Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. A. ir V. P. atstovės advokatės Ievos Darandės skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-05-31 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-04-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. A. ir V. P. atstovės advokatės I. Darandės pareiškimą dėl V. A. mirties 2010-01-13 aplinkybių, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei.

Atstovei advokatei apskundus prokuroro 2010-04-21 nutarimą, Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-05-31 nutartimi jos skundą dėl šio nutarimo panaikinimo atmetė.

Klaipėdos apygardos teisme gautas A. A. ir V. P. atstovės advokatės I. Darandės skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-05-31 nutarties. Juo atstovė advokatė prašo panaikinti šią nutartį, prokuroro 2010-04-21 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimti naują sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. A. mirties aplinkybių BPK nustatyta tvarka. Advokatė skunde nurodo visiškai nesutinkanti su skundžiama nutartimi, jos nuomone, ši nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kelianti abejonių jos objektyvumu, nes teismas nenagrinėjo nė vieno iš skunde nurodytų ir teisės aktais bei faktais pagrįstų argumentų, vadovavosi tik prokuroro nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai neatlikus jokių tyrimo veiksmų gali būti konstatuota, jog egzistuoja BPK 3 str. numatyta aplinkybė. Šiuo atveju tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko dalį tyrimo veiksmų – surinko dalį medžiagos, nustatinėjo priežastinį ryšį tarp medikų veikos ir padarinių, analizavo kaltės klausimą. Vien ta aplinkybė, advokatės nuomone, aiškiai įrodo ir patvirtina, jog medikai padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Buvo padaryta išvada, ne kad nėra veikos, o kad tam tikri veiksmai (tik tie, kurie yra žinomi iš surinktos medžiagos) neturėjo įtakos V. A. mirčiai. Tačiau teismas tokią išvadą grindžia tik turima medžiaga, surinkti visą galimą medžiagą atsisako.

Pasak advokatės, BPK 3 str. 1 d. 1 p. šiuo atveju negali būti taikomas, nes pareiškime buvo nurodytas įvykis – V. A. mirtis 2010-01-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – VMAI) sprendimais buvo nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos V. A. buvo teikiamos pažeidžiant tiek teisės aktus, tiek įstaigų vidaus dokumentus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pažeidžiant teisės aktus, galima laikyti nusikalstama veika, kadangi šie pažeidimai, tikėtina, sukėlė paciento V. A. mirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja S. K., teikdama sveikatos priežiūros paslaugas V. A., elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai – neatliko būtinų tyrimų, dėl to negalėjo tinkamai ir tiksliai įvertinti ligonio būklės, nustatyti teisingos diagnozės bei pritaikyti efektyvų gydymą (į šiuos pažeidimus nekreipė dėmesio nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas). Nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas neatsižvelgė ir į tai, kad 2010-01-13, apie 17 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė atsisakė atsiųsti reanimobilį pacientui pervežti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę bei nurodė, kad šį klausimą spręs 2010-01-14 ryte, tačiau dar 2010-01-13, 21.35 val., V. A. mirė. Yra pagrindas manyti, kad pervežus ligonį į aukštesnio lygio gydymo įstaigą jam būtų suteikta visa įmanoma aukštesnio lygio ir kvalifikacijos pagalba bei būtų išvengta jo mirties. Šis įvykis įvyko ne be kaltės – gydytoja S. K., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės budintis gydytojas neatliko jiems priskirtų pareigų laisva valia, t. y. kaltai, o ne dėl nelaimingo atsitikimo, jokios kitos aplinkybės (ne)atliekant jiems priskirtų pareigų įtakos nedarė.

Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentai, jog surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. A. būtų netinkamai suteikta medicininė pagalba, jog jis mirė nuo pandeminio gripo, esant greitai sunkios eigos ligai ir jos komplikacijoms, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nenustatė pažeidimų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas V. A., o VMAI sprendimuose nėra nurodyta pažeidimų, turėjusių tiesioginį priežastinį ryšį su V. A. mirtimi, nustatyti tik formalūs pažeidimai, jog nebuvo nustatyta gydymo taktikos ir strategijos parinkimo bei paties gydymo kokybės pažeidimų, akivaizdžiai prieštarauja faktinei medžiagai, neatitinka tikrovės. Faktas, kad pacientui medicininė pagalba buvo suteikta netinkamai, yra patvirtintas kompetentingos institucijos sprendimais ir ataskaitomis. Siekiant nustatyti, ar medicininių paslaugų teikimo pažeidimai turėjo įtakos paciento mirčiai, reikalingos specialios – medicininės – žinios, kurių prokuroras neturi ir negali turėti, todėl pagal susiformavusią praktiką tokiais atvejais skiriama deontologinė ekspertizė. O prokuroro konstatavimas, neatlikus tyrimo, kad asmuo mirė nuo pandeminio gripo, esant greitai sunkios eigos ligai ir jos komplikacijoms, nepagrįstas. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sutapatina deontologinę ekspertizę su VMAI sprendimais ir ataskaitomis, nors VMAI, skirtingai nei deontologinė ekspertizė, apkritai nenagrinėja jokių aplinkybių, turinčių baudžiamosios teisės aspektą. Prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, pagrįsta tik VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvadomis, kurių negalima laikyti objektyviomis. Advokatės nuomone, nustatytų pažeidimų negalima vertinti kaip formalių. Dėl to, kad gydytoja S. K. nepažymėjo širdies susitraukimo dažnio, kvėpavimo dažnio, nepamatavo arterinio kraujospūdžio, negalėjo būti teisingai įvertinta ligonio būklė, diagnozuota liga ir pritaikytas gydymas, o tai galėjo tiesiogiai lemti per vėlai nustatytos ligos pasekmes – paciento mirtį. Tokie pažeidimai, kaip ligonio neinformavimas apie ligą, gydymo eigą, tyrimus, jų rezultatus, sutikimų nebuvimas, taip pat negali būti laikomi tik formaliais pažeidimais, nes dėl jų V. A. neturėjo galimybės pats pasirinkti gydymą, gydytoją, gydymo įstaigą ir pan., įvertinti jam teikiamas paslaugas ir, kilus abejonėms, jų atsisakyti, ieškoti pagalbos kitur. Teiginys, kad dėl sunkios būklės bei laiko stokos buvo sunku V. A. raštu supažindinti su gydymo planu bei kitais dokumentais, visiškai neatitinka tikrovės, yra nesuprantamas.

Advokatė skunde teigia, jog sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra neteisingas, pagrįstas tik surinktos medžiagos dalimi, neaišku, kodėl atsisakoma atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir surinkti visą medžiagą. Šiuo atveju be jokios pagrįstos priežasties yra apskritai užkertamas kelias atskleisti nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu V. P. prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

A. A. ir V. P. atstovės advokatės I. Darandės skundas tenkintinas.

BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be tyrimo yra aišku, kad egzistuoja BPK 3 str. 1 d. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Šiuo atveju prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, jog yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas įvykis – V. A. mirtis 2010-01-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dėl šio įvykio tikrumo jokių abejonių nekyla. Tačiau iš gauto pareiškimo nėra akivaizdžiai aišku, kad V. A. mirčiai neturėjo įtakos gydymo įstaigų darbuotojų (ne)veikimas, kad medikai nepadarė gydymo pažeidimų, galėjusių lemti paciento mirtį, kad jų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), sudėties požymių. Prokuroras negalėjo konstatuoti, jog pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad V. A. būtų netinkamai suteikta medicininė pagalba, jog nebuvo padaryta tokių pažeidimų, kurie galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį su paciento mirtimi, buvo padaryti tik formalūs pažeidimai, neturėję įtakos ligos diagnozavimui ir pačiam gydymui, nes, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nesurinkta ir visa reikiama medžiaga apie įvykį, kuri leistų daryti tokias išvadas. Tokias išvadas būtų galima daryti tik surinkus visą įmanomą medžiagą ir ją tinkamai išanalizavus, tai reiškia, atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą (taip pat ir deontologinę ekspertizę). O prokuroras konstatavo BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės aiškumą remdamasis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvada ir VMAI Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimais bei ataskaitomis, t. y. tik pateikta medžiaga, kuri sudaro tik dalį galimos ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodomosios medžiagos. Minėtuose dokumentuose užfiksuota informacija neturi išskirtinės įrodomosios galios, nesurinkęs visų galimų duomenų ir šios informacijos neįvertinęs visumos kontekste, prokuroras negalėjo spręsti, yra ar ne medikų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 229 str., sudėties požymių. Tai galima būtų patikimai nuspręsti tik atlikus ikiteisminį tyrimą.

Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. A. ir V. P. atstovės advokatės I. Darandės pareiškimą dėl V. A. mirties 2010-01-13 aplinkybių nėra pagrįstas ir priimtas nesant tokio sprendimo priėmimui būtinų sąlygų. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą dėl šio nutarimo, nurodytų prokuroro sprendimo trūkumų bei jų įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neįvertino. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir prokuroro nutarimas naikintini. Kadangi sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti yra ikiteisminio tyrimo organų ir prokuroro kompetencijos klausimas, A. A. ir V. P. atstovės advokatės I. Darandės pareiškimas perduodamas iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-05-31 nutartį ir dėl A. A. ir V. P. atstovės advokatės Ievos Darandės skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-21 nutarimą ir perduoti A. A. ir V. P. atstovės advokatės Ievos Darandės pareiškimą Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.