambaryje esančius baldus; teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 931 nurodyta plaukų spalva nesutampa su nuotraukoje matoma plaukų spalva; šioje specialisto išvadoje nenurodoma, jog V. L. ausys buvo sužalotos, nors iš nuotraukų aiškiai matyti, kad jos sužalotos; randai aprašyti neišsamiai ir pan. Kasatorius taip pat prašo į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą bei gydytoją, atliekantį galvos operacijas, kurie atsineštų žmogaus kaukolės muliažą. Taigi kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir prašo atlikti įrodymų tyrimą kasacinės instancijos teisme.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde argumentuotai nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, nagrinėjant kasacinę bylą nauji įrodymai nerenkami, bylos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, šioje baudžiamojoje byloje nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nenustatė.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, minėti V. K. skundo argumentai, kuriais yra neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl jo nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, ir prašymas į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą bei gydytoją, atliekantį galvos operacijas, kurie atsineštų žmogaus kaukolės muliažą, teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

3. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: jis 2004 m. birželio 25 d. (turėtų būti – gegužės 26 d.) susipažino su bylos medžiaga nedalyvaujant gynėjui, o apie tai, jog turi teisę susipažinti su bylos medžiaga gynėjui dalyvaujant ir susipažinęs su bylos medžiaga gali raštu pateikti pastabas, nebuvo informuotas; 2004 m. gegužės 26 d. susipažinęs su bylos medžiaga ir joje neradęs jokių duomenų apie V. L. darytą galvos operaciją, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugpjūčio 9 d. raštu prašė išreikalauti su tuo susijusius dokumentus, taip pat į teismo posėdį iškviesti ekspertą, tačiau šie jo prašymai nebuvo patenkinti; Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje jam nebuvo leista susipažinti su filmuota medžiaga; ekspertas į teismo posėdį buvo iškviestas tik 2004 m. rugpjūčio 18 d., gavus Vilniaus ekspertų pažymą; 2004 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje buvo parodytos nuotraukos, kurių, jam susipažįstant su bylos medžiaga, byloje nebuvo; Klaipėdos apygardos teismas suvaržė jo teisę į gynybą, nes, jam 2004 m. rugsėjo 23 d. atsisakius advokato R. V. paslaugų ir teismo paprašius paskirti jam advokatę S. L., teismas, neinformavęs jo, gynėją paskyrė savo nuožiūra.

Pažymėtina, kad visi šie, kasatoriaus nuomone, baudžiamojo proceso pažeidimai, vienaip ar kitaip suvaržę jo procesines teises, yra padaryti ne prieš priimant skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nuosprendį, bet prieš priimant to paties teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį V. K. baudžiamojoje byloje, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, o baudžiamoji byla grąžinta prokurorui. Vadinasi, nėra prasmės nagrinėti minėtų kasatoriaus argumentų. Kita vertus, ir pats kasatorius tokių (analogiškų) baudžiamojo proceso pažeidimų, padarytų iš naujo tiriant bei nagrinėjant jo bylą po Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio panaikinimo, jau nenurodo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, iš naujo tiriant bei nagrinėjant V. K. bylą po Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio panaikinimo, būtų suvaržyta jo teisė į gynybą bei teisė susipažinti su bylos medžiaga. Todėl minėti kasatoriaus argumentai taip pat paliekami nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.