Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-30-1082/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-12
Bylos Nr.
T-30-1082/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34453-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-30-1082/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34453-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5; 2.5.14.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai S. M. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas S. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 23.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. 15.10 val.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 12 d., 2024 m. sausio 12 d. bus atlikusi ¹/₂ paskirtos bausmės laiko, 2023 m. gruodžio 13 d. faktiškai atliko 3 metus 11 mėnesių 1 dieną paskirtos bausmės.

2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarė nuteistajai S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: mokosi, aktyviai dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Stebimos teigiamos nuteistosios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, nuteistajai būdingas disciplinuotas elgesys. Šiuo metu nuteistoji deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, orientuojasi į santykius su šeima, vaikais, darbinį užimtumą, gyvenimo būdo keitimą, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką ir kitos reikšmingos aplinkybės (priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose už įkalinimo įstaigos ribų, aktyviai ieško darbo) sudaro pagrindą manyti, kad S. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš teismui pateikto Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos, nuteistoji S. M. yra pateikusi prašymą dėl jos lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir ji yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistosios lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ji priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, skatinta vieną kartą už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistoji bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) centre. Šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji charakterizuojama iš esmės teigiamai, tačiau jie taip pat parodo, kad S. M. atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tai, teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi.

Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąją S. M. charakterizuojančias aplinkybes. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji būdama laisvėje niekada nedirbo. Atlikdama bausmę nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi 10 klasėje, profesinio išsilavinimo nėra įgijusi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad jeigu nuteistajai pavyktų įsidarbinti ir dirbti, įgyti darbo įgūdžiai galėtų palengvinti nuteistosios galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje ir palengvinti jos integracijos į visuomenę procesą. Taigi, tik susiradusi darbą nuteistoji galėtų daryti pažangą minėtose srityse. Nors nuteistoji šiuo metu aktyviai ieško darbo, tačiau darbo paieškos yra nesėkmingos, nes nuteistajai sunku derinti darbdavių siūlomo darbo grafiko valandas su vaiko priežiūra. Būdama laisvėje nuteistoji taip pat nedirbo dėl priežasčių, susijusių su vaikais, nes juos augino ir rūpinosi pati. Laisvėje nuteistoji pragyvendavo iš socialinių pašalpų, dėl lėšų trūkumo užsiimdavo nelegalia veikla – narkotikų platinimu. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, matyti, kad galimybės įsidarbinti sritis šiuo atveju yra labai aktuali, todėl šiuo metu esant nesėkmingoms darbo paieškoms, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad išėjusi iš bausmės atlikimo vietos, nuteistoji sieks gyventi tik teisėtais būdais, o pritrūkus pajamų pragyvenimui, vėl neužsiims nelegalia veikla.

Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu nustatyta vidutinė ir daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios statinių ir kriminogeninių veiksnių yra net 11, kai tuo tarpu apsauginių, nusikalstamo elgesio riziką galinčių padėti mažinti, veiksnių yra tik 2. Pastebėtina, kad didžioji dauguma kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kuriuos nuteistoji gali pakeisti, todėl manytina, kad nuteistoji savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad S. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, ankščiau teista 3 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistoji atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog nuteistoji nusikaltimus darė dėl savanaudiškų paskatų, siekė finansinės naudos.

Toliau pastebėtina, kad nors teismo nuosprendžiu ieškinys nepriteistas, tačiau nuteistoji turi nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus. Pagal vykdomuosius patvarkymus, nuteistoji turėjo 5 antstolių patvarkymus, šiuo metu liko 3 antstolių patvarkymai – 913,37 Eur, iš darbo užmokesčio išskaičiuota – 52,56 Eur. Nuteistoji savanoriškai moka antstoliams po 5 Eur kiekvieną mėnesį. Bausmės atlikimo metu pragyvenimo šaltinis yra gaunama vaiko pašalpa ir artimųjų parama. Laisvėje nuteistoji taip pat pragyvendavo iš gaunamų pašalpų, tačiau gaunamų pajamų neužtekdavo, todėl vykdė nusikalstamas veikas, siekdama finansinės naudos. Nuteistoji yra padengusi tik labai mažą dalį turimų įsiskolinimų, ir nors pati deda pastangas ir kiekvieną mėnesį moka turimą skolą, tačiau ši sritis išlieka labai aktuali, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Todėl turint įsiskolinimų ir šiuo metu esant prastoms galimybėms įsidarbinti, galima kelti prielaidą, kad ši sritis gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes negaunat pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistoji vėl gali imti vykdyti nusikalstamas veikas, kad gautų pakankamai pajamų pragyvenimui.

Nuteistoji S. M. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, iš jų du kartus bausta drausmine tvarka. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje buvo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimas, lankymasis kambaryje, kuriame negyveno. Nors nuobaudos išnykusios suėjus senaties terminui, tačiau tai rodo, kad nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo koreguojamas nuosekliai bei atskleidžia neigiamą nuteistosios požiūrį į nustatytų elgesio normų laikymąsi.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. M. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 12 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistajai ankščiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepaisant taikomų jos atžvilgiu švelnesnių poveikio priemonių, ji reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Išskirtinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad taikius nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistoji sieks gyventi tik teisėtais būdais ir laikysis įstatymų, teismas nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, nors nuteistoji S. M. bausmės atlikimo metu elgėsi gan gerai, jos asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, rodo jos pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė ir būdama laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Teigiamas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistosios deklaravimo apie jos teigiamus pokyčius ir ją pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitusi, kad ją toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajai S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai S. M..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė