Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis R. B. nevykdydamas 2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, mokant periodines išmokas po 500 Lt (144,81 eurų) kas mėnesį, nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. spalio 3 d., nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. birželio 6 d., nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 15 d. ir nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. liepos 28 d. vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei teikti jam kitą būtiną materialią paramą, dėl to iki 2016 m. gruodžio 20 d. susidarė 12738.24 eurų išlaikymo įsiskolinimas.

Tokiais veiksmais kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2008 m., tikslios datos neatsimena, išsiskyrė su sutuoktine E. B.. Su minėta moterimi turi bendra vaiką, sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Išsiskyrus su sutuoktine, sūnus liko gyventi su mama E. B.. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo priteistas sūnaus L. B. išlaikymas. Pagal teismo sprendimą savo sūnaus L. B. išlaikymui kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės privalėjo mokėti po 500 litų (144,81 Eur.). Periodines išmokas turėjo pervesti į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą. Nuo periodinių išmokų priteisimo dienos iki 2016-07-28 nėra nei karto į buvusios sutuoktinės sąskaitą pervedęs pinigų sūnaus L. B. išlaikymui. Nemokėjo, nes ne visada turėjo darbą. Tačiau buvo ir laikotarpių, kad ir dirbo. Kartais būdavo, kad apskritai neturėjo jokių pajamų. Pats gyvena pas tėvus, kurie yra ūkininkai. Tėvams padeda ūkyje ir už tai jie jį išlaiko. Sūnus L. B. dažnai atvažiuodavo pas tėvus į namus ir čia leisdavo savo atostogas. Kai L. B. būdavo pas senelius, juo rūpinosi, nupirkdamas maisto ir rūbų. Praktiškai visą laiką per šį laikotarpį buvo darbingas. Kai turėjo darbą ir gaudavo pastovias pajamas, pinigų į buvusios sutuoktinės sąskaitą nepervesdavo, nes neturėjo banko sąskaitos numerio. Pinigus vengdavo mokėti, ne nežinojo, kur buvusi sutuoktinė juos panaudos. 2016 m. nuo liepos mėnesio pagal išgales pradėjo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui. Pinigus perveda į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą. Iki šios dienos sūnaus išlaikymui yra pervedęs apie 100 eurų. Kas mėnesį perveda maždaug 20 eurų. Daugiau pinigų pervesti negali, kadangi daugiau neuždirba (128-129, 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pagal 2008 m. teismo sprendimą buvęs vyras R. B. sūnaus L. B. išlaikymui privalėjo mokėti po 500 litų kas mėnesį. R. B. pinigų nepervesdavo, sūnaus nerėmė. Sūnus nuvykdavo pas močiutę A. B., bet ji taip pat nerėmė jos sūnaus. Nupirkdavo tik simbolinių dovanėlių. Kadangi R. B. nemokėjo alimentų sūnaus išlaikymui, kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą (b. l. 80-81).

Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1428-55-2008 m. matyti, kad santuoka, sudaryta tarp R. B. ir E. B., šiuo sprendimu yra nutraukta, taip pat patvirtinta sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pagal šią sutartį R. B. moka sūnui kasmėnesinėmis išmokomis po 500 litų iki sūnaus pilnametystės (b. l. 14-16).

Iš Alytaus teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad nurodyti laikotarpiai, kada R. B. buvo registruotas bedarbiu. Nurodoma, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka nurodytais laikotarpiais R. B. nemokėta (b. l. 23-24).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad R. B. bendrovėje dirbo nuo 2011-10-27 iki 2011-12-16. Alimentai iš asmens nebuvo išskaičiuojami, nes įmonėje nebuvo gautas joks raštas apie būtinybę daryti išskaitas. Minimas asmuo taip pat nebuvo informavęs apie jo prievolę mokėti alimentus (b. l. 26, 27).

Iš VMI prie LR finansų ministerijos rašto matyti, kad R. B. buvo įsigijęs verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2014-10-29. Minėtas asmuo deklaracijų apie gautas pajamas neteikė (b. l. 31-32).

Antstolio A. B. raštas patvirtina, kad bendra R. B. išlaikymo įsiskolinimo suma yra 12738,24 Eur (b. l. 74).

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas R. B. (b. l. 88-89).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje. Kaltinamasis R. B., žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 500 Lt, kas atitinka 144,81 Eur, tyčia šios pareigos nevykdė, nes kaltinime nurodytais laikotarpiais būdamas darbingas ir gaudamas pajamas, jis turėjo galimybę teikti vaiko išlaikymą, tačiau sąmoningai šios pareigos vengė. Kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis R. B. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 136).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 40 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant R. B. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 40 valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti R. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.